TV6–11 metų vaikai ir tėvų skyrybos
Skyrybos vaikų akimis. Šiame amžiuje vaikas jau pradeda geriau suprasti ryšį tarp įvairių įvykių ir jau moka pažvelgti į pasaulį kitų žmonių akimis. Vaikas jau gali suprasti, jog dėl tam tikrų įvykių jis nėra kaltas. Pradinuko pasaulio patyrimas yra labai konkretus, ir geriausiai jis jaučiasi struktūruotoje aplinkoje, kurios taisykles jis aiškiai žino. Vaikas jaučia nerimą, kai nėra struktūros, kai jis nežino naujos situacijos „taisyklių“ ir lūkesčių jo atžvilgiu. Tėvų skyrybos, kurios sukelia labai daug pokyčių ir vaiko, ir šeimos gyvenime, padidina vaiko pažeidžiamumą ir nesaugumą. Šio amžiaus vaikas jau gali susitvarkyti su kai kuriomis situacijomis savarankiškai, bet jam vis dar reikalinga tėvų parama, palaikymas, padrąsinimas.
6-11 metų vaikai jau supranta, kas yra skyrybos. Skyrybų metu ir po jų išgyvena netektį – gedi dėl šeimos, prie kurios jie buvo įpratę, netekimo. Jie jau pradeda suprasti, kad tėvai kartu nebegyvens ir nebemylės vienas kito kaip anksčiau, tačiau mintyse ir fantazijose dažnai atkuria iki skyrybų buvusi šeimos gyvenimą ir, nepaisant nieko, vis dar tikisi, kad tėvai bus ateityje kartu. Jie gali jaustis atstumti tėvo ar mamos, kurie išėjo iš namų, ir atrodyti labai priešiški bendraudami su juo (ja).
Išgyvendami tėvų išsiskyrimą ir šeimos iširimą vaikai gali pradėti prasčiau miegoti, skųstis galvos ir skrandžio skausmais, apetito netekimu. Vaikai taip pat gali mažiau domėtis mokykla ir draugais. Vaikai nerimauja dėl ateities ir savo saugumo, pavyzdžiui, jie gali nerimauti, kad vieną dieną niekas nepaims jų iš mokyklos.
Šio amžiaus vaikams tėvų skyrybų metu ir po jų gali būti būdingas manipuliatyvus elgesys arba perdėta atsakomybė. Manipuliatyvus elgesys dažnai atsiranda tuomet, kai tėvai bando kovoti už vaiko lojalumą papirkdami jį dovanomis arba kažkokiomis privilegijomis. Vaikui taip pat gali tekti atlikti tėvų guodėjo, patarėjo ar pavaduojančio buvusį partnerį (pvz. vaikui gali tekti guosti dėl skyrybų su tėčiu gedinčią mamą) vaidmenį, todėl jis gali atrodyti labiau subrendęs, nei jo bendraamžiai.
Patarimai tėvams, likusiems gyventi su vaiku. Vaikui, išgyvenančiam ar išgyvenusiam tėvų skyrybas, tenka didesnis krūvis nei jo bendraamžiams. Įsivaizduokite, kad vaikui šis krūvis – lyg tu dirbtum per du ar tris darbus: reikia susidoroti su skyrybų sukeltais viduje verdančiais jausmais, o kartu būti ne tik geru mokiniu, bet ir paklusniu sūnumi ar dukra.
Pasistenkite jam pagelbėti kitose srityse ir nespauskite mokytis ar sportuoti taip pat gerai, kaip bendraamžiai, padrąsinkite, jei jis yra drovus. Pasiūlykite savo pagalbą neįkyriai, be spaudimo ir laisvalaikiu skirkite pakankamai laiko bendravimui: nėra tikslo aplankyti kuo daugiau teatrų ar parodų - šiuo periodu svarbiau ne pasiekimai, bet tavo vaiko vidinė būsena, jo vidinė ramybė bei saugumo jausmas, kuriuos galite suteikti jus.
Stenkites palaikyti kaip galima pastovesnį dienos režimą, visada įvykdykite tai, ką pažadėjote, pavyzdžiui, grįžti tam tikrą valandą namo (jei įvyktų nenumatytų atvejų, perspėkite vaiką apie tai iš anksto sutartu būdu).
