Taisyklės ir patarimai dirbantiems tėvams

Tikriausiai sutiksite, kad darbas ir vaikų auklėjimas – itin sunkiai suderinami dalykai. Kaip surasti vadinamąjį „aukso viduriuką, kad „ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“? Apie tai ir pakalbėkime.
 
Štai ką šiuo klausimu pataria psichologai.
 
Pirma taisyklė. Tausokite darbe jėgas, stenkitės nepervargti. Nuovargis, kaip ir alkis, nieko gero neduos. Mūsų fiziologija tokia, kad organizmas jautriai reaguoja į bet kokį stresą – pavyzdžiui, dėl įtempto fizinio darbo organizmas išskiria adrenaliną. Šis hormonas skatina širdį plakti tankiau, pakyla arterinis kraujospūdis, padidėja dirglumas ir suprastėja savijauta. Tas pats laukia, jeigu dirbate ir įtemptą protinį darbą, daug bendraujate su žmonėmis. Savaime suprantama, jei nesisaugosite ir „perdegsite“, grįžę namo vargu ar galėsite sutikti savo atžalą su šypsena ir kupini gerų emocijų.
 
Tačiau blogos jūsų nuotaikos priežastys bus žinomos tik jums – vaikas tikrai nesupras, kodėl esate tokie dirglūs, ir labai greitai pasijus nereikalingas, atstumtas. Būtent todėl psichologai nerekomenduoja darbui atiduoti visų savo jėgų – pasilikite jų ir vakarui, kad kartu su šeima galėtumėte ką nors nuveikti, kur nors nueiti. Grįžę turėtumėte bent trumpam pamiršti savo problemas darbe ir visos dienos sumaištį.
 
Antra taisyklė. Nepamirškite darbe pietauti ir užkandžiauti per pertraukas. Paklausite, kodėl? Priežastis labai paprasta: alkis yra stiprus dirgiklis. Jei po sunkios darbo dienos grįšite namo per daug alkani, nebūsite emociškai stabilūs, o tai, savaime suprantama, kenks ne tik jums, bet ir jūsų šeimos nariams (ypač – patiems mažiausiems). Prieš darbo pabaigą pasistenkite užkąsti ar bent išgerti puodelį saldžios arbatos – jausitės daug geriau ir susitikimas su atžala bus smagesnis.
 
Trečia taisyklė. Bendravimas su vaiku visiems tėveliams turėtų būti pirmoje vietoje. Žinoma, ši taisyklė bus aktualesnė moterims. Pripažinkime – juk tikrai neretai nutinka taip, kad namų tvarkymas, vakarienės gaminimas, lyginimas, skalbimas ir visi kiti darbai atsiduria toje pačioje „lentynėlėje“, kaip ir bendravimas. O kartais – tampa kone gyvybiškai svarbiu reikalu (svarbesniu už viską!). Deja, vaikams taip nejučia tiesiog įkalama į galvą, kad mamai trukdyti negalima, kad ji labai užsiėmusi „svarbiais“ ir „neatidėliotinais“ darbais“ (žuvies dorojimu, pyragų kepimu ir pan.), o po to stebimasi, kodėl jie atsiriboja, susvetimėja, nustoja dalintis savo paslaptimis.

Ketvirta taisyklė. Suprantama, kad šiais laikais darbas reikalingas kaip niekad. Jūs išlaikote šeimą ir rūpinatės jos gerove, darote viską, kas įmanoma, kad nieko nepritrūktų. Tačiau kraštutinumų nereikia – nei savo kalbomis, nei darbais neduokite vaikui pagrindo manyti, kad svarbiausia jūsų gyvenime yra darbas, o atžala – antroje vietoje. Vaikas turi būti tikras visu 100 %, kad yra svarbiausias žmogus jūsų gyvenime. Tai anaiptol nereiškia, kad jis neturi suprasti ir jūsų darbo svarbos (žinoti, iš kur atsiranda pinigai, kam jie reikalingi ir kur dingsta, jam tikrai nepakenks). Parodykite, kad darbas jums reikalingas ir gali būti įdomus, tačiau širdis priklauso vaikui. Darbas jums patinka, o vaiką jūs mylite. Pasistenkite tinkamai susidėlioti savo prioritetus.
 
