Vaiko perkėlimas į jo kambarį: kaip elgtis, kad tėvai ir vaikai patirtų mažiau streso?

Įprastai naujagimiai miega tėvų miegamajame: ši alternatyva – pati saugiausia ir tinkamiausia, be to, kai mažylis miega greta tėvų, paprasta užmegzti ryšį, mamai (ar ir tėčiui, jei kūdikis maitinamas pieno mišinėliu) nereikia keltis ir eiti į kūdikio kambarį mažylio maitinti: visi šeimos nariai geriau pailsi.

Tėvams labai patogu, kai kūdikis ar jau paaugęs vaikas miega šalia jų, tačiau neišvengiamai ateis laikas, kai tėvai norės daugiau asmeninės erdvės, privatumo, tad teks pagalvoti apie vaiko perkėlimą į jo kambarį.

Ką svarbu žinoti tėvams, kaip vaiką į jo kambarį iškraustyti sklandžiai ir lengvai?

Ar kūdikius atskirame kambaryje verta migdyti nuo pat gimimo?

Pediatrai, psichologai rekomenduoja viename kambaryje, tiesa, atskirose lovose su kūdikiu miegoti bent pirmuosius 6 jo gyvenimo mėnesius (geriau – iki pat pirmojo gimtadienio) – tai saugesnis variantas. Jeigu kūdikiui kažkas nutiktų, greičiau išgirstumėte ir sureaguotumėte, be to, kai kūdikis miega šalia, sumažėja ir staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika.

Pirmuosius 12 kūdikio gyvenimo mėnesių miegant viename kambaryje stiprėja tėvų ir vaikų ryšys. Kūdikis žino, kad tėvai – visada šalia, girdi, kaip jie tyliai kalbasi, kvėpuoja, tad jaučiasi saugus. Jau 8 mėn. ir vyresnis kūdikis pastebi, kai tėvų nėra šalia.

Tiesa, ne visada protinga nubrėžti konkrečias ribas, nes kiekvienas vaikas – skirtingas, o priimant sprendimą reikia atsižvelgti į tai, kas geriausia visai šeimai. Taip pat reikia turėti omenyje, kad kuo vaikas vyresnis, tuo sunkiau jam gali būti prisitaikyti prie pokyčių. Jei mažylis – jautrus, perkėlimas miegoti atskirai jam tikrai nebus malonus.

Kaip rodo statistika, Lietuvoje tėvai vaikų iškelti į atskirą kambarį neskuba: pasitaiko atvejų, kai tėvų kambaryje miega ikimokyklinio ir net mokyklinio amžiaus vaikai. Ilgiau su mama miega ir tie vaikai, kurių tėvai dažnai būna komandiruotėse ar dirba užsienyje.

Palyginkime: JAV apie 70 proc. tėvų suskumba kūdikius į atskirą kambarį perkelti dar iki pirmojo gimtadienio.

Kaip žinoti, ar vaikas jau pasirengęs kraustytis į nuosavą kambarį?

Jei nusprendėte vaiką perkelti į atskirą kambarį, omenyje turėkite kelis svarbius dalykus ir neskubėkite. Ką daryti?

• Pirmiausia reikėtų pasitarti su pediatru. Ar kūdikis auga gerai, ar jį vis dar reikia maitinti naktį? Ar mažylis jau geba apsiversti nuo pilvo ant nugaros, ir atvirkščiai?
• Labai svarbu, ar vaikas išmiega visą naktį: jei jis kasnakt po kelis kartus prabunda, veikiausiai kraustymąsi dar kuriam laikui teks atidėti. Ir atvirkščiai: jei vaikas be pabudimų išmiega 6 ir daugiau valandų, galima bandyti jo lovą perkelti į atskirą kambarį.
• Geriausia, jei vaiko ir tėvų kambariai yra šalia, kad vaikui suverkus ar pabudus greitai galėtumėte nueiti ir pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Jeigu tėvų miegamasis ir vaiko kambarys – skirtingose namo pusėse ar net aukštuose, verčiau neskubėkite mažylio iškeldinti.
• Taip pat kurį laiką patariama palikti praviras tėvų miegamojo ir vaiko kambario duris arba naudoti mobiliąją auklę (ypač jei į atskirą kambarį perkeliamas 1 m. dar nesulaukęs mažylis).

Patarimai, kaip vaiką sklandžiai perkelti į atskirą kambarį

Pirma, ypač svarbu vaiko kambarį pritaikyti saugiam miegui. Tai reiškia, kad reikia įsigyti lovelę su tvirtu čiužiniu, nelaikyti joje žaislų, antklodės, nedėti specialių minkštų lovos apsaugėlių. Taip pat specialistai pataria pasirūpinti temdančiosiomis užuolaidomis ir baltąjį triukšmą skleidžiančiu įrenginiu.

Taip pat reikėtų įsigyti vaizdo stebėjimo įrangą, leidžiančią matyti ir girdėti, ką veikia vaikas, tėvams esant bet kuriame namų kampelyje.

Perkeliant vaiką į jo kambarį ypač svarbu laikytis ritualų. Nerekomenduojama kūdikio (vaiko) palikti vieno, jį paguldžius iškart uždaryti duris: patariama įjungti naktinę lemputę, pasekti ar paskaityti pasaką, jei reikia, mažylį pasūpuoti ir mieguistą perkelti į jo lovą. Svarbiausia, kad kūdikis nurimtų, o ruošimosi miegui ritualas keltų malonias asociacijas.

Kelias naktis tėvams išėjus vaikas gali protestuoti, pradėti verkti. Jei taip nutiktų, iškart nueikite į vaiko kambarį ir paguoskite.

Jei tėvams šiek tiek neramu, kaip vaikas jausis savo kambaryje, vienas iš jų kelias pirmąsias naktis gali nakvoti kartu, pavyzdžiui, ant pripučiamo čiužinio, išskleidžiamos lovos ar fotelio. Natūralu, kad ir patys tėvai jaudinasi, nerimauja.

Jei bandote perkelti vaiką į jo kambarį ir pastebite labai didelį vaiko pasipriešinimą, visą perkėlimo procesą atidėkite maždaug mėnesiui – gal pastarasis kartas bus sėkmingesnis.

Kūdikiams šis patarimas gali ir nesuveikti, o vyresniems vaikams gali būti ir labai efektyvus. Taigi, 1–2 mėn. iki perkėlimo vaiko kambaryje užsiimkite jam malonia veikla, pavyzdžiui, masažuokite, palepinkite vaiką skanėstais, dainuokite daineles, miegokite drauge, sūpuokite ir t. t. Kambarys vaikui kels maloniais asociacijas, jis čia mielai norės pasilikti ir vienas, be tėvų.