Žvynelinė (psoriazė): kas ją sukelia ir kaip sau padėti? (1517)

Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė imuninės sistemos liga, labiausiai pažeidžianti odą, o jeigu atvejis yra sunkesnis – ir sąnarius. Liga susergama, kai paviršinės odos ląstelės pradeda ypač sparčiai daugintis, laiku nuo odos nepasišalina, prasideda uždegimas ir atsiranda bėrimų, padengtų pleiskanomis – žvyneliais.

Liga nepagydoma, tik apgydoma, o dėl tam tikrų veiksnių – streso, netinkamų gyvenimo būdo įpročių ir kt. – yra linkusi kartotis, tačiau laiku pradėjus gydymą, žvynelinę įmanoma suvaldyti.

Ligos pavadinimas kilo nuo pagrindinio simptomo – oda atrodo tarsi padengta žvyneliais, kuriuos niežti ir supa raudonis, kuris pasikasius išlieka. Dažniausiai bėrimų atsiranda ant alkūnių ir kelių, kryžkaulio srityje, plaukuotoje galvos dalyje.

Pažeidimai būna skirtingi: vieniems pacientams atsiranda pavienių mazgelių, o pati liga nedaro neigiamos įtakos gyvenimo kokybei; kiti pacientai nuolat ir gausiai išberiami, prisideda intensyvios sąnarių problemos, o ligą suvaldyti pavyksta labai sunkiai.

Tai nėra reta liga: visame pasaulyje žvyneline serga maždaug 4 proc. gyventojų, Lietuvoje – kiek mažiau, apie 3 proc.

Tenka pripažinti, kad tai – viena nemaloniausių ligų, nes žvynelių židiniai yra aiškiai matomi, o apie pačią žvynelinę sklinda nepagrįstų mitų ir klaidingų teiginių.

Žvynelinės priežastys

Žvynelinė – paslaptinga liga, jos priežastys nėra visiškai aiškios. Tačiau yra žinoma, jog liga yra susijusi su žmogaus imuninės sistemos atskirų ląstelių (T limfocitų) sąveika su tam tikrais aplinkos veiksniais. Beje, šie veiksniai yra rizikingi tik tuo atveju, jei asmuo turi genetinį polinkį sirgti žvyneline.

Įprastai T limfocitai padeda organizmui kovoti su ligų sukėlėjais, o sergant žvyneline šios ląstelės „puola“ sveikąsias ląsteles.

Paveldimas ligos tipas dažniausiai pasireiškia pacientams iki 40 m.

Didžiausią riziką susirgti žvyneline patiria 20–40 m. amžiaus žmonės.

Tiek paveldimą, tiek ir gyvensenos nulemtą ligos tipą sužadina šie veiksniai:

• Nuolatos patiriama įtampa, stresas;
• Infekcijos, ypač viršutinių kvėpavimo takų;
• Odos traumos, nudegimai, kiti pažeidimai;
• Nudegimas saulėje ir intensyvus ultravioletinių spindulių poveikis;
• Alkoholio vartojimas, rūkymas;
• Nutukimas;
• Vaistų, vartojamų gydant širdies ir kraujagyslių ligas, reumatą ir depresiją, vartojimas, ir kt.

Žvynelinės simptomai

• Oda atrodo tarsi padengta žvyneliais, šios vietos pleiskanoja, jas niežti, oda išsausėja, pradeda trūkinėti;
• Bėrimas plinta, išbertos odos ploteliai susilieja tarpusavyje;
• Ant odos išryškėja pūslelės;
• Deginimo pojūtis;
• Nagų pakitimai;
• Sąnarių skausmas ir ligos nulemtas psoriazinis artritas.

Žvynelinė vaikams

Apie 10 proc. žvyneline sergančių pacientų yra vaikai. Vaikams dažniausia ligos forma yra plokštelinė žvynelinė (34 proc. atvejų) veido, skalpo ir kūno raukšlių srityse.

Ligos atvejų fiksuota ir 3–5 m. amžiaus grupėje, tačiau dažniausiai susergama brendimo laikotarpiu.

