Optimali patalpų drėgmė: ne per sausas ir ne per drėgnas patalpų oras

Oro drėkintuvas kambaryje Yury Stroykin | Shutterstock.com

Tiek per sausas patalpų oras, tiek per didelė drėgmė jose nėra gerai.

Jeigu patalpoje yra per drėgna, ant langų, kartais ir ant sienų bei lubų kaupiasi kondensatas (vandens lašeliai), ant lubų, sienų atsiranda dėmės, išbrinksta mediena (pavyzdžiui, mediniai langų rėmai, durų staktos), įsiveisia pelėsiai, dulkių erkutės.

Jeigu patalpoje yra per sausa, ženklai yra mažiau akivaizdūs, tačiau sauso oro pasekmes pajuntame mes patys: išsausėja oda, jautresni tampa kvėpavimo takai. Akylesni gali pastebėti ir medinių baldų, grindų pokyčius, muzikuojantys – pakitusį instrumentų skambesį.

Kokia yra optimali patalpų drėgmė?

Lietuvos nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras rekomenduoja namuose visus metus palaikyti 35-60% drėgmę. Optimali patalpų drėgmė yra apie 50%.

Optimalios drėgmės palaikymas ypač svarbus kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims bei dažnai sergantiems kvėpavimo takų ir alerginėmis ligomis, astma.

Kaip nustatyti patalpų drėgmę?

Tiksliausiai patalpų drėgmę padės nustatyti specialūs matavimo prietaisai: psichometrai arba modernesni skaitmeniniai drėgmės matuokliai (drėgmėmačiai).

Jų neturėdami apie patalpų orą galite spręsti iš aplinkos pokyčių (kondensato, pelėsio, medinių baldų išbrinkimo) bei savo pojūčių.  

Per sauso patalpų oro požymiai

Išsausėja viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Išsausėjus gleivinei susilpnėja apsauginis barjeras, todėl lengviau „prikimba“ viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos, suintensyvėja alergijos simptomai, padažnėja astmos priepuoliai. Išsausėjusią gleivinę peršti, ji gali įtrūkti, tuomet iš nosies ima bėgti kraujas, atsiranda šašelių ir pan. Gleivinės išsausėjimą ypač greitai pajunta kūdikiai ir maži vaikai. Jie gali skųstis į peršalimą panašiais simptomais (tik be karščiavimo): gerklės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, suprastėjusiu apetitu. Šie simptomai ypač ryškūs ryte, vos nubudus, o per dieną susilpnėja.

Padažnėja susirgimai. Net keletas tyrimų parodė, kad sausas oras – palankesnė terpė laisvai cirkuliuoti ir plisti ligas sukeliančioms bakterijos bei virusams, tarp jų ir gripo. Taigi, išsausėjus orui ligos ne tik lengviau „prikimba“, bet ir sparčiau plinta.

Ašaroja, peršti akis. Sausas oras neigiamai veikia ne tik viršutinių kvėpavimo takų, bet ir akių gleivinę. Jai išsausėjus juntamas akių sausumas, perštėjimas (vadinamasis smėlio pojūtis akyse), akys parausta, ima ašaroti, gali padidėti jautrumas šviesai, tenka naudoti dirbtines ašaras.

Išsausėja oda, plaukai, nagai. Nuolat ir ilgą laiką būnant sausame ore drėgmę praranda ir oda: ji ima šerpetoti, praranda elastingumą, skaistumą. Plaukai tampa šiurkštesni, nepaklusnūs, jų galiukai pradeda greičiau šakotis, gali atsirasti ar padaugėti pleiskanų. Susilpnėja ir skilinėja arba sluoksniuojasi nagai, gali pablogėti egzemos, atopinio dermatito būklė.

Padidėja statinis elektros krūvis. Kartais prilietę daiktą, drabužį ir pan. juntame nedidelę, tačiau nemalonią elektros iškrovą arba besišukuodami pastebime, kad ima „elektrintis“ plaukai. Šiuos reiškinius lemia susikaupęs statinis elektros krūvis, atsirandantis dėl elektronų judėjimo tarp skirtingų, besiliečiančių medžiagų. Šis reiškinys yra gerokai dažnesnis ir labiau juntamas, jeigu patalpų oras sausas, tokioje patalpoje esantys objektai „įsielektrina“ smarkiau.

