TVVaikas viską neša namo. Ką daryti?
Net jeigu tėvai nuo mažens aiškina vaikui, kad svetimų daiktų imti negalima, moko gero elgesio taisyklių ir raudonuoja prieš aplinkinius dėl kiekvieno savo atžalos nusižengimo, nesėkmės vis tiek neišvengiamos. Būna sunku suprasti, kodėl mažyliams taip patinka nešti namo viską, ką randa (ir nebūtinai daiktus – suaugusieji tai greičiau pavadintų šlamštu). Kiekvienas parsineštas akmenėlis, šukė, žaisliuko nuolauža ar butelio kamštelis, kurį randi sūnelio arba dukrytės žaislų dėžėje, tavo vaikui yra tikras lobis, todėl tau neišvengiamai anksčiau ar vėliau teks spręsti, ką su visu tuo daryti.
Visų pirma, reikia suprasti, kodėl mažylis tempia namo visokias nenaudingas ir nereikalingas (tavo akimis žiūrint) smulkmenas. O čia ir prasideda visas įdomumas... Kiekvienas toks radinys vaikams yra tarytum uždraustas vaisius, kurio labai norisi paragauti. Jau sulaukęs vienerių metukų amžiaus toks pyplys tiesdavo į šias brangenybes savo rankutes, tačiau suaugusieji tai daryti drausdavo („Neimk, Mantuk, mesk, išsitepsi, susižeisi...“). Dabar, kai jis kiek paaugo ir jau gali vaikščioti neįsikibęs į tavo sijoną, jam atsiveria nauji horizontai, jis gali tau nematant kelti nuo žemės viską, ką nori. Kitaip tariant, ateina atpildo metas, ir mažylis nori prisižaisti, atsikovoti prarastas teises.
Tačiau užtenka šiuos radinius parnešti namo, ir rūpestingi tėveliai vėl tarytum sumenkina vaiko asmenybę, verčia išmesti visą sukauptą „šlamštą“. Tikriausiai ir pati numanai, kad visa tai vaiko asmenybės raidai nebus labai gerai. Atrodytų, tai tik smulkmena – gal dabar nieko ir nepastebėsi, tačiau paauglystės laikotarpiu teks atsigręžti atgal. Kiekviena mama turi žinoti, kad vaikiškos nuoskaudos niekur nedingsta. Nuslopinta vaiko valia anksčiau ar vėliau vis tiek prasiverš, įgis protesto formą. Autoritarizmas ir draudimai išties veiksmingi, tačiau tik trumpą laiką, kol vaikas dar negali pasipriešinti. Bėgant metams, tavo autoritetas taps menkesnis, pasikeis vaiko prioritetai, prasidės jo ir tavo konfliktai. Pastebėsi, kad ir toliau pykstatės „dėl smulkmenų“, tačiau dabar vaikas savo teises gins daug atkakliau.
Tiesa ta, kad daugelis mamų nueina lengviausiu keliu – juk ką nors uždrausti yra daug paprasčiau negu išsiaiškinti tikrąją tokio vaiko elgesio priežastį. Vis dėlto ateityje teks pripažinti, kad įdėtos pastangos būtų atsipirkusios su kaupu.
Svarbu atminti tai, kad vaiko elgesyje atsitiktinumų nebūna. „Šlamšto“ rinkimas taip pat turi savo logišką paaiškinimą – visas tas brangenybes ir lobius, kurių tu ant žemės gal net nepastebi, vaikas vertina kaip turtą, kaip kažką, kuo būtų galima papildyti savo turimų žaislų atsargas. Versti išmesti tai, ką mažylis surinko, yra tas pats, kas sumenkinti jo pasitikėjimą savimi, tikėjimą neišsemiamais aplinkinio pasaulio turtais.
Net ir labai norėdami tėvai jau nebegalės kompensuoti tos žalos, kurią padarė besaikiais savo draudimais. Net jeigu vėliau interneto parduotuvėje pripirksi daugybę pačių trokštamiausių ir populiariausių žaislų, to, kas prarasta, nebesugrąžinsi. Dėl šios priežasties nereikia labai pykti, kad vaikas kažką kelia nuo žemės ir nešasi namo – patikėk, taip bus naudingiau ir tau pačiai, ir tavo atžalai. Pagalvok pati: tau nereikės švaistyti pinigų nereikalingiems žaislams, o vaikas galės džiaugtis, kad turi kažką SAVO, kad gali kaupti atsargas ir gyventi „pasiturinčiai“.
Savaime suprantama, viskas turi turėti griežtai ir aiškiai apibrėžtas ribas. Derėtų iš pradžių susitarti, kad surinktos brangenybės nebus išmėtytos po visus namus, o gulės kur nors dėžėje. Būtinai išmokyk vaiką kruopščiai nuplauti savo radinius. Tai bus visiškai racionalus kompromisas, padėsiantis užtikrinti tavo ramybę ir vaiko saugumą, tačiau neslopinsiantis kūrybinio aktyvumo ir noro pažinti pasaulį.