Kalbėkitės su vaiku apie jo jausmus, atsakykite į visus klausimus, kurie jį domina ir neduoda ramybės. Kai kalbates su vaiku, nesakykite jam, kad jis turi būti drąsus, stiprus ir turi neverkti. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Padėkite jam suprasti, kad visi jo jausmai yra normalūs ir suprantami toje situacijoje, kurią jis išgyvena.
Nepradėkite lenktyniauti su buvusiu gyvenimo partneriu, kas daugiau ko nupirks vaikui. Žinoma, vaikai gali pasakyti, kad tarkime, mama bloga, nes kažko neperka, todėl geriau gyventi su tėčiu. Tai išgirsti labai skaudu, tačiau suvokiant, kad svarbiau ne tai, kaip jaučiatės jūs, o kokia to nauda vaikui, daug lengviau laikytis tam tikrų dovanų ir pirkinių taisyklių ar nenusileisti dėl tam tikrų privilegijų ar elgesio taisyklių. Vaikui labai svarbu nestabiliu skyrybų periodu jausti kuo daugiau stabilumo ir ribų.
Skyrybų metu gali kilti pagunda paversti savo vaiką moraliniu ir emociniu ramsčiu, provokuojant jį pasakyti, kad, tarkime mama gera, tėtis negeras, nes išėjo, ar tartis su juo įvairiais gyvenimo klausimais, kartais gerokai per sudėtingais jo amžiui. Tavo poreikiai labai suprantami, tačiau tokios pareigos ir atsakomybė jam ne pagal jėgas. Vaikas turėtų jaustis saugus, kad galėtų atlikti savo tiesiogines pareigas: mokytis, padėti tvarkytis namuose, lankyti kokį nors būrelį, ir kitų kitų rūpesčių turėtum jam nekrauti. Galbūt tave palaikyti ir tau patarti galėtų šeimos nariai ar draugai, pagalbos galima rasti ir virtualioje erdvėje esančiuose forumuose, arba įsijungti į kokią nors bendruomenę (pavyzdžiui, išsiskyrusiųjų savipagalbos grupę ar bažnyčios bendruomenę, jei esi tikinti (-is)).
Patarimai tėvams, gyvenantiems atskirai nuo vaiko. Atskirai nuo savo vaiko gyvenantys tėvai dažnai jaučia kaltę, kad per mažai dalyvauja vaiko gyvenime, ir bando išpirkti šį kaltės jausmą pirkdami vaikui įvairius daiktus, ar duodami vaikui įspūdingus kišenpinigius pramogoms. Tai gali būti daroma ir dėl sąmoningo ar nesąmoningo noro pasirodyti, kad yra geresni už savo buvusią antrąją pusę. Stenkitės neužkibti ant šio kabliuko. Taip, tai labai greitas būdas patraukti vaiką į savo pusę, bet tai jokiu būdu nepadeda pačiam vaikui: taip labai greitai „užauginami“ dažnai visiškai nepagrįsti vaiko norai (jei 12 metų gauna kompiuterį, 18 metų – automobilį, greičiausiai dar po kelerių metų tikėsis butą), be to, atsiranda grėsmė, kad vaiko vertybės bus paremtos tik materialiais dalykais, bet ne nuoširdžiais jausmais, o motyvacija stengtis ir užsitarnauti vertybes bus minimali. Nenustebkite, jei po kelerių „finansavimo“ metų vaikas skambins tik tada, kai pritruks pinigų pramogoms.
Geriau parodykite, kad jums svarbus jūsų tarpusavio ryšys ir tau ne vis vien, kaip jis jaučiasi ir kuo gyvena. Leiskite jam geriau jus pažinti ir būti natūralia jūsų gyvenimo dalimi: pasiimkite į savo namus, nusiveskite į darbą, papasakokite, ką veikiate ir kuo gyvenate. Jei mėgstate žvejoti – pasiimkite į žvejybą, jei mokate siūti ar megzti – pamokykite rankdarbių paslapčių. Jei vaikui blogai sekasi matematika ar anglų kalba – gal galite padėti jam pasimokyti. Tokiu būdu vaikui parodysite, kuo esate ypatingas, o jūsų eks irgi jausis dėkinga (ar dėkingas).
REKOMENDUOJAME: bendriniai patarimai kaip padėti vaikui skyrybų metu straipsnyje Kai tėvai skiriasi: kaip jaučiasi vaikai.
Rima Breidokienė, Dalia Mickevičiūtė
www.psichoterapija-jums.lt
irgi po nesekmiu
