Neskubėkite džiaugtis „auksiniu vaiku“

Visi tėvai nori, kad vaikučiai augtų geri ir klusnūs. Šis troškimas reiškia, kad atžalos gali ir neklausyti. O jeigu vaikas klauso visada?
 
Suprasti savo norus
 
Būna tokių vaikų, iš kurių nėra reikalo ko nors reikalauti – jie ir taip klusnūs, ir neprašomi daro viską, ką ir kaip reikia, puikiai nuspėja, ko nori suaugusieji. Jie stengiasi veikti taip, kad niekas nenusimintų, kad niekam nekiltų nepatogumų, Paprastai suaugusieji tokiu elgesiu tik džiaugiasi, tačiau psichologai mano, kad skubėti džiaugtis nereikia – tai pagrindas susimąstyti, ar atžala taip elgiasi savo noru, ar tiesiog stengiasi įtikti suaugusiesiems.
 
Paprastai tokie „auksiniai vaikučiai“ orientuojasi ne į savo, o į aplinkinių jausmus bei troškimus. Jie labai užjaučiantys, jaučia kitus geriau, negu save, ir suprasti, ko nori jie patys, jiems daug sunkiau. O juk tėvų užduotis – parengti atžalą gyvenimui, kuriame svarbu mokėti priimti sprendimus, remiantis savo poreikiais bei vertybėmis. Tai reiškia, kad tėvai turi padėti vaikui suprasti save patį, savo troškimus ir norus – antraip jis nebus savarankiškas.
 
Taip pat reikia pabrėžti, kad ilgą laiką slopintos emocijos ir išgyvenimai suaugus gali pridaryti rimtų sveikatos problemų ir tapti priklausomybių priežastimi.
 
Šilkinis charakteris
 
O gal tiesiog vaiko toks charakteris, ir jaudintis nėra dėl ko? Patikrinti lengva – tereikia truputį pastebėti atžalą. Jeigu mažylis reiškia emocijas, kalbėdamas apie savo norus, jeigu jis turi mėgstamą užsiėmimą, greičiausiai jis save jaučia. O štai į kokius požymius tėveliams vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
 
Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas:
 

• Nerodo pykčio ir susierzinimo, niekada neprieštarauja;
• Niekuo nesidomi;
• Tiesiog prisitaiko prie aplinkinių, orientuojasi į kitų žmonių interesus;
• Dažnai prašo, kad su juo pažaistų;
• Labai rimtai ir tiksliai vykdo visas užduotis;
• Itin stengiasi, kad viskas būtų taip, kaip reikia;
• Pirmasis pereinamasis amžius (3-4 metai) praeina įtartinai lengvai, be šiam etapui būdingų protestų.

 
Kaip padėti?
 
Aiškinkite savo reikalavimus ir taisykles. Paklusnūs vaikai paprastai neprašo paaiškinimų, bet tai nereiškia, kad paaiškinimai nereikalingi. Mažiesiems itin svarbu suprasti, kodėl reikia elgtis taip, o ne kitaip, suprasti pasekmes. Šių žinių trūkumas klaidina vaiką, jį trikdo. Beje, reikia nepamiršti, kad taisyklės – kintantis dalykas.
 
Palikite vaikui teisę klysti. Tai reikalinga tam, kad jis nebijotų klaidų. Jeigu tai nekelia pavojaus gyvybei, galite pasiūlyti išmėginti kažką rizikingo – net jeigu tai reiškia, kad vaikas gali kažką sugadinti ar suklysti. Taip jis ne tik išmoks vertinti savo troškimus ir galimybes, bet ir atsargumo.
 
Neignoruokite vaiko troškimų ir tikslų. Leiskite jam kažko siekti pačiam. Mažiausiems reikia laiko, kad suvoktų savo troškimus. Neskubėkite atžalai duoti žaislų, į kuriuos ji tiesia rankutes – tegul pamėgina pasiekti pati. Ir būtinai „įgarsinkite“ tai, ką ji daro, akcentuodami jausmų ir veiksmų pobūdį: „TU jauti...“, „TU nori...“, „TU padarei...“
 
Dažniau suteikite galimybę rinktis. Pavyzdžiui, tegul vaikas pats sprendžia, į kokią žaidimų aikštelę šiandien nueiti, ką apsirengti, ką pažaisti... Aptarkite galimus laisvalaikio leidimo variantus.
 
Jeigu laikotės visų šių patarimų, tačiau jums kažkas vis tiek neduoda ramybės – kreipkitės į vaikų psichologą.