Vaikas viską laužo

Ar ir tau kartais atrodo, jog viskas, prie ko prisiliečia tavo vaikas, netikėtai virsta atskirais gabalais ir nuolaužomis? Kas tai – bandymas pažinti iš ko sudarytas pasaulis ar piktybinis maištas?

Iš valdymo pultelio dingo elementai, ką tik nupirktas ir dar neperskaitytas žurnalas sudraskytas į skutelius, o dar kelis lapelius turėjusios gėlės dabar stovi visiškai “plikos”. Ar namus nusiaubė uraganas? Ne, tai tiks tavo mažylio darbas. Žinoma, tave tai siutina, nes šia tema buvo kalbėta jau ne kartą, tik žodžiai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo, o veiksmai irgi nedavė jokios naudos.

Įprastai taip elgdamasis vaikas neturi tikslo tave paerzinti. Gimęs mažylis patenka į jau pagamintų daiktų pasaulį, kuris mums, suaugusiems, yra įprastas, tačiau labai paslaptingas ir patrauklus vaikui. Vaikas turi vienintelę galimybę suprasti iš ko vienas ar kitas daiktas pagamintas bei kas dar įdomaus slepiasi viduje – tai išardyti jį į gabaliukus. Negana to, maži vaikai paprasčiausiai kitaip nei suaugusieji supranta kas yra gerai, o kas – blogai ir negali tinkamai įvertinti savo eksperimentų padarinių. Visas pasaulis vaikui toks ryškus ir naujas, kad kiekvienas į jo akiratį patekęs daiktas tiesiog žadina nenumaldomą norą eksperimentuoti.

Kaip uždrausti vaikui ką nors daryti?

Visų pirma – pasitelk kantrybę, nes jos tau tikrai prireiks. Kaip jau išsiaiškinome, vaikas kol kas nejaučia ribos tarp “gerai” ir “blogai”, tačiau jis labai gerai jaučia, kaip tu vertini jo poelgius, o tavo vertinimas tokiame amžiuje jam labai svarbus. Kol kas mažylis nesupranta, kad sulaužius daiktą jį ne visuomet pavyksta pataisyti. Todėl žodelį “negalima” visuomet turėtų lydėti situacijai tinkantis paaiškinimas: “Šis daiktas nėra skirtas žaidimams”, “Jis per daug trapus ir gali lengvai sulūžti”, “Tai mano darbo priemonė ir aš labai nusiminsiu, jeigu tu netyčia jį sulaužysi”.

Stebėk, kad draudimų nebūtų per daug, nes jie tiesiog neteks savo galios. Kiekvieną kartą drausdama kažką savo vaikui, turi suvokti, kiek daug pastangų jam reikia, kad nepadarytų to, ko taip stipriai norisi. Jei vaikas nuolatos girdės draudimus, jam tai sukels tokias neigiamas emocijas, kad anksčiau ar vėliau jis vistiek ims maištauti. Kad viskas eitųsi pagal planą, leisk vaikui su savo žaislais elgtis taip, kaip jis pats to nori, net jeigu tie žaislai galiausiai lieka be rankų, kojų ir galvų.

Galimybių paieškos

Kodėl gi dukrai neleidus nukirpti lėlės plaukų “ežiuku”? Tau, žinoma, gaila gražių plaukų, juk puikiai žinai, kad tie plaukai neataugs,  o mergaitei tai labai svarbus savęs ir savo galimybių pažinimo etapas. Pakeitusi lėlės išvaizdą taip, kaip jai norėjosi, mergaitė pasijaus esanti žaisliuko šeimininkė. Vaikai dažnai jaučią suaugusiųjų valdžią, todėl panašios manipuliacijos su savo žaislais suteikia jiems šiokią tokią galimybę kompensuoti jų priklausomybę nuo mūsų. Nors tau ir atrodo, kad žaislas beviltiškai sugadintas, vis tik neskubėk jo išmesti, nes visas nuolaužas ir detales vaikas su džiaugsmu panaudos savo žaidimuose. Ir nesijaudink, jeigu tavo mažylis džiaugsmingai krykštaudamas tryps smėlio bokštelius ar sugriaus gražiąją pilį iš kaladėlių, kurią surinkinėjo kelias valandas. Mažam vaikui griovimas – neatsiejama dalis nuo kažko naujo kūrimo. O mes, suaugusieji dažnai bandome sulaikyti mažylio griaunamuosius impulsus. Saugioje žaidimo erdvėje jis gauna galimybę reikšti savo emocijas neiššaukdamas mūsų smerkimo. Begalinis kažko statymo ir po to griovimo procesas gali mažyliui simbolizuoti išsiskyrimą ir sugrįžimą.  

Prašau dėmesio!

Kartais sulaužyti daiktai gali byloti apie tai, kad vaikas jaučiasi vienišas ir jam reikia mūsų meilės. Vaikai atkreipia mūsų dėmesį tuo būdu, kuris pasirodo veiksmingiausias. Ir jeigu tave labiausiai erzina betvarkė ir sulaužyti daiktai, tai išgirdus traškesį ir triukšmą tuo momentu kai tau reikia ruošti vakarienę ar tikrinti vyresnių vaikų namų darbus, gali būti tikra, kad mažylis tiesiog bando priminti tau apie savo egzistavimą. Jis nenori tavęs nuliūdinti, o tik praneša, kad kenčia pats. Jeigu tu tai prisiminsi, sekantį kartą, kuomet jis numes indelį su neįkainojamu kremu ar nutrauks savo sesutės mylimos lėlės ranką, bus lengviau išlikti ramiai. Nereikėtų tame įžvelgti piktų užmačių – jis pavydi ir nenori dalinti tavo dėmesio su niekuo kitu. Parodyk vaikui, kad esi nepatenkinta padaryta žala, bet tuo pačiu leisk jam išreikšti savo jausmus: “Tu pyksti ant mamos ar sesutės? Aš galvoju apie tave net tada kai esu užsiėmusi. Kai aš atsilaisvinsiu, galėsiu su tavimi pažaisti”. Nereikia vaikui iššaukti kaltės jausmo, jo jausmai visiškai tikri ir jis juos išreiškia atitinkamai pagal savo amžių.