Daugiausia įtakos žvynelinei vystantis turi genetika, o ligą labiausiai skatina stresas, infekcinės ligos, antsvoris ir nutukimas, cukrinis diabetas ir kt.

Kokių iššūkių patiria žvyneline sergantys žmonės?

Visuomenės požiūris į sergančiuosius žvyneline – kol kas dar labai paviršutiniškas, negatyvus, nes vyrauja įsitikinimas, kad šia odos liga galima užsikrėsti. Tačiau moksliniuose tyrimuose jau ne kartą įrodyta, kad žvynelinė nėra užkrečiama liga.

Žmonės vengia artimesnio kontakto su sergančiuoju žvyneline – bet kokių sergančiojo prisilietimų, neduoda jam rankos sveikinantis, stengiasi būti atokiau, nesinaudoti tais pačiais daiktais.

Žvynelinė gali sutrikdyti ir socialinį gyvenimą, apriboti kai kurias veiklas. Pavyzdžiui, žvyneline sergantys asmenys vengia lankytis baseinuose, paplūdimiuose, dėvėti maudymosi kostiumėlį ar atviresnius drabužius.

Jeigu žvynelinė pažeidžia galvos odą, pacientas vengia lankytis kirpykloje, ir pan.

Žvynelinės gydymas

Išgirdus šią diagnozę, visų pirma gali tekti pakoreguoti gyvenimo būdą: pradėti daugiau ilsėtis, keisti mitybą, kitus įpročius.

Gydymas skiriamas pirmiausia įvertinus ligos mastą ir išplitimą, paciento amžių, gretutines ligas ir kt.:

• Išorinis (vietinis) žvynelinės gydymas. Pirmiausia gydoma intensyvų raminamąjį ir drėkinamąjį poveikį turinčiais kremais – emolientais. Taip pat gali būti skiriama gliukokortikosteroidų (steroidinių hormonų, valdančių gliukozės ir baltymų apykaitą) kremų ar tepalų. Gydymo tikslas – suminkštinti, nuraminti sudirgusią odą.
• Fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais). Jei odos paviršiaus ploto pažeidimai yra didesni nei 15–20 proc. ar sergama delnų ir padų žvyneline, rekomenduojamas gydymas UV spinduliais.
• Gydymas sisteminiais vaistais. Jais gydoma sunkios formos žvynelinė, dažniausiai – kai pažeidžiami sąnariai.
• Biologinė (dar vadinama taikinių) terapija. Gydymui naudojamas sintetinis baltymas, kuris žmogaus organizme prisijungia prie pažeistos ląstelės ir stabdo, neleidžia plisti uždegimui.
• Vitamino D ir jo analogų vartojimas. Kartu vartojant ir vitamino D preparatus, ir vietinius gliukokortikoidus, sumažėja nepageidaujamų reiškinių tikimybė ir pagerėja vaistų efektyvumas.

Nemažiau svarbi ir paciento psichologinė būklė. Stresas ir įtampa provokuoja žvynelinę, jos pasireiškimas, savo ruožtu, gali pabloginti žmogaus emocinę savijautą, tad patenkama tarsi į „užburtą ratą“. Pirmą kartą pasireiškus žvynelinei arba jeigu ji sukelia didelį psichologinį diskomfortą, vertėtų apsilankyti pas psichologą.

Jeigu žvynelinė pasireiškė vaikui, tėvams vertėtų pasikalbėti su pedagogais ir drauge pasirūpinti mokslo draugų švietimu - svarbu, kad aplinkiniai suprastų ligos kilmę ir žinotų, kad tai nėra užkrečiama liga, neatstumtų ir nesityčiotų iš vaiko.

Žvynelinės komplikacijos

5–7 proc. ligonių žvynelinė pažeidžia sąnarius – tiek pavienius, tiek išsidėsčiusius skirtingose kūno vietose. Ši būklė dar vadinama psoriaziniu artritu.

Žvynelinės pažeistus sąnarius skauda, jie pabrinksta, kaista, o oda aplink sąnarius parausta.