Ar vaikui galima eiti į pirtį?

"Abu su vyru esame pirties mėgėjai. Ar galime į ją vestis ir dukrytę? Juolab kad kaitintis pirtyje ne tik smagu, bet ir labai sveika", – klausia vienerių metukų Monikos mama Ingrida.

 

 

Kada metas

 

Kokio amžiaus vaikas pasirengęs pirties malonumams, atsakyti nėra lengva. Juolab kad ir specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vaiko odos kraujagyslės atiduoti šilumą išmoksta sulaukus vienerių pusantrų metų, tačiau prakaito liaukos galutinai susiformuoja tik sulaukus septynerių aštuonerių metų. Be to, mažųjų termoreguliacinė sistema nėra tobula, todėl persistengus vaikas gali perkaisti. Taigi su pirties malonumais supažindinti galima tik jau pradėjusį vaikščioti pyplį, bet ir tuomet pirtis neturėtų būti labai karšta, o procedūros – ilgos.

Pirmoji pažintis su pirtimi turi trukti ne ilgiau kaip minutę, antras užėjimas – dvi minutes, o trečias – vėl minutę. Daugiau kartų vaikui užeiti į pirtį nerekomenduojama. Vėlesniais kartais tarp kaitinimų reikia daryti bent 20 minučių pertraukas. Mažiesiems tinkamesnė suomiška sauna: sausas karštis pakeliamas lengviau nei drėgnas, nes šis labiau jaučiamas, labiau vargina.

 

Būtinai atsižvelkite į vaiko norus. Jam pirtyje gali būti ir baisu, tad iš pradžių vertėtų užeiti į dar neprikaitusią pirties patalpą ir leisti vaikