Adenovirusinė infekcija (adenovirusas) vaikui
Adenovirusas – virusų, turinčių DNR, grupė, sukelianti įvairias infekcines ligas.
Vaikams adenovirusai dažniausiai sukelia kvėpavimo sistemos, tačiau gali sukelti ir virškinimo trakto infekcines ligas.
Pacientams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, sergantiems kvėpavimo takų arba širdies ligomis rizika susirgti sunkia adenovirusinės infekcijos forma yra didesnė.
Adenovirusinės infekcijos simptomai
Dauguma adenovirusinių infekcijų yra lengvos ir neturi aiškių specifinių simptomų. Tačiau kiekvienam vaikui simptomai gali pasireikšti šiek tiek skirtingai. Pagrindiniai simptomai panašūs į viršutinių kvėpavimo takų negalavimus, t. y. kaip peršalus ar sergant gripu.
Pirmieji infekcijos simptomai dažniausiai pasirodo po kontakto praėjus 2–14 dienų.
Pagrindiniai kvėpavimo takų adenovirusinės infekcijos simptomai:
- slogavimas;
- karščiavimas;
- gerklės skausmas;
- stiprus kosulys
- padidėję limfmazgiai;
- galvos skausmas;
- akių paraudimas.
Virškinimo trakto infekcijos simptomai gali prasidėti praėjus 3–10 dienų nuo sąlyčio. Paprastai simptomai tęsiasi apie 1–2 savaites.
Pagrindiniai virškinimo trakto adenovirusinės infekcijos simptomai:
- staiga prasidėjęs vandeningas viduriavimas;
- karščiavimas;
- pilvo (skrandžio) skausmai;
- vėmimas.
Adenovirusų sukeliamos ligos
Svarbu žinoti, kad adenovirusai gali sukelti nemažai ligų. Tai:
- ūminis bronchitas;
- plaučių uždegimas;
- konjunktyvitas;
- ūminis gastroenteritas (skrandžio arba žarnyno uždegimas, sukeliantis viduriavimą, vėmimą, pykinimą ir skrandžio skausmus);
Rečiau pasitaikančios ligos, kurias sukelia adenovirusinė infekcija:
- šlapimo pūslės uždegimas;
- neurologinės ligos, paveikiančios galvos ir nugaros smegenis.
Kaip užsikrečiama adenovirusine infekcija?
Adenovirusinės infekcijos paprastai perduodamos užsikrėtusių žmonių kitiems asmenims:
- Oro lašeliniu būdu kosint ir čiaudint. Viruso dalelių gali būti skysčiuose iš nosies, burnos, gerklės ir plaučių (kvėpavimo takų). Virusas perduodamas esant glaudiems asmeniniams kontaktams (prisilietimai, rankos paspaudimai ir kt.).
- Per paviršius (kai nenusiplovus rankų liečiama burna, nosis ar akys), kuriuos prieš tai lietė viruso nešiotojas. Virusai geba ilgai išgyventi ant durų rankenų, prekystalių ir žaislų.
- Fekalinis-oralinis būdas. Kai kurie adenovirusai gali plisti per užsikrėtusiojo išmatas, pavyzdžiui, keičiant sauskelnes. Taip pat dažnas užsikrėtimo atvejis – kai valgoma netinkamai nusiplovus rankas, kai vartojamas netinkamomis sąlygomis paruoštas maistas ir pan.
- Per vandenį baseinuose. Taip pat virusas gali plisti baseinuose per vandenį, bet tokie atvejai retesni.
Svarbu
Kartais virusą asmuo gali nešioti ilgą laiką po to, kai pasveiksta. Net ir jokių simptomų nejaučiantis asmuo virusą gali platinti kitiems. Itin infekcijai imlūs vaikai, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Kokio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia adenovirusinės infekcijos?
Adenovirusinė infekcija gali pasireikšti bet kokio amžiaus vaikui. Dažniau kolektyvuose būnantiems kūdikiams nuo 6 mėnesių ir vaikams iki 2 metų amžiaus tikimybė susirgti šiuo virusu padidėja.
Virškinimo trakto adenovirusinėmis infekcijomis dažniau serga vaikai iki 5 metų.
Statistikos duomenimis, dauguma vaikų iki 10 metų amžiaus bent kartą yra sirgę bent viena adenovirusine infekcija.
Kaip diagnozuojamos adenovirusinės infekcijos?
Adenovirusų tyrimai paprastai atliekami sunkiau sergantiems ir turintiems sveikatos problemų vaikams. Diagnozuojant ligą gali būti atliekami:
- kraujo tyrimai;
- išmatų mėginio tyrimas;
- krūtinės ląstos rentgenograma ir kt.
Adenovirusinės infekcijos komplikacijos
- Lėtinė plaučių liga.
- Sunkesnė adenovirusinės infekcijos forma.
- Žarnos invaginacija (užsikimšimas), dažniausiai pasireiškiantis kūdikiams. Simptomai: kruvinos išmatos, vėmimas, pilvo patinimas, prie krūtinės sulenkti keliai, garsus verksmas, silpnumas ir energijos trūkumas.
Adenovirusinės infekcijos gydymas ir prevencija
Gydymas priklausys nuo simptomų, vaiko amžiaus, bendros sveikatos būklės ir ligos sunkumo.
Gydoma tik siekiant palengvinti simptomus. Antibiotikai adenovirusų neveikia.
Pagrindiniai kvėpavimo takų infekcijos gydymo būdai:
- gausesnis skysčių vartojimas;
- bronchus plečiantys vaistai;
- papildomas deguonis;
- mechaninė plaučių ventiliacija.
Virškinimo trakto infekcijos gydymas:
- rehidratacija – elektrolitų balanso atkūrimas;
- lašelinės infuzijos.
Prevencija. Bene efektyviausia priemonė siekiant apsisaugoti nuo adenovirusų – kruopštus rankų plovimas (bent 20 min. su muilu). Įsitikinkite, kad švarių rankų politikos laikosi ir ugdymo įstaiga, kurią vaikas lanko. Taip pat vaikus reikėtų mokyti neliesti nosies, burnos ir akių.
Taip pat visuomet reikėtų vengti kontaktų su sergančiais žmonėmis.
Vakcinos. Šiuo metu vakcinos, kuria būtų skiepijama plačioji visuomenė, nėra. Yra sukurta vakcina nuo kai kurių tipų adenovirusų, tačiau ji naudojama tik įvairių šalių, pavyzdžiui, JAV, kariuomenėje.