Ar galima gąsdinti vaiką „baubais“?

Dauguma vaikiškų baimių vienaip ar kitaip pasireiškia dėl pačių tėvų kaltės, Skamba gana keistai, ar ne? Juk visi tėveliai ir mamytės myli savo mažylius ir linki jiems tik gero. Šeimyniniai konfliktai, tėvų dėmesio stoka arba atvirkščiai, perdėta globa - tai paplitusios baimės atsiradimo vaikystėje priežastys. Apie tai, kad mažylis kaip kempinė sugeria viską, kas vyksta šeimoje, parašyta ne viena dešimtis straipsnių.    

Tai kodėl tuomet tėvai apsunkina situaciją ir auklėjimo tikslais imasi įvairių gąsdinimo būdų: baisių raganų, pikto dėdės policininko ir t.t.? Jeigu mažylis blogai jaučiasi ir ožiuojasi, mama tuoj jam primena: „Jei taip elgsiesi, ateis ragana ir išsineš tave į mišką“, net nesusimąstydama, kaip tokia priemonė paveikia vaiko psichiką.

Gąsdinimas – tikrai ne pati geriausias auklėjimo metodas. Gerai, jeigu vaiko nervų sistema pakankamai stipri, o jo mąstymas pakankamai išsivystęs. Tokiu atveju jis gana greitai susivoks, kad dar nė karto nei baisioji ragana, nei piktasis dėdė policininkas kviečiamas mamos nepasirodė. Taigi galima daryti išvadą, kad jų bijoti nereikia, o mama pasirodo, ne visada sako tiesą. Na, o jeigu mamai meluoti galima, tai tai kodėl gi tai draudžiama vaikui?  

Tačiau ne visi vaikai būtent taip supranta situaciją. Kai kurie iš tiesų tiki šiais baisiais „monstrais“. Tokie vaikai palaipsniui praranda tikėjimą realiu pasauliu, juk jie nuoširdžiai tiki, kad patys artimiausi žmonės – tėvai – tikrai galėtų atiduoti savo mažylį tam piktam dėdei. O tai reiškia, kad jie mažylio nemyli ir neapgins jo nuo pavojų. Negi tau norėtųsi, kad tavo mažylis galvotų būtent taip?   

Jeigu esi nepatenkinta savo sūnaus ar dukters elgesiu, pasakyk jam apie tai tiesiai, nemanipuliuodama raganomis ir policininkais. Tokiu atveju auklėjamasis efektas bus kur kas veiksmingesnis, nes vaikas supras, kad pats svarbiausias jo gyvenime žmogus – mama arba tėtis yra juo nepatenkintas.

Ir niekuomet nepamiršk, kad į vaiko baimes negalima nekreipti dėmesio, juk tai – ko gero viena iš stipriausių emocijų. Todėl nepalik vaiko nusiskundimo be dėmesio, kad ir kokia nereikšminga ta baimė tau pasirodytų. Tinkamai elgiantis, suprantant ir visokeriopai palaikant vaiką, baimės ir nerimas dažniausiai išnyksta nepalikdami neigiamo pėdsako jo psichikoje.