Skilinėja mediena. Sausas patalpų oras gali pakenkti ne tik sveikatai, bet ir turtui. Įvairūs mediniai paviršiai ir mediniai daiktai perdžiūvę gali įtrūkti, deformuotis. Sauso oro žalą medienai labai greitai pajunta turintys gerą klausą ir grojantys iš medžio pagamintais instrumentais –pakinta tokių instrumentų garsas, instrumentą sunkiau suderinti.

Ką daryti, jei patalpose drėgmės per daug?

Per didelė drėgmė patalpose dažniausiai atsiranda dėl prasto vėdinimo ir/ar prastos hidroizoliacijos, santechnikos sistemų nesandarumo. Kartais tą lemia didelis kambarinių augalų kiekis. 

Jei per didelės drėgmės priežastys yra „techninės“ (prasta statinių būklė, avarijos), visų pirma, reiktų pašalinti jas. Kitais atvejais, dažniausiai pakanka gero ir reguliaraus patalpų vėdinimo.

Drėgmės patalpose bus mažiau, jei jose nedžiovinsite skalbinių ir sumažinsite kambarinių augalų, ypač turinčių gausią lapiją, kiekį. 

Jei šių priemonių nepakanka, patalpų drėgmę gali sumažinti prietaisai: oro kondicionieriai ar drėgmės surinktuvai.

Ką daryti, jei oras patalpose yra per sausas?

Patalpų oro drėgmės lygį galima pakelti įvairiais būdais:

  • Drėkintuvai. Drėkintuvai skirstomi pagal jų veikimo principą: gariniai drėkintuvai užvirina vandenį ir išleidžia šiltus ar vėsius garus; ultragarsiniai drėkintuvai vibruodami vandenį suskaido į mikroskopinius lašelius ir paskleidžia nematomą debesį; drėkintuvai - valytuvai ne tik drėkina, bet ir valo orą, naikina jame esančius žalingus mikroorganizmus. Besirinkdami prietaisą būtinai įvertinkite ne tik jo veikimo principą, bet ir skleidžiamą garsą (tai ypač svarbu, jeigu drėkintuvas veiks miegamajame arba vaikų kambaryje), našumą, atkreipkite dėmesį į tai, kokio dydžio patalpai jis skirtas, įvertinkite, ar jis turi papildomų funkcijų (pavyzdžiui, ar į jį galima įpilti eterinių aliejų ar drėkintuvas „moka“ pamatuoti ir nuolat palaikyti pageidaujamą oro drėgmę ir pan.)
  • Reguliarus vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti pagal poreikį, tačiau būtina tai daryti bent kartą per dieną, geriausia prieš miegą. Kambarius reikėtų vėdinti apie 10-15 min. (galima ilgiau ar trumpiau, priklausomai nuo oro temperatūros), reikėtų plačiai atverti langus ir padaryti skersvėjį.
  • Drėgni rankšluosčiai, skalbiniai, sudrėkintos užuolaidos. Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai. Taip pat galima gėlių purkštuku apipurkšti užuolaidas (žinoma, jeigu tai nepakenks jų audiniui).
  • Indai su vandeniu. Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Puikiai pasitarnauja specialūs, nebrangūs, ant radiatorių pakabinami moliniai indai į kuriuos reikia pripilti vandens. Jeigu specialių indų neturite, tiks ir paprasti, arčiau radiatorių pastatyti dubenėliai ar stiklainiai su vandeniu.
  • Augalai. Augalai siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus bei taip šiek tiek padidina patalpų drėgmę. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai, pavyzdžiui, dracenos, filodendrai, vėzdūnės, dipsiai, fikusai, monsteros. Žinoma, svarbu kad šie augalai būtų pakankamai dažnai laistomi.



Skelbimai

10,00 €
86 | 15-24 mėn.
2,00 €
7,00 €
38 | 10 | S