Penkta taisyklė. Nesistenkite įtvirtinti savo autoriteto vaiko sąskaita. Savaime suprantama, kad suaugęs žmogus už vaiką žino ir moka daugiau: jis geriau žaidžia kompiuterinius žaidimus ir plauna indus, geriau skaito ir gamina valgyti, geriau siuva, piešia ir daro viska kita... Jei norite, kad jūsų vaikas išaugtų pasitikintis savimi ir savo jėgomis, jums reikėtų elgtis taip, kad jis jaustųsi esąs gabus ir nuovokus. Net jeigu jums atrodo, kad jis niekam neturi ypatingo talento, yra „paprastas“, „toks, kaip visi“, nepamirškite: kaip vaiką auginsite, toks jis ir bus.

Šešta taisyklė. Leiskite, kad vaikai jums padėtų, ir būtų lygiateisiai pagalbininkai. Atminkite – jūs auginate asmenybę. Nediskriminuokite vaiko ir neduokite jam tik paties purviniausio ir nepatraukliausio darbo. Kodėl atžala turėtų nešti šiukšles, o ne, pavyzdžiui, kepti sausainius, šluostyti dulkes ar laistyti gėles? Jūs turite vaiką išmokyti visko, tad geriausia būtų arba kaitalioti darbus, arba viską daryti kartu.
 
Septinta taisyklė. Būkite įdėmūs klausytojai. Kiek kartų pagavote save, kad „įjungiate autopilotą“ ir vaiko žodžius praleidžiate pro ausis, pritariamai linksite galva, nors net negalite pasakyti, ko jūsų klausė? Įsiklausykite, atkreipkite dėmesį ne tik į žodžius, bet ir į intonacijas. Vaikas turi jausti, kad jums svarbu tai, ką jis sako, ką išgyvena.

Suaugusiajam teisti vaiko poelgius yra paprasta. Daug sunkiau – juos suprasti, įžvelgti, kas pastūmėjo elgtis vienaip ar kitaip. Neikite lengviausiu keliu – taip tarp tėvų ir vaikų klojamas abipusio pasitikėjimo pagrindas. Kadangi darbe esate užimti vienais, o namie – kitais reikalais, reikia rasti laiko ir visaverčiam bendravimui su savo atžala. Ir turėkite omenyje, kad bendravimo kokybė matuojama ne kartu praleistu laiku, o dėmesingumu, pagarba, supratingumu ir kitomis charakteristikomis. Minutė minutei nelygu – išnaudokite savo laiką tinkamai.

Aštunta taisyklė. Darbas turi būti nei daugiau, nei mažiau kaip išteklių šaltinis šeimos gerovei ir komfortui palaikyti. Jeigu jis yra jūsų gyvenimo prasmė ir tikslas, jeigu jis patenkina absoliučiai visus jūsų poreikius ir jam be menkiausio sąžinės graužimo galite atiduoti visas (arba beveik visas) savo jėgas, kad ir kaip negražiai tai nuskambėtų, gerais tėvais niekada nebūsite – tokiu atveju vaikų geriau neturėti visai (tiek savo, tiek jų labui). Tačiau jeigu ant rankų jau sūpuojate atžalą, turite suprasti, kad tai svarbiau net už patį perspektyviausią darbą pasaulyje.

Atsižvelkite į visos savo šeimos interesus ir kartu planuokite bendrą laisvalaikį. Juk surasti kompromisą nėra taip sunku, kaip atrodo. Kam nutaisyti rūgščią miną ir keliauti į šimtą kartų lankytą zoologijos sodą kartu su vaikais, jeigu pasisupti karuselėje ar nueiti į kiną būtų smagu visiems?

