Tėvų nerimas – dažna vaiko nemigos priežastis
Vieni vaikai kietai miega bet kokiomis sąlygomis, kiti, priešingai – turi rimtų miego problemų. Nustebsite sužinoję, kad tos problemos dažnai yra susijusios su... tėvų (ypač mamos) nerimu.
Taigi, norint lengviau užmigdyti vaiką, specialistai dažnai pataria pirmiausia peržvelgti savo pačių vidinę būseną. Kaip yra susiję šie, iš pažiūros visiškai skirtingi dalykai?
Nerimas – visų blogybių priežastis
Visus mus nuo vaikystės lydi nerimas. Vieniems jis pasireiškia dažniau, kitiems – rečiau. Paprastai šis jausmas išryškėja tam tikromis gyvenimo akimirkomis: užklupus finansiniams sunkumams, problemoms darbe arba asmeniniame gyvenime.
Itin jautrūs žmonės dažnai būna nerimastingi iš prigimties. Jie susigyvena su šiuo jausmu, nerimas tampa įprasta jų būsena (todėl dažnai net nepastebima). Jei mama yra iš tokių žmonių, visai tikėtina, kad, ant pečių užgulus daugiau rūpesčių, jos nerimas dar labiau sustiprės.
Tėvų sveikata daro įtaką vaiko sveikatai
Nors suaugę žmonės dažnai nepastebi savo nerimo, tai nereiškia, kad jis nedaro įtakos vaiko savijautai. Tėvų ir vaiko ryšys paprastai yra itin stiprus, todėl viską, ką jie jaučia, visas jų psichologijos ypatybes jis perima, sugeria it kempinė.
Beveik visada tėvų asmeninės savybės tampa ir vaiko asmenybės dalimi. O nerimastingas, neturintis saugumo jausmo vaikas dažnai turi ir miego sutrikimų.
Plačiau skaitykite:
Saugumo jausmas – būtina sąlyga
Kad jaustųsi saugus užmigdamas, kūdikis turi girdėti mamos balsą, jausti, kad tėvai yra šalia. Geros emocijos prieš miegą yra be galo svarbios. Bet jeigu mama jaudinasi, šiuo jausmu ji užkrečia ir mažylį.
Nors jis yra supamas ant rankų, nors jam dainuojama lopšinė, mamos nerimą jis vis tiek perima, todėl nesijaučia saugus ir negali užmigti. Todėl, labai mylėdami vaiką ir pernelyg dėl jo jaudindamiesi, kartais padarome meškos paslaugą: vietoje meilės ir ramybės, perduodame jam jaudulį ir neigiamas emocijas.
Balansas būtinas visada
Labai svarbu neversti vaiko miegoti per prievartą, nespausti, o suteikti ramią aplinką, saugią ir malonią atmosferą. Ši užduotis – ne iš lengviausių: juk kad ir kaip mylėtume savo atžalą, režimas, ritmas ir teisinga rutina yra be galo svarbu (ir be griežtumo čia, atrodytų, apsieiti neįmanoma).
Tačiau dar svarbiau yra leisti vaikui pajusti, kad tokia rutina nėra jo priešas, o tarsi geraširdis draugas ir padėjėjas. Ir to reikia ne todėl, kad tėvai taip užsimanė, o tam, kad jis galėtų augti sveikas ir didelis, kaip jo mėgstamiausias filmukų herojus.
Kuo didesnė tėvų vidinė ramybė – tuo lengviau vaikui užmigti. Juk tada jis jaučiasi laisvas, nevaržomas, saugus ir atsipalaidavęs.
Turi gerai jaustis savo lovoje
Neretai vaikai miega tėvų lovoje, nes tik ten jaučiasi saugūs. Anot specialistų, tai nėra labai gerai. Idealiausia, kad maždaug nuo pusantrų metų jis jau gerai jaustųsi savo erdvėje. Tad korektiška būtų pradėti vilioti jį į savo lovytę jau nuo pat gimimo.
Vaikas dažnai atbėga į tėvų lovą todėl, kad jaučia pasąmoningą mamos norą pernelyg jį globoti, saugoti, nuolat būti šalia, nors to jau visai nebereikia. Pernelyg prieraiši mama trukdo jam atitolti, augti, vystytis, būti savarankiškam.
Plačiau skaitykite:
Efektyvūs vaiko nuraminimo būdai
- „Atspėk žvėriuką“. Vaikui atsigulus ant pilvo, pirštų galiukais švelniai imituokite įvairius gyvius: arklio bėgimą, kengūros šokinėjimą, katino ėjimą.
- „Naktinis sargas“. Kartu su vaiku susiraskite patinkančią plunksnelę, akmenuką, ar kitą amuletą, kuris bus stebuklingas, nes saugos naktį jo miegą. Leiskite savo atžalai pajusti, kur ji norėtų savo amuletą paslėpti (kažkur lovoje). Žinodamas, kad yra kažkas, kas saugo jo sapnus, vaikas užmigs sklandžiau.
- „Princas / princesė“. Papasakokite vaikui, kad kartais, vaikams miegant, ateina stebuklingos fėjos iš pasakų miško ir apdovanoja tuos, kurie yra tikrieji princai ir princesės. Jam miegant paslėpkite po jo pagalve kokią nors mielą smulkmenėlę. Pabudus, vaikui bus malonu sužinoti, kad jis yra tikras princas / princesė.