Ar reikia bausti vaiką ir kaip tai daryti?

Ar reikia bausti vaikus? Šis klausimas iškyla daugeliui tėvų. Tam, kad vaikas suprastų kas yra gerai, o kas blogai, jį bausti reikia. Klausimas vienas: kaip tai daryti? Žinoma, vadovaujantis protu. O ką reiškia “su protu”, štai ir išsiaiškinsime.  

Vaikas, atėjęs į šį pasaulį, visais įmanomais būdais stengiasį jį pažinti. Jam viskas nauja. Jam norisi viską paliesti, patikrinti daiktų tvirtumą, išrinkti juos dalimis ir vėl sudėti. Pasaulio pažinimas vyksta nuolatos, tačiau palaipsniui.   

Žinoma, mažųjų eksperimentai kartais pridaro labai daug žalos ir smarkiai suerzina, tačiau prieš bausdami, tėvai turi perspėti vaiką, kad yra dalykų, kurių mažylis neturėtų daryti, o jei jau padarė ir bausmė - neišvengiama, reikėtų padėti vaikui suprasti, kad tai nereiškia, jog tėvai mažylio nebemyli. Parodyk vaikui savo jausmus, apkabink jį, glostyk, sakyk švelnius žodžius ir girk už jo pasiekimus.

Kad įvairių nesusipratimų iškiltų kuo mažiau, šeimoje turi būti nustatytos taisyklės, su kuriomis mažylis turi būti supažindinamas nuosekliai ir kantriai, be agresijos. Jeigu tokių taisyklių šeimoje nėra, tai ir bausti nusižengusį mažylį – tuščias laiko gaišimas.    

Vaikas jausis pasimetęs ir nesupras už ką jį nubaudei. Atsiradusi nuoskauda niekur nedings: neigiamos emocijos kaupsis ir didės, o tai labai neigiamai atsilieps mažylio psichikai.   

Kaip bausti vaiką, jeigu tu pati davei ar leidai mažyliui paimti kokį nors daiktą, o jis jį sulaužė? Niekaip! Vertėtų kantriai paaiškinti, kas gi tam daiktui atsitiko ir kad taip elgtis su juo negalima. Neturėtum kelti balso, net jeigu tas daiktas labai brangiai kainuoja arba yra tiesiog emociškai labai brangus. Šioje situacijoje nėra vaiko kaltės! Juk tu pati leidai jam pažaisti ir tikriausiai nenustatei jokių taisyklių.    

Iki 2-jų metų apskritai neverta mažylio bausti. Šis laikotarpis turi būti apgaubtas tik švelnumu ir meile, o taip pat ir kantriais aiškinimais. Tik tuomet mažylis pradės suprasti jūsų šeimoje nustatytas taisykles. Jeigu  mažylis tau kepštelėjo, o po pasakymo “negalima” tęsia toliau - turi susitvardyti ir nešaukti. Parodyk, kad tau skauda ir dėl to esi nusiminusi. Žodį “negalima” kartok aiškiai ir tvirtai. Jeigu pasimesi - prarasite autoritetą mažylio akyse. Niekada nereikia ant vaiko šaukti. Kalbėk griežtai, bet normaliu garsiniu diapazonu net ir tuo atveju, jei mažylis nuo žodžio “negalima” rėkia ir isterikuoja. Nereikia stengtis jį perrėkti. Taip tik dar pabloginsi padėtį. Tu – suaugęs žmogus, o tai reiškia, kad turi sugebėti save kontroliuoti. Nepamirškite to. Jeigu tu to nemoki, tai kaip tada nori auklėti savo vaiką? Nemokėdama auklėti savęs, nemokėsi auklėti ir kito.        

Dažniausiai vaikai pradeda šėlti dėl dėmesio trūkumo iš namiškių. Kažkaip juk reikia atkreipti dėmesį į save! Todėl, prieš vaiką baudžiant, išsiaiškink pati su savimi: dažnai patys tėvai būna nepagrįsto vaiko šėlsmo priežastimi. Toks elgesys paaiškinamas nepakankamu dėmesio ir meilės rodymu vaikui.   

Vaiko baudimo taisyklės

Jeigu nusprendei savo vaiką nubausti už nusižengimą, tą turi padaryti iš karto po nusižengimo. Vaiko atmintis skiriasi nuo suaugusiojo atminties. Vaikai sugeba pamiršti įvykius dienos bėgyje, nes jų mintys paprasčiausiai nukrypsta į kitus vaikiškus reikaliuku, taigi bausti jį vakare už tai, ką jis padarė ryte - beprasmiška. Tokioje situacijoje pakaks rimto ir ramaus pokalbio su vaiku.

Būtinai apibrėžk bausmės trukmę. Jeigu nusprendei nubausti vaiką, pastatydama jį į kampą, tai turi mažyliui paaiškinti, kiek laiko jis ten turės praleisti. Laikas turi būti nustatytas tiksliai. Pavyzdžiui: tu kampe pastovėsi 10 minučių ir pagalvosi apie savo elgesį. Kad vaikas suvoktų kiek tai yra 10 minučių, prisuk žadintuvą ir pastatykite jį tame kambaryje, kur nubaustas vaikas. Paaiškink vaikui, kad kai žadintuvas suskambės, reiškia bus praėję 10 minučių ir bausmės laikas bus baigęsis, o tai reiškia, jis gali išeiti iš kampo. Po nuobaudos, visada susitaikyk su vaiku. Apkabink jį, pamyluok, išsakyk, kaip tu jį myli ir vėl iš naujo ramiai, užtikrintai paaiškink kuo mažylis prasikalto ir kad taip daryti negalima. Kitaip tariant, leidk vaikui suprasti, kad ši bausmė nereiškia, jog tu jo nebemyli.

Fizinių bausmių taikymas neturi tapti jūsų šeimos taisykle. Stenkis išspręsti problemas kitais būdais: vakare neduoti saldėsio, neišleisti į lauką, valandą laiko neleisti žaisti su mylimu žaisliuku, atidėti ar visai atsisakyti ėjimo į cirką, šiandien nenupirkti pažadėtos mašinytės ir t.t.   

Negalima vaiko įžeidinėti. Visi žino posakį: jeigu žmogui 100 kartų pasakysi, kad jis “kiaulė”, tai 101-ąjį jis sukriuksės. Mažyliui labai skaudu girdėti iš mamos ar tėčio: tu – kvailys, nevykėlis, neklaužada ir t.t. Tai paprasčiausiai pavirs kompleksais ir baigsis užsisklendimu. Vaikas taps uždaras ir nebendraujantis.

Vaiko auklėjimas – tai kruopštus darbas. Atmink, kad tik nuo tavęs priklauso, koks bus tavo mažylis. Bene didžiausia pačių tėvelių bėda - pradėti auklėti mažylius tik tuomet, kai atsiranda problemų. Nedaryk šios klaidos: skirk savo mažyliui pakankamai dėmesio ir įvairių nesusipratimų ateityje iškils gerokai mažiau.