Vaiko namų darbai: koks tėvų vaidmuo?

Paruošti mokykloje užduotus namų darbus, žinoma, svarbu. Bet prisiminkite, kad užduočių atlikimas nėra svarbiausias ir galutinis tikslas. Svarbiausia, kad vaikas taptų savarankiškas ir atsakingas, o jūsų dalyvavimo ruošiant pamokas reikėtų kuo toliau, tuo mažiau.

Bendravimas su mokytoju

Bendraukite su vaiko mokytoju tam, kad žinotumėte, kaip vaikui sekasi, kokią pažangą jis daro, kas sekasi geriau, o kas - prasčiau. Nors visada yra malonu, kai vaikas yra pagiriamas, prisiminkite, kad vertingiausia yra konstruktyvi kritika: tai yra mokytojo pastebėjimai, kur vaikui sekasi sunkiau, kur būtų galima padirbėti papildomai.

Namų darbai – dienotvarkės dalis

Namų darbai turi turėti savo vietą ne tik darbo vietos prasme, bet ir laiko prasme. Numatykite jiems konkretų laiką vaiko dienotvarkėje. Vieniems vaikams gali geriau tikti laikas iškarto po pamokų, kitiems geriau sekasi išsikrovus treniruotėje. Žinoma, vos pradėjus lankyti mokyklą, būtų geriausia, jei ruošiant namų darbus bent vienas iš tėvų būtų namuose ir pagelbėtų prireikus pagalbos. Bet jei tokios galimybės neturite, paskirkite laiką "konsultacijoms" dėl neįveikiamų užduočių jums grįžus iš darbo.

Vieta namų darbams

Nors įprasta manyti, kad geriausia vieta namų darbams – darbo stalas vaiko kambaryje, leiskite vaikui rinktis vietą, kuri jam atrodo tinkamiausia. Svarbiausia, kad vaiko neblaškytų televizorius ar jaunesni broliukai ir sesutės.

Mokykite vaiką planuoti namų darbus

Paskatinkite vaiką surašyti visus užduotus darbus, nuspręsti, kada ir kokia tvarka juos darys, numatyti, kiek laiko skirs kiekvienai užduočiai, kokių priemonių reikės.

Būkite pastabūs, skatinkite ir pagirkite

Vaikai ne visuomet kreipiasi pagalbos, tad stebėkite ir reaguokite į jų siunčiamus ženklus: nusivylimo, nuobodulio, motyvacijos trūkumo.

Nepriimkite gerai atliekamų darbų kaip savaime suprantamo dalyko. Pagirkite vaiką, ypač jei užduotis vaikui atrodė sunkiai įveikiama, nes yra per sudėtinga ar per didelė ("Šaunuolis, tu puikiai susitvarkei su užduotimi", "Matai, tu manei, kad neišspręsi, bet tau pavyko!).

Skaidykite sudėtingas namų darbų užduotis

Jei užduotis yra išties didelė (arba tokia atrodo) ir/arba sudėtinga, suskaidykite ją į dalis ar etapus. Mažos tarpinės "pergalės" motyvuos vaiką ir kels jo pasitikėjimą savimi.

Pavyzdžiui, jei reikia prirašyti visą puslapį "M" raidės (nuobodu, tiesa?), suskaičiuokite eilutes ir sutarkite, kad po kiekvienos jums praneštų: "Pirma – jau!". Pasidžiaukite tuo kaip įvarčiu: "Valio, liko tik devynios!" – juk šiek tiek smagumo dar niekam nepakenkė.

Namų darbai gali būti pramoga

Pasitelkite vaizdines priemones, potyrius ir žaidimą. Pavyzdžiui, kad istorijos mokslai nebūtų tokie "sausi", surenkite išvyką į istorines vietas, matematikos užduotis spręskite su namuose turimais daiktais – sagomis, obuoliais, monetomis, o išmoktiems anglų kalbos žodžiams pasikartoti surenkite žaidimą.

Išnaudokite praktines situacijas, pavyzdžiui, parduotuvėje: jei vienas obuolys sveria 200 gramų, o pyragui reikia kilogramo obuolių, kiek obuolių turėsime nupirkti? Be kita ko, tai leis pamatyti vaikui ir praktinę mokslų naudą!

Nedarykite ir negalvokite už vaikus

Namų darbų užduotys yra skiriamos tam, kad vaikas tobulėtų ir mokytųsi mąstyti. Jei vaikas atsidūrė aklavietėje, užuot pateikę atsakymus, užduokite klausimus: "Papasakok, kaip sprendei šį uždavinį?", "Pagalvokime kartu, kur galėtume rasti reikiamą informaciją". Tai padės suprasti vaiko mąstymo eigą ir "užvesti ant kelio".

Tikrinti ar ne vaiko namų darbus?

Jei tikrinate namų darbus ir randate klaidų, užuot jas tiesiog ištaisę, pasakykite vaikui, kur yra klaidų ("antrame uždavinyje", "trečioje eilutėje" ir panašiai). Leiskite vaikui pačiam rasti klaidas ir jas ištaisyti.

Jei tai nėra atsitiktinės ar žioplumo klaidos, gera mintis yra pranešti apie jas vaiko mokytojui: matydamas teisingai atliktas užduotis mokytojas gali susidaryti klaidingą įspūdį apie vaiko pažangą ir skirti per mažai dėmesio vaikui ar dėstomai temai apskritai. 

Prižiūrėkite, bet nekontroliuokite

Kuo vyresnis vaikas, tuo jautriau reaguos į klausimus ir kontrolę bei jai priešinsis. Tad pasistenkite kuo anksčiau išugdyti gerus namų darbų ruošimo įpročius, rodykite pasitikėjimą, būtinai pagirkite vaiką ("Mokytojas sakė, kad puikiai parašei rašinį!").

Jei vaikas yra labai linkęs į savarankiškumą, vienos-kitos užduoties aptarimas, mokytojų žinutės ir pažymiai turėtų suteikti bendrą supratimą apie tai, ar vaikas tinkamai ruošia namų darbus.

Jei pastebite negerų signalų, kuo anksčiau kreipkitės į vaiko mokytojus ir bandykite prakalbinti vaiką. Jei tai nepavyktų, būtinai kreipkitės į vaikų psichologus.