Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS)

Kas yra staigios kūdikio mirties sindromas?

Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS, angl. SIDS - sudden infant death syndrome) yra netikėta, iš pažiūros visiškai sveiko kūdikio iki vienerių metų amžiaus mirtis, kurios priežasčių nepavyksta nustatyti pasitelkiant visus įmanomus tyrimų būdus, įskaitant skrodimą, ligos istorijos duomenų patikrą bei nelaimės vietos apžiūrą.

SKMS kaip mirties priežastis nurodoma, kai nenustatoma jokių kitų mirties priežasčių (uždusimas, traumos ar sužalojimai, vėmimas, užspringimas, skiepai, peršalimas, infekcijos ar bet kurios kitos ligos). 

Staigios kūdikio mirties sindromo simptomai

SKMS neturi jokių simptomų – jis ištinka staiga, be jokio perspėjimo, paprastai kūdikiui miegant, todėl kartais dar vadinama "mirtimi lopšyje".

Kūdikio amžius ir SKMS rizika

SKMS dažniausiai ištinka 1-5 mėnesių amžiaus kūdikius. Pirmąjį kūdikio mėnesį staigios kūdikio mirties sindromo rizika yra palyginti nedidelė (2-2,5 karto mažesnė, nei 1-4 kūdikio gyvenimo mėnesius).

Nuo 5-6 mėnesio SKMS tikimybė ženkliai mažėja su kiekvienu mėnesiu ir artėjant pirmam vaiko gimtadieniui yra minimali.

Kas sukelia staigios kūdikio mirties sindromą?

SKMS yra dažniausia (ar viena dažniausių) kūdikių mirčių priežasčių, tačiau SKMS priežastys vis dar yra neaiškios, tačiau dauguma specialistų linkę manyti, kad labiausiai tikėtinos priežastys yra susijusios su miego, kvėpavimo ir deguonies apykaitos sutrikimais, kurie gali nutikti tiek dėl kūdikio fiziologinės raidos ypatumų, tiek dėl saugaus miego taisyklių nepaisymo.

Po to, kai analizuojant turimus duomenis ir atliekant tyrimus buvo identifikuoti SKMS rizikos faktoriai bei imta taikyti SKMS tikimybę mažinančias prevencijos priemones, SKMS atvejų sumažėjo (iš kitos pusės, dabar tksliau diagnozuojamas uždusimas ar kvėpavimo sutrikimas dėl saugaus kūdikio miego taisyklių nesilaikymo).

Staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorai

SKMS nėra dažnas reiškinys - Lietuvoje registruojama iki 10 SKMS atvejų per metus (iš apytiksliai 30'000 gimusių kūdikių). Pastebėta, kad SKMS dažniau ištinka 2-4 mėnesių amžiaus kūdikius, šiek tiek dažniau berniukus nei mergaites, o pačių SKMS atvejų padaugėja šaltuoju metų laiku.Yra nustatyti ir kiti rizikos faktoriai, tačiau nėra aiški nei jų svarba, nei sąveika su kitais faktoriais.

Gali būti, kad kai kurie faktoriai yra netiesioginiai. Pavyzdžiui, mamos amžius nėra rizikos faktorius pats savame, tačiau jaunoms mamoms gali trūkti reikiamų žinių ir įgūdžių, pavyzdžiui, jos gali būti labiau linkusios kūdikius aprengti per šiltai ar iš nežinojimo guldyti kūdikį ant pilvuko.

SKMS rizikos faktoriai susiję su vaiko aplinka ir miego sąlygomis:

• Kūdikis miegui guldomas ant pilvo (migdymas ant šono kai kurių specialistų taip pat laikomas nelabai saugiu).
• Minkštas čiužinys.
• Kūdikio lovoje yra pagalvių ar minkštų žaislų, nepritvirtintų užklotų ar paklodžių, kuriuos vaikas gali užsimesti ant veido ir uždust.
• Jei kūdikio aplinkoje yra rūkančių ir jam tenka kvėpuoti tabako dūmais.
• Miegas bendroje lovoje su tėvais (nors šio metodo šalininkai teigia priešingai).
• Per aukšta oro temperatūra kūdikio miegamajame.
• Perkaitimas dėl perteklinio apklostymo ar per šiltų drabužėlių.

Su nėštumu, gimdymu, genetika ir motina susiję rizikos faktoriai:

• Motinos amžius pirmo nėštumo metu yra 20 metų ar mažiau.
• Priešlaikinis gimdymas ir/ ar mažas naujagimio svoris.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Trumpas laiko tarpas tarp nėštumų.
• Placentos anomalijos.
• Nėštumo priežiūra pradėta vėlai ar jos nebuvimas.
• Per mažas svorio prieaugis nėštumo metu.
• Rūkimas nėštumo metu.
• Nuo SKMS mirę kūdikio broliukai ar sesutės.
• Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.
• Motinos persirgtos lytiniu keliu plintančios ligos ar šlapimo takų infekcijos.

