Vyras kaip vaikas: ką daryti?

Daugelis moterų skundžiasi: „Mano vyras – tarytum didelis vaikas. Nieko neveikia, visus sprendimus priimu aš. Kiek gi taip galima? Jo nedomina niekas, išskyrus kompiuterį.“ Šiandien pakalbėsime apie „suaugusius vaikus“, o jei tiksliau – kodėl vyrai ima elgtis kaip vaikai, kaip juos prižiūrėti ir kaip su jais elgtis.

Infantilumas (vaikiškas elgesys) būdingas ne tik stipriajai lyčiai, bet neretai ir moterims. Vis dėlto joms mūsų kultūroje leidžiama būti tokioms. Kai kuriuos vyrus netgi labai traukia tokios „suaugusios mergaitės“, kurioms reikia paramos, kontrolės, vadovavimo. Kai kalba pasisuka apie vyrus, toks elgesys vargu ar kam kelia susižavėjimą. Mes vartojame terminą „infantilizmas“, tačiau turime omenyje psichiškai sveikus žmones, turinčius vaikiškų ypatybių.

Kaip atpažinti „didelį berniuką“?

Paprastai infantilumas slepiasi už šių elgesio formų:

• Nenoras atsakyti už savo veiksmus, prisiimti atsakomybę. Toks žmogus kratosi atsakomybės tiek už save, tiek už kitus.
• Bandymas atsiriboti nuo šeimyninių reikalų, nenoras dirbti, pagelbėti buityje ir kitur.
• Aistra kompiuteriniams žaidimams, priklausomybė nuo interneto.
• Pats patogiausias problemos sprendimo (tiksliau, vengimo) būdas – pasitraukimas. Konfliktinėse situacijose arba pabėgama, arba ignoruojama pašnekovą.
• Pagrindinė gyvenimo strategija yra laukimas.

Kodėl suaugusiam žmogui patinka būti vaiku?

Būti vaiku yra labai patogu. Vaikas už nieką neatsako – šią naštą neša jo tėveliai. Deja, už patogumo slypi konfliktas: viena vertus, žmogus turi poreikį realizuotis, rasti gyvenime savo vietą. Kita vertus, bijoma nesėkmės, sunkumų ir nusivylimų, nenorima neteisingai pasirinkti. Daugeliui šios baimės yra tokios svarbios ir reikšmingos, kad tiesiog užblokuoja natūralų vystymosi poreikį. Net jeigu atrodo, kad žmogus gyvena patogiai ir dėl nieko nesuka sau galvos, viduje jis vis tiek jaučia nykumą ir gyvenimo beprasmybę, be to, bėgant laikui įsisenėja abejonės savo jėgomis – tai reiškia, kad kuo vyresnis „didelis vaikas“, tuo sunkiau jam „išaugti“.

Kodėl vieni vaikai užauga, o kiti – ne?

Ar žmogus taps savarankiška asmenybe, labai priklauso nuo jo auklėjimo. Iš dalies dėl infantilumo gali būti kaltas per didelis dėmesys ir rūpinimasis vaiku. Šeimoje, kurioje už jį viską daro mama, tiesiog nėra sąlygų įgyti būtinų problemų sprendimų įgūdžių. Jis pripranta, kad sudėtingoje situacijoje nereikia nieko daryti, kad viską padaro kitas asmuo (mama, senelė arba žmona).

Kaltę galima suversti ir per griežtai artimųjų kontrolei. Kai vaikas pripranta, kad kiekvienas jo veiksmas yra kontroliuojamas ir nukreipiamas reikiama linkme, nukenčia jo paties natūralus aktyvumas, iniciatyva ir noras prisiimti atsakomybę. Kam stengtis kažko išmokti ar atsakyti už savo veiksmus, jeigu viską padaro kiti?

Kodėl vyrai kartais suvaikėja?

„Iš pradžių viskas buvo gerai, kaip ir bet kurioje kitoje normalioje poroje, tačiau kuo toliau, tuo blogiau. Jis vis mažiau uždirbo, daugiau laiko praleisdavo ant sofutės arba prie kompiuterio. Bet juk aš įsimylėjau ne tokį vyrą...“ Daugelis moterų atsiduria labai panašioje situacijoje, nesupranta, kodėl vyras taip pasikeitė. Iš tiesų pasikeitė ne jis, o jūsų santykiai. Jeigu žiūrėtume tik į jo pokyčius, netenkame galimybės ištaisyti šią sudėtingą padėtį. Jeigu pagalvosi ir suprasi, kad prie to galbūt prisidėjai ir pati, kad vyrui nepasisekė ir jis „suvaikėjo“ (bet procesas grįžtamas), atsiras viltis kažką pakeisti.

Atitiko kirvis kotą...

Mes dažniausiai ieškome poros, kuri atitiktų mus pačius ir dar daugiau – mus papildytų. Tai reiškia, kad mėgstantis vadovauti rinksis tą, kuris prašyte prašosi, kad jam vadovautų ir kontroliuotų kiekvieną jo žingsnį. Jeigu vienas labai įžeidus, kitas turi būti linkęs jausti kaltę ir panašiai. Jeigu kas nors nori, kad juo rūpintųsi ir suteiktų galimybę pabūti vaiku, antroji pusė turės atstoti jam mamytę. Štai ir reikėtų susimąstyti, kodėl staiga nustojai savo sutuoktinyje matyti vyrą... Gal tu kaip ir jo mamytė mėgsti kontroliuoti, nurodinėti? O gal tu iš meilės nusprendei viską daryti ir spręsti pati?

Ką daryti, jeigu vyras ėmė elgtis kaip vaikas?

Rodyk pagarbą, laikyk jį vyru. Tai labai svarbu. Net ir „dideli vaikai“ yra labai priklausomi nuo to, kaip juos vertina aplinkiniai. Jeigu žiūrėsi į jį kaip į vyrą, vertinsi jo nuopelnus (tegul ir buvusius) ir indėlį į jūsų santykius, tai gali padėti jam peržengti savo galimybių ribas. Nereikia nuolat kritikuoti ir „graužti“ – gal vyras ir padarys tai, ko iš jo nori, tačiau tai tikrai pablogins jūsų tarpusavio santykius.

Nebebūk jo mamyte. Tu neturi atsakyti už jo gyvenimą. Pamąstyk, kodėl nori šio vaidmens? Gal taip bėgi nuo kokios nors asmeninės su motinyste susijusios problemos? Neretai moterys pasirenka tokią dalią, nes nemoka įgyvendinti savo svajonių, užsiimti savimi pačia. Tada tokie santykiai tampa patogūs abiems.