Dėl neišnešiotų dvynukių sveikatos Veronika buvo pasirengusi parduoti namą: kas mėnesį reikėjo 2 000 eurų

Kai Veronikos Valančienės dvynukės Viltė ir Ieva gimė vos 24-ąją nėštumo savaitę, jų gyvenimo pradžia buvo kupina nežinios. Viena mergaitė svėrė vos 500 gramų, kita – 615 gramų. Ligoninėje jos praleido apie 150 dienų, beveik penkis mėnesius. Tačiau net ir pagaliau grįžus namo šeimos išbandymai nesibaigė. Dukroms reikėjo nuolatinės specialistų pagalbos, o išlaidos siekė apie 2 000 eurų per mėnesį. Dėl mergaičių sveikatos mama buvo pasirengusi net parduoti namą.

Gimė vos 24-ąją nėštumo savaitę

Šiandien V. Valančienės dukroms Viltei ir Ievai – aštuoneri. Tačiau jų gyvenimo pradžia buvo visai kitokia, nei šeima tikėjosi.

Dvynukės pasaulį išvydo gerokai per anksti – vos 24-ąją nėštumo savaitę. Viltė gimė sverdama 500 gramų, o Ieva – 615 gramų.

Pirmuosius beveik penkis gyvenimo mėnesius mergaitės praleido ligoninėje. Tik po maždaug 150 dienų šeima pagaliau galėjo grįžti namo.

Tačiau, kaip prisimena mama, džiaugsmą netrukus papildė nauji rūpesčiai.

„Grįžimas namo buvo viena laimingiausių mūsų gyvenimo akimirkų. Tačiau kartu prasidėjo visiškai naujas etapas, kupinas nežinios, nerimo ir atsakomybės“, – prisimena V. Valančienė.

Specialistų konsultacijų būtų tekę laukti ilgiau nei metus

Abiem mergaitėms reikėjo ankstyvosios reabilitacijos ir įvairių specialistų konsultacijų. Tačiau išvykus iš ligoninės šeimai teko pačiai rūpintis, kaip visą reikalingą pagalbą suderinti.

Kad dukros laiku patektų pas gydytojus, mama pasitelkė šeimos narius, draugus ir net kaimynus.

Kai kurių specialistų konsultacijų būtų tekę laukti itin ilgai. Pavyzdžiui, kardiologo konsultacijos kartais būtų reikėję laukti ilgiau nei metus, o neurologo ar reumatologo – keturis mėnesius.

Iš kitų neišnešiotų naujagimių šeimų patirties tėvai žinojo, kiek daug vaiko raidai reiškia laiku suteikta pagalba.

Laukti tiek laiko jie negalėjo, todėl kreipėsi į privačius specialistus.

Dukrų priežiūrai reikėdavo apie 2 000 eurų per mėnesį

Specialistų konsultacijos, reabilitacija, specialus maistas ir kita būtina pagalba šeimai kainuodavo apie 2 000 eurų per mėnesį.

Tai buvo didžiulė finansinė našta, tačiau Veronika buvo pasiryžusi padaryti viską, kad dukros gautų reikalingą pagalbą.

Prireikus moteris buvo pasirengusi net parduoti šeimos namą.

Šiandien ji kviečia susimąstyti apie šeimas, kurios neturi tokių finansinių galimybių. Ką daryti tėvams, kai vaikui pagalbos reikia nedelsiant, o valstybės finansuojamų paslaugų tenka laukti mėnesius ar net metus?

Šiandien dvynukėms – aštuoneri

Viltės ir Ievos istorija tapo įkvėpimu fotografijų ciklui „Nuo nulio iki Mėnulio“, kurį inicijavo jų mama.

Fotografės Svajonės Kekytės sukurtuose portretuose ūgtelėję neišnešioti vaikai rankose laiko vaisius ir daržoves, sveriančius tiek, kiek jie patys svėrė gimę.

Viltė ir Ieva šiai socialinei kampanijai fotografavosi su baklažanais – taip simboliškai primindamos savo pirmąsias gyvenimo dienas, kai svėrė vos 500 ir 615 gramų.

Šiandien aštuonerių metų mergaičių istorija primena ne tik apie medicinos galimybes, bet ir apie didžiules pastangas, kurių iš tėvų pareikalauja neišnešioto vaiko auginimas.

Mama siūlo pokyčius, kurie padėtų ir kitoms šeimoms

Remdamasi savo patirtimi, V. Valančienė siūlo savivaldybėse įsteigti ankstyvosios pagalbos koordinatoriaus pareigybę.

Toks specialistas padėtų šeimoms praktiškai įgyvendinti gydytojų rekomendacijas: bendradarbiautų su gydymo įstaigomis, padėtų suderinti vizitus, prireikus organizuotų pavėžėjimą ir stebėtų, ar vaikas pagalbą gauna laiku.

Veronika taip pat siūlo, kad dar prieš išrašant neišnešiotą kūdikį iš ligoninės būtų aiškiai nustatyta, per kiek laiko jis turi gauti mediciniškai būtinas konsultacijas ar reabilitaciją.

Jeigu valstybės finansuojamų paslaugų per nustatytą laiką suteikti nepavyktų, jos nuomone, turėtų būti kompensuojamos mediciniškai būtinos privačios paslaugos.

„Mes nenorime, kad valstybė užaugintų mums vaikus. Mes norime oriai auginti savo vaikus Lietuvoje“, – pažymi V. Valančienė.

Artėjant Neišnešiotų naujagimių dienai – dėmesys šeimų problemoms

Veronikos ir jos dukrų istorija prisiminta lapkričio 10 dieną Seime vykusioje diskusijoje, kurią artėjančios Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos proga surengė Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“.

Diskusijoje kalbėta apie iššūkius, su kuriais susiduria per anksti gimusių kūdikių šeimos: ilgą gydymą ligoninėje, specialistų ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą, finansinę naštą bei socialines garantijas.

Taip pat aptarti siūlomi vaiko priežiūros išmokų pakeitimai, kuriais siekiama suteikti daugiau lankstumo šeimoms, kurių naujagimiai ilgą laiką gydomi ligoninėje.

Lapkričio 15-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Vilniaus universiteto skelbiamais duomenimis, Lietuvoje kasmet gimsta apie 1 000–1 200 neišnešiotų naujagimių.

Ši diena skirta atkreipti dėmesį ne tik į anksti gimusių kūdikių sveikatą, bet ir į jų šeimų patiriamus išbandymus bei pagalbos poreikį.