Kaip apsaugoti vaiką nuo staigios kūdikių mirties sindromo?

Kadangi SKMS prigimtis iki šiol nėra aiški, nėra garantuoto būdo apsaugoti nuo jo mažylį. Tačiau galite padaryti tai, kas priklauso nuo Jūsų – visų pirma pasirūpinti saugia miegui aplinka bei informuoti apie šias taisykles visus, kurie rūpinasi kūdikiu. Statistika rodo kad, laikantis šių rekomendacijų, SKMS atvejų ženkliai sumažėjo:

• Guldykite kūdikį miegui tik ant nugaros. Nerekomenduojama guldyti ir ant šono, nes kūdikis gali iš šios pozicijos persiversti ant pilvuko, o būtent miegas ant pilvuko laikomas vienu pagrindiniu SKMS rizikos faktoriumi. Kad apsaugotumėte kūdikio galvytę nuo plokščio pakaušio susiformavimo, vieną savaitę kūdikio galvytę pasukite į vieną pusę, kitą – į kitą. Apie 6 mėnesį, išmokęs vartytis, kūdikis pats gali apsiversti ir miegoti ant pilvo. Dėl to nerimauti nereikia: jei kūdikis geba pats atsigulti ant pilvuko, jis, prireikus, galės ir pasiversti ant šono ar nugaros.
• Pašalinkite iš lovytės visus minkštus daiktus. Lovytėje neturi būti pagalvių, minkštų žaislų. Dėl pavojaus atsirėmus į jas uždusti, specialistai rekomenduoja miego metu nenaudoti ir lovytės apsaugų. Visi šie daiktai kelią pavojų uždusti – atsiminkite, kad vaikai neturi pakankamai koordinacijos ir jėgos išsilaisvinti iš kvėpavimo takus perdengiančių daiktų.
• Miegokite viename kambaryje. Bent iki 6 mėnesių (ar ilgiau) kūdikiui saugiausia miegoti viename kambaryje su tėvais (dėl naktinių maitinimų tai ir patogiausias sprendimas).
• Nemiegokite bendroje lovoje. Miegas bendroje lovoje turi privalumų, ir šio miego metodo šalininkai teigia, kad miegodami kartu jie geriau jaučia kūdikio kvėpavimą. Tačiau statistika vis tik rodo, kad toks miego būdas SKMS riziką didina, todėl saugesnis variantas yra prie tėvų lovos pristumta kūdikio lovelė.
• Nustatykite tinkamą kambario oro temperatūrą. Tinkamiausia kūdikio miegui kambario temperatūra yra apie 18-21°C.
• Žindykite kūdikį. Nėra tiksliai žinoma, kaip žindymas apsaugo nuo SKMS – gali būti, kad žindymas mažina kvėpavimo takų infekcijų tikimybę. Vienaip ar kitaip, žindomus kūdikius SKMS ištinka rečiau nei maitinamus pieno mišiniais.
• Neleiskite rūkyti šalia kūdikio, ypač miegančio.
• Rinkitės kietesnį, tinkamo dydžio čiužinį. Guldykite vaiką miegoti ant lygaus „kieto“ čiužinio – jei čiužinys per minkštas, ant šono ar pilvo persivertęs kūdikis gali uždusti.
• Neaprenkite per šilai ir neapklostykite per daug. Net jei kambario temperatūra tinkama, kūdikis gali perkaisti jei yra per šiltai aprengtas ar apklostytas.
• Paklodės ir užklotai turi būti užfiksuoti. Paklokite lovą taip, kad paklodė būtų patikimai užkišta už čiužinio ir nesuteiktų progos besimuistančiam kūdikiui užsimesti jos ant veido. Jei naudojate užklotą, jo kraštai taip pat turi būti užkišti už čiužinio ir suformuoti tarsi vokelį, kurio viršutinis kraštas neturi siekti aukščiau nei kūdikio krūtinė.
• Naudokite miegmaišius. Miegmaišiai yra bene saugiausias ir patogiausias būdas: galite būti tikri, kad kūdikis nenusiklos.
• Naudokite čiulptuką. Amerikos pediatrų Akademija nuo 1 mėnesio amžiaus rekomenduoja migdant mažylį duoti jam čiulptuką (jei vaikas jį ima). Čiulptukui iškritus miego metu, nesistenkite jo grąžinti į kūdikio burnytę. Jei žindote, čiulptuką duokite ne anksčiau kaip mėnesio amžiaus kūdikiui ir tik tuomet, kai žindymo procesas taps visiškai sklandus. Manoma, kad čiulpimas padeda kvėpavimo takams geriau atsiverti ir taip saugo nuo SKMS.