Vaikas pats nepasirenka, kada ir kurioje šeimoje gimti. Jo atsiradimas yra jūsų „nuopelnas“, todėl ir atsakomybė gula ant jūsų pečių. Pasirūpinkite, kad tokios išvykos ir bendra veikla vaikui būtų smagi ir įsimintina, o savo darbus planuokite taip, kad liktų laiko pabendrauti su atžala ir antrąja puse. Juk bendravimas ir tarpusavio supratimas yra tvirtos šeimos pagrindas.

Devinta taisyklė. Nebijokite tartis su savo vaiku – tai niekaip nesumenkins jūsų autoriteto jo akyse. Papasakokite jam apie savo darbą, dalinkitės mintimis ir išgyvenimais, spręsdami, kur nueiti su šeima ar ką gaminti vakarienei, tarkitės su savo atžala. Savo asmeniniu pavyzdžiu parodykite, kas yra atvirumas ir pasitikėjimas. Nebijokite pasipasakoti apie savo silpnybes ir problemas, leiskite suprasti, kad pasitikite vaiku ir tikitės jo palaikymo.

Dar geriau, jei kartais paprašytumėte patarimo (tačiau vien paprašyti neužtenka – taip pat labai svarbu, kad įsiklausytumėte į vaiko žodžius). Taip išmokysite atžalą formuoti ir išreikšti savo nuomonę.

Dešimta taisyklė. Taip, jūs išlaikote šeimą, taip, jūsų vaikas bent šiuo metu yra finansiškai priklausomas nuo jūsų – niekas to nepaneigs. Tačiau to nereikia priminti net ir užuominomis. Juk niekas nežino – gal situacija kažkada pasikeis ir priklausomi nuo savo vaiko būsite būtent jūs? Gyvenimas yra nenuspėjamas – tie, į kuriuos žvelgiate iš aukšto, gali tapti jūsų teisėjais. Jei gerbsite savo vaiką kaip asmenybę, ir patiems senatvėje neteks raudonuoti iš gėdos.

Į psichologus kreipiasi nemažai tėvelių, negalinčių suderinti darbo ir vaikų auklėjimo. Ką galima patarti šiuo atveju?
 
Pirma taisyklė. Negrįžkite namo per daug alkani. Alkis po sunkios darbo dienos dirgina, jūs esate nekantrūs. Prieš darbo pabaigą pasistenkite užkąsti ar bent išgerti puodelį saldžios arbatos – jausitės geriau ir susitikimas su atžala bus smagesnis.
 
Antra taisyklė. Nepervarkite darbe. Dėl įtempto fizinio darbo organizmas išskiria adrenaliną – dėl šio hormono širdis ima plakti tankiau, pakyla kraujospūdis, padidėja dirglumas ir suprastėja savijauta. Grįžę po įtemptos dienos namo, jūs tikrai nesutiksite savo atžalos su šypsena ir geromis emocijomis.
 
Vaikas nesupras, kur jūsų dirglumo priežastis, ir labai greitai pasijus nereikalingas. Būtent todėl darbe persistengti nepatartina: grįžę bent trumpam pamirškite savo problemas darbe ir visos dienos sumaištį.
 
Trečia taisyklė. Nei kalbomis, nei darbais neduokite pagrindo vaikui manyti, kad darbas jums svarbesnis už atžalą. Vaikas turi būti tikras visu 100 %, kad yra svarbiausias žmogus jūsų gyvenime, kad darbas jums reikalingas ir gali būti įdomus, tačiau širdis priklauso vaikui. Darbas jums patinka, o vaiką jūs mylite. Susidėliokite savo prioritetus tinkamai.
 
