Pirmoji pagalba patyrus akių traumą

Tikriausiai visi sutiks, kad susitrenkti kelėną ir susižaloti akį – tai du visiškai skirtingi dalykai. Antroji trauma yra daug pavojingesnė ir gali turėti rimtesnių pasekmių, negu guzas ar mėlynė.

Patirti akies traumą galima bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai nepasiseka vaikystėje, todėl kiekviena mama turi žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Kad kritinėje situacijoje nepasimestum ir galėtum iš karto veikti, pateikiame galimų traumų sąrašą ir instrukcijas.

Svetimkūnis akyje

Svetimkūnis (smiltelė, plunksna, blakstiena ir kt.) patenka į akį ir paprastai pasislepia po apatiniu arba viršutiniu voku. Jokiu būdu netrink ir neleisk trinti vaikui akių, nemėgink pašalinti svetimkūnio nosinaite/bintu – taip galima netyčia traumuoti viršutinį akies dangalo sluoksnį.

Ką daryti? Reikia kelias sekundes pamirksėti – smulkus svetimkūnis dažniausiai pasišalina kartu su ašaromis. Jeigu tai nepadeda, akį reikia plauti, įlašinti į ją antibakterinių vaistų nuo uždegimo. Jeigu jų neturi, tiks virintas (blogiausiu atveju – iš po krano) vanduo. Tegul vaikas pasuka žvilgsnį tai į vieną, tai į kitą pusę – net ir pašalinus svetimkūnį kurį laiką gali išlikti nemalonus pojūtis, kad jis niekur nedingo. Jeigu gi kitą dieną nemalonūs pojūčiai neišnyksta, akis parausta, patinsta, ašaroja, būtina kreiptis į specialistą.

Pastaba: plaunant reikia patraukti voką nykščiu ir smiliumi – lašai turi patekti tiesiai į akių plyšius.

Cheminis nudegimas

Nusideginimas cheminėmis medžiagomis akims yra itin pavojingas. Pavojingiausių ir dažniausiai turimų priemonių sąraše pirmiausiai puikuojasi butinė chemija – dezinfekuojamosios priemonės, indų plovikliai ir panašiai. Jeigu į akį patenka klijų, rūgšties arba šarmo, ji stipriai nudega. Kuo greičiau pašalinsi šios medžiagos likučius nuo akies paviršiaus, tuo lengvesnės bus pasekmės.

Ką daryti? Tuojau pat iškviesk greitąją pagalbą, o kol atvažiuos gydytojai, akį reikia gausiai plauti vandeniu. Jeigu tiksliai žinai, kas pateko į vaiko akį (arba turi galimybę išsiaiškinti tai žvilgtelėjusi į pakuotės etiketę), rūgštį reikia neutralizuoti šarminiu tirpalu, o šarmą – rūgštiniu.

Galimi trys plovimo būdai: pipite, švirkštu be adatos arba tiesiai iš puodelio (jeigu pirmųjų dviejų priemonių nėra po ranka). Po to reikia įlašinti vaistų nuo uždegimo, ant viršaus uždėti sulankstyto binto ir užtvirtinti pleistru.

Katės įdrėskimas

Bet kuris gydytojas tau patvirtins, kad katės įdrėskimas yra pavojingas dalykas. Jeigu nukentėjo tik išorinis akies dangalas, žaizda ilgai ir blogai gyja, tačiau jeigu drykstelėta giliau, tuojau pat prasideda infekcija ir uždegimas. Esmė ta, kad ant katės nagų kaupiasi labai žalingų mikroorganizmų.

Ką daryti? Įlašink antibakterinės priemonės, uždėk binto ir tuoj pat keliaukite pas oftalmologą.

Užsigavus pirštu

Jeigu sutrenkimas buvo silpnas, nieko baisaus neatsitiks. Stipresnio smūgio atveju nukenčia vidinė akies dalis – vidurinis dangalas, kuriame labai daug kraujagyslių. Išorinis dangalas išlieka nepažeistas.

Ką daryti? Jeigu po stipraus sutrenkimo skausmas nepraeina ilgiau kaip keletą valandų, o matomas vaizdas atrodo susiliejęs, tuoj pat keliaukite pas specialistą.

Ašaros vėjyje

Jeigu tavo mažyliui lauke pradėjo ašaroti akys, jaudintis neverta, nes tai – visiškai normalus reiškinys. Ašaros yra natūrali apsauginė priemonė, sauganti akis nuo šalčio, vėjo ir saulės spindulių. Tačiau jeigu akys ima ašaroti būnant patalpoje, tai jau nėra įprasta. Galima priežastis – užsikimšęs ašarų kanalas.

Naujagimių ir kūdikių ašarų kanalus dengia plonytė plėvelė, tačiau ji po kurio laiko išnyksta pati arba nusiplauna. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems ašarų latakų nepraeinamumas gali prasidėti dėl uždegimo arba patirtos traumos. Tokiais atvejais dažniausiai būtina chirurginė intervencija.

Alergija

Be odos bėrimo, kosulio ir išbertos nosytės, alergija gali pasireikšti ir konjunktyvito pavidalu – plono išorinio akies dangalo uždegimu. Susidoroti su alerginiu konjunktyvitu padės alergologai ir oftalmologai.

Kompiuterinis akių nuovargis

Toks terminas iš tiesų egzistuoja, tačiau praktikoje vartojamas retai. Jis apima kelis dalykus iš karto:

• Sėdėdamas priešais monitorių, žmogus žiūri iš apačios į viršų arba tiesiai priešais save – akių raumenys pavargsta greičiau;
• Šviesa dirgina tinklainę;
• Įsitraukęs į savo veiklą žmogus pamiršta mirksėti, todėl akies paviršius išsausėja, atrodo, kad į ją kas būtų pripylęs smėlio.

Iš esmės visa tai tinka ir kalbant apie televizorių, nuo kurio neina atitraukti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Ilgainiui šie nemalonūs pojūčiai priveda prie nuovargio, miego, apetito, atminties sutrikimų, galvos svaigimo ir padidėjusio dirglumo.

Oftalmologai suaugusiesiems pataria prie kompiuterio ekrano praleisti ne daugiau kaip 45 minutes iš eilės, vaikams – iki 15 minučių. Po to būtina padaryti 15–20 minučių pertrauką. Galima pagulėti arba pasėdėti užsimerkus, pamasažuoti akis pirštų pagalvėlėmis, padaryti kelis pratimus akims.