2-3-ejų metų vaiko migdymas: kodėl jis nenori miegoti?

Jūsų vaikas jau nebe kūdikis. Atrodytų, toks ilgas migdymo ritualas turėtų būti likęs praeity. Bet kur tau! Mažylis ne tik kad migdomas ilgiau, bet jau prieš vakarienę, žinodamas, kad laukia minkštučiai patalai ir sapnų karalystė, ima kaip įmanydamas priešintis vakaro ritualams ir žada visai neužmigti. Kodėl?

 

Pasak psichologų, 2-3 metų vaiko pasipriešinimas miegui – tai vienas iš būdų parodyti, kad jis geba kontroliuoti situaciją, valdyti tėvus, diktuoti savas taisykles. Antra – tai gali būti ir kova su baimėmis, kurios tokio amžiaus vaikus apninka naktį.

 

Kas padės mažyliui į sapnų karalystę nukeliauti greičiau?

 

1. Pokalbis prieš miegą. Jei anksčiau vaikui pasekdavote pasakėlę, padainuodavote lopšinę, ir to pakakdavo, tai dabar mažylis trokšta aktyvesnio bendravimo. Jis kupinas dienos įspūdžių, dar nemoka žodžiais išreikšti daugelio savo jausmų, ir visa tai kunkuliuoja jo viduje. Todėl nepraleiskite progos pasikalbėti apie tai, ką jis veikė dieną, paklausinėkite, kas jam šiandien patiko ar nepatiko. Tai ne tik padės iškrauti susikaupusias emocijas, bet ir ugdys kalbą, žodelių dėliojimą į sakinius.

 

2. Atnaujinkite vakaro rutiną. Jei jūsų vaikas jau perkopė 2 metus, labai tikėtina, kad jis yra migdomas pagal tą patį scenarijų, kuris nusistovėjo jam sulaukus metukų. Metas šį bei tą atnaujinti. Puiki idėja – sudaryti vakaro „darbelių“ sąrašą paveikslėliais ir prieš einant miegoti kas vakarą sudėlioti pliusus, ką jau atlikote: vakarienė, prausimasis, rūbelių rytojui paruošimas, pasakėlė, pokalbis, labos nakties bučinys. Tai sudomins mažylį įvykių seka, tad jis nebebus taip suinteresuotas priešintis kiekvienam veiksmui. Dar vėliau, kai vien pliusiukai nusibos, galima registruoti laiką: per kiek minučių kurį darbelį atlikote (pirmoji pažintis su laikrodžiu), skirtingom spalvom pažymėti darbelius, kurie teikė didžiausią pasitenkinimą ir kuriuos tą vakarą daryti tingėjosi.

 

3. Paskatinkite gerą elgesį. Ryte būtinai pagirkite vaiką už pažangą: jei jis užmigo greitai, leido jums išeiti iš kambario, užgesinti šviesą ir pan. Pavyzdžiui, užklijuokite ta proga ant jo lovelės lipduką, kurį jis ras ryte pabudęs. Ir paaiškinkite, už ką šis lipdukas gautas. Galbūt kitą vakarą, pamatęs lipduką, jis noriau ir vėl pamėgins užmigti savarankiškai?

 

4. Leiskite pasirinkti. Kaip jau minėta, viena iš priežasčių, kodėl mažylis nenori eiti miego – saldi pagunda parodyti savo valią. Tad leiskite prieš miegą tai jo valiai pasireikšti kitais būdais. Pavyzdžiui, suteikite bent keletą galimybių ką nors pasirinkti ar nuspręsti: kurią knygelę skaitysite, kada atsisveikinsite labos nakties – prieš jam įlipant į lovą, ar jau įlipus, kurią pižamą šiandien rengsis – žalią ar geltoną? Tik atsargiai: nesuteikite progos pasirinkti to, ko neketinate leisti. Pavyzdžiui, neklauskite „Ar eisi į lovelę?“, jei neigiamo atsakymo priimti neketinate.

 

5. Vidinis laikrodis svarbu. Nors idealiu atveju tokio amžiaus vaikas 9 valandą jau turėtų būti lovoje, vis dėlto miego laikas labai priklauso tiek nuo šeimos gyvenimo ritmo, tiek nuo paties mažylio vidinio laikrodžiu. Na, ir kaip gi jam užmigti 21 valandą, jei rytais jis keliasi apie 10 val., o popiečio miegas trunka nuo 15 iki 17 val.? Nenuostabu, jog 21 valandą jis dar nusiteikęs žaisti ir dūkti. Tokiu atveju miego laikas turėtų ateiti bent jau 22 val., o gal net ir šiek tiek vėliau. Nieko blogo, jei tai atitinka jūsų šeimos gyvenimo ritmą. Tačiau jei vaiką žadinate 6.30 ir išruošiate į darželį – teks vis dėlto nakties miego laiką paankstinti: likus 1-1,5 valandos iki numatomo miego imkitės ramesnės veiklos, išjunkite televizorių, išmaudykite mažylį šiltoje vonioje. Ypač gerai miegui nuteiktų bent 15-20 minučių trukmės pasivaikščiojimas gryname ore.