Ketvirta taisyklė. Tėveliams bendravimas su vaiku turi būti pirmoje vietoje. Taisyklė aktualesnė moterims, nes jos gana dažnai įsivaizduoja, kad sriubos virimas – tai tas pats, kas bendravimas, ar net svarbiau. Deja, vaikams taip dažnai į galvą, kad mamai trukdyti negalima, kad ji labai užsiėmusi „svarbiais ir neatidėliotinais“ darbais“ (žuvies dorojimu, pyragų kepimu ir pan.).
 
Penkta taisyklė. Vaikas turi būti lygiateisiu pagalbininku. Nediskriminuokite vaiko ir neduokite jam paties purviniausio ir nepatraukliausio darbo. Kodėl atžala turėtų nešti šiukšles, o ne, pavyzdžiui, laistyti gėles? Todėl, kad jūs taip pasakėte?

Šešta taisyklė. Nesistenkite įsitvirtinti vaiko sąskaita. Jūs suaugę, ir tik todėl žinote ir mokate daugiau už vaiką: geriau žaidžiate kompiuterinius žaidimus ir plaunate indus, geriau skaitote ir gaminate valgyti... Tačiau jei norite, kad jūsų vaikas išaugtų pasitikintis savimi ir savo jėgomis, jums reikėtų elgtis taip, kad jis jaustųsi esąs gabus ir nuovokus.

Septinta taisyklė. Darbas – tai išteklių šaltinis šeimos gerovei ir komfortui palaikyti, bet ne daugiau. Jeigu laikote darbą savo gyvenimo prasme ir tikslu, vaikų geriau neturėti visai. Tačiau jeigu šeimoje jau auga mažylis, turite suprasti, kas jis net ir už patį geriausią pasaulyje darbą yra daug svarbiau.

Organizuokite bendrą poilsį, atsižvelgdami į visos šeimos interesus. Nereikia nutaisyti rūgščios minos ir prisiverčiant keliauti į zoologijos sodą.

Vaiko atsiradimas – tai jūsų (o ne jo) sprendimas, todėl ir atsakomybė gula ant jūsų pečių. Pasirūpinkite, kad poilsis kartu vaikui būtų smagus ir įsimintinas, planuokite savo darbus namuose taip, kad liktų laiko pabendrauti su savo vaiku.

Aštunta taisyklė. Būkite įdėmūs klausytojai. Bendraujant su vaiku nereikia jo žodžių praleisti pro ausis. Įsiklausykite, atkreipkite dėmesį ne tik į žodžius, bet ir į intonacijas. Vaikas turi jausti, kad jums svarbu tai, ką jis sako.

Neteiskite vaiko poelgių, geriau pasistenkite juos suprasti: taip tarp tėvų ir vaikų klojamas abipusio pasitikėjimo pagrindas. Kadangi darbe esate užimti vienais, o namie – kitais reikalais, reikia rasti laiko ir visaverčiam bendravimui su savo atžala. Bendravimo kokybė, beje, matuojama ne kartu praleistu laiku, o kitomis charakteristikomis (dėmesingumu, pagarba, supratingumu).

Devinta taisyklė. Nebijokite tartis su savo vaiku. Papasakokite jam apie savo darbą, dalinkitės mintimis ir išgyvenimais. Savo pavyzdžiu parodykite, kas yra atvirumas. Nebijokite pasipasakoti apie savo silpnybes ir problemas, leiskite suprasti, kad pasitikite vaiku ir tikitės jo palaikymo.

Dar geriau, jei kartais paprašytumėte patarimo (ir ne tik prašytumėte, bet ir įsiklausytumėte į vaiko žodžius). Taip išmokysite atžalą formuoti ir išreikšti savo nuomonę.

Dešimta taisyklė. Net ir užuominomis nereikia priminti, kad vaikas materialiai priklausomas nuo jūsų. Taip, dabar jis pats dar neužsidirba, bet kas žino: gal kažkada situacija pasikeis ir nuo jo priklausomi būsite jūs? Jei laikysitės šios taisyklės, senatvėje ir patiems neteks raudonuoti iš gėdos.