Meningokokinė infekcija: stiklinės testas

Pastebėję vaikų odos bėrimų, tėvai dažnai sunerimsta ir išsigąsta. Daugelis bėrimų susiję su odos sudirginimu, alergijomis ar virusinėmis infekcijomis, tačiau jie gali įspėti ir apie kur kas pavojingesnes infekcijas, pavyzdžiui, meningokokinę infekciją.

Kas yra meningokokinė infekcija ir kodėl ji tokia pavojinga?

Meningokokinė infekcija yra ūmi bakterinė infekcija, galinti pasireikšti gyvybei pavojingomis būklėmis: sepsiu (kraujo užkrėtimu), meningitu (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimu) ir kt.

Meningokokine infekcija užsikrečiama oro lašeliniu būdu, bakteriją platinančiam žmogui kosint, čiaudint arba per artimą kontaktą (pavyzdžiui, bučiuojantis). Šia infekcija galima užsikrėsti bet kuriuo metų laiku, tačiau sergamumas padidėja vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga vaikai iki 5 m. amžiaus.

Kokie yra meningokokinės infekcijos simptomai?

Ankstyvieji simptomai:

• Karščiavimas;
• Galvos skausmas;
• Vangumas;
• Verksmingumas, padidėjęs dirglumas.

Infekcijai progresuojant tipiniai simptomai:

• Vėmimas;
• Aptemusi sąmonė;
• Kaklo sąstingis;
• Suglebęs kūnas;
• Traukuliai;
• Jautrumas šviesai;
• Tipinis hemoraginis bėrimas.

Kodėl meningokokinė infekcija yra tokia pavojinga?

Susirgus sunkia ligos forma (ypač jeigu ji yra žaibinė) galimi įvairūs organų pažeidimai, siejami su meningokokiniu sepsiu. Gali pasireikšti širdies dangalų ir raumens uždegimas, inkstų nepakankamumas, stiprus plaučių uždegimas ir pan. Šios komplikacijos gali būti mirtinos.

Dėl meningokokinio sepsio nulemtų kraujotakos sutrikimų atsiranda odos ir kitų minkštųjų audinių nekrozių, gali prireikti persodinti pažeistus odos plotus arba vėliau gydyti likusius randus. Jeigu pažeidimai labai dideli, tenka amputuoti galūnes, ausų kaušelius.

Net ir išgydžius meningitą, ligonį visą likusį gyvenimą gali kamuoti liekamieji reiškiniai: nepaaiškinamas nuovargis; atminties ir dėmesio koncentravimo sutrikimai; elgesio, emocinės raidos sutrikimai; intelekto defektai; epilepsija; smegenų vandenė; suprastėjusi klausa arba visiškas kurtumas ir kt.

Stiklinės testas – kas tai?

Stiklinės testas – tai paprastas būdas, padedantis namuose įtariant meningitą – retą, bet potencialiai gyvybei pavojingą ligą. Mažiems vaikams rizika susirgti šia liga yra didesnė, tad tėvams praverstų susipažinti su šia paprasta testavimo metodika.

Kaip atlikti stiklinės testą namuose?

Prie išbertos odos prispauskite stiklinę ir ją po truputį ridenkite oda. Tinka ir stiklo plokštelė – ją reikia stipriau prispausti. Meningokokinės infekcijos bėrimas nuo kitų skiriasi tuo, kad paspaudus odą jis neišnyksta ir nekeičia atspalvio, t. y. neblykšta.

Taigi, jei bėrimas spaudžiant nepakito – galima sunki infekcija. T. y. jeigu prispaudus stiklinės kraštą bėrimas persišviečia per stiklinę, galima įtarti meningokokinę infekciją, tad būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Jei bėrimas išnyksta, pavojaus galimai nėra. Jei stipriau spustelėjus bėrimas išnyksta, pašviesėja – tampa mažiau matomas, labiau tikėtina, kad jis nėra pavojingas.

Žinoma, vien tik aprašymo suprasti, kaip tiksliai atlikti šį testą, gali būti sunkiau, tad dalijamės vaizdo įrašu: https://www.youtube.com/watch?v=0VKVg0H9aAY

 

Ką dar svarbu žinoti apie meningokokinės infekcijos stiklinės testą?

Stiklinės testas meningokokinei infekcijai nustatyti yra geras būdas, kurį verta žinoti ir esant reikalui pritaikyti, tačiau jis ne visuomet yra tikslus ir turi tam tikrų ribotumų:

• Ant tamsesnio atspalvio odos bėrimus / dėmes pamatyti gali būti sunkiau, tad stiklinę glauskite prie išbertų šviesesnių odos vietų – delnų, padų ir kt.
• Ligos pradžioje net ir meningokokinės infekcijos sukeltas bėrimas gali išblukti. Tačiau laikui bėgant bėrimai gali pakisti ir išsivystyti į neblunkantį bėrimą, tad stiklinės testą gali prireikti pakartoti daugiau kartų.
• Neblunkantis bėrimas signalizuoja, kad liga jau yra stipriai pažengusi, tad jeigu simptomai sunkėja, nepatartina laukti intensyvesnės spalvos bėrimų ir pasyviai stebėti ligonį – geriau iškart vykti į priimamąjį.
• Medikai akcentuoja, kad stiklinės testas nepakeis profesionalios gydytojo apžiūros, tačiau gali padėti tėvams įvertinti situaciją.
• Net ir tuo atveju, jei bėrimo nėra, tačiau paciento būklė sparčiai blogėja, nelaukite ir nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.

Kam didėja rizika susirgti meningokokine infekcija?

Maži vaikai dažniau užsikrečia ne virusiniu, o ne bakteriniu meningitu. Virusinė infekcija dažniausiai yra lengvesnė ir sukelia mažiau komplikacijų.

Meningitu gali susirgti bet kuris vaikas, tačiau rizika didėja, jei vaikas:

• Neskiepytas visais reikiamais skiepais pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių: Lietuvoje MenB vakcina (skiepais nuo B tipo meningokokinės infekcijos) pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių skiepijami 3, 5 ir 12-15 mėnesių sulaukę vaikai.;
• Yra jaunesnis nei 1 metų;
• Dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis;
• Neseniai patyrė sunkią galvos traumą, kaukolės lūžį arba jam buvo atlikta smegenų operacija.