Vaiko auklėjimas: mokyklinis amžius (5–13 metų)

Šiame etape daugelis vaikų pradeda lankyti mokyklą, tada jų pasaulis pasikeičia. Vaikai turi labai staigiai išmokti, kaip suvaldyti įvairias situacijas be tėvų pagalbos. Jie turi susidraugauti su nepažįstamais vaikais ir patenkinti daugelio suaugusiųjų jiems keliamus lūkesčius. Jie turi mokytis ir laikytis nustatytų naujų tvarkaraščių bei tvarkų.

Trys svarbiausi vaiko raidos aspektai, į kuriuos turime atsižvelgti šiame amžiaus tarpsnyje, yra:

1.Temperamentas. Kiekvienas vaikas gimsta su tam tikru temperamentu – tai individualus būdas suvokti ir priimti pasaulį ir toks būdas yra įgimtas ir negali būti pakeistas. Nė vienas temperamento tipas nėra nei geras, nei blogas: kiekvienas jų turi savo teigiamų ir neigiamų bruožų. Vaiko temperamentas gali stipriai paveikti jo reakcijas ir elgesį mokykloje. Apie temperamento dimensijas ir šių dimensijų ypatumus skaitykite straipsnyje „Kokios savybės nusako vaiko temperamentą“.

2.Santykiai su bendraamžiais. Mokykliniais metais vaikų socialiniai santykiai įgyja didelę reikšmę. Auga vaikų susidomėjimas draugyste kaip savarankiškumo ir nepriklausomybės išraiška. Kartais tėvai jaudinasi dėl atsiradusios kitų žmonių įtakos jų vaikams, kad praranda gebėjimą kontroliuoti tai, su kuo susiduria jų vaikai, ką jie veikia ir su kuo leidžia laiką. Tačiau tai yra labai svarbi ir būtina vaiko raidos dalis. Šioje stadijoje turi išmokti spręsti konfliktus su kitais vaikais, nesutarimus, apginti save, susitvarkyti su patyčiomis, suvokti lojalumą ir parodyti gerumą bei išlikti maloniam net kai kiti tokie nėra.

Pagrindas vaiko santykių su kitais sėkmei šiame amžiuje buvo padėtas dar jo kūdikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Jeigu per tą laikotarpį vaikai susiformavo savo vertės, savigarbos jausmus, kompetenciją ir pasitikėjimą, jie turės stiprų pagrindą tinkamai susitvarkyti su naujais iššūkiais, išvardytais aukščiau. Vaikai klys. Kol kas jie dar nesupranta visko, ką suprantame mes. Tačiau kai jie bando, klysta, patiria nesėkmę, laimi, jie labai daug išmoksta apie kitus žmonės ir apie pačius save. Svarbi tėvų užduotis šiame etape yra palaikymas ir parama savo vaikams.

• Vaikai, kurie suvokia save kaip gerus, rūpestingus ir gebančius, yra labiau linkę priimti tinkamus, gerus sprendimus.
• Vaikai, kurie turėjo galimybę stebėti, kaip jų tėvai sprendžia konfliktus, pykčio priepuolius ir stresines situacijas be agresijos ar smurto, yra labiau linkę tinkamai ir konstruktyviai spręsti savo konfliktines situacijas.
• Vaikai, kurie išmoko iš savo tėvų, kaip reikia klausytis kitų, bendrauti ir elgtis su kitais pagarbiai, yra labiau linkę tinkamai elgtis su savo bendraamžiais ir mokytojais.
• Vaikai, kurie jaučiasi palaikomi ir priimami savo tėvų, yra labiau linkę kreiptis į juos patarimo ir pagalbos.

3. Lytinio brendimo laikotarpis. Artėjant mokyklinio amžiaus pabaigai, prasideda lytinis vaikų brendimas. Šis laikotarpis – labai didelių fizinių ir emocinių pokyčių etapas. Vaikų hormonai pakeičia jų kūnus. Jie pradeda fiziškai atrodyti kaip suaugusieji, tačiau vis dar yra vaikai. Hormonai gali lemti vaikų nuotaikos pokyčius. Vaikai dar stipriau nori nepriklausomybės nuo savo tėvų, tačiau jiems gali trūkti visų reikalingų įgūdžių, kad galėtų savarankiškai priimti tinkamus sprendimus. Vaikai pradeda suvokti, kad jų požiūriai ir tikėjimai gali skirtis nuo tėvų. Jie pradeda suvokti, kad yra individualybės. Visi šie pokyčiai gali būti padažnėjusių konfliktų tarp tėvų ir vaikų priežastis.

Panašiai kaip ir kūdikystės metais, kai vaikai pradėjo vaikščioti, taip ir lytinio brendimo laikotarpiu vaikai nori priimti savarankiškus sprendimus. Tačiau dabar sprendimai yra daug svarbesni ir jų pasekmės yra rimtesnės nei anksčiau. Todėl tėvai nerimauja dėl savo vaikų saugumo, bijo, kad vaikai gali pridaryti problemų ar pradėti blogai mokytis, kad vaikų draugai turės jiems neigiamos įtakos.

Tačiau jeigu tėvai skatino savo vaikų savarankiškus sprendimus tada, kai jiems buvo 2, 4 ir 6 metai, suteikė reikalingos informacijos, kad vaikai galėtų mokytis, ir sukūrė saugią bei patikimą aplinką, yra didesnė tikimybė, kad vaikai sėkmingai pereis ir lytinio brendimo etapą.

Tėvų užduotis šiame amžiaus tarpsnyje yra užtikrinti vaikų saugumą, tuo pačiu metu gerbiant augantį vaikų savarankiškumo ir nepriklausomybės poreikį. Tą tėvai gali padaryti:

• atrasdami būdus, kaip išlaikyti ryšį su savo vaikais be prievartos;
• gebėdami išklausyti vaikus, diskutuoti su jais ir patarti;
• stengdamiesi suprasti, kokie vaikų jausmai slepiasi už jų poelgių;
• parodydami, kad jie visada yra pasirengę padėti vaikui;
• padėdami vaikams atrasti savo stipriąsias puses ir ypatingas savybes;
• domėdamiesi jų mokykliniu gyvenimu, namų darbais ir palaikydami vaikų mokymo(si) pastangas;
• susipažindami su vaiko mokytojais;
• pakviesdami vaiko draugus į svečius;
• žinodami, kur ir su kuo vaikai leidžia laiką, tuo pačiu metu gerbiant augantį vaikų privatumo poreikį;
• parodydami vaikams, kad tėvai pasitiki ir tiki jais;
• padėdami vaikams patiems suvokti, kas yra gerai ir kas blogai;
• padėdami jiems atrasti tokius būdus pasipriešinti bendraamžių spaudimui, kurie bus tinkami patiems vaikams;
• padėdami vaikams susiformuoti atsakomybės ir kompetencijos jausmą;
• įtraukdami vaikus į šeimos sprendimų priėmimą ir gerbdami vaikų požiūrius;
• padrąsindami vaikus padėti kitiems;
• kalbėdami su vaikais apie ateitį ir galimybes;
• padrąsindami vaikus svajoti apie tai, kokio gyvenimo jie nori ateityje;
• padėdami vaikams atrasti būdus, kaip pasiekti savo tikslus. Atsiminkite, kad Jūs kūrėte pagrindą santykiams su vaikais jau keletą metų.

Kitas straipsnis: Kokios savybės nusako vaiko temperamentą

Straipsnis parengtas pagal organizacijos „Gelbėkit vaikus“ leidinį „STIPRIŲ SANTYKIŲ TARP TĖVŲ IR VAIKO KŪRIMO VADOVAS: teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris“
Pilna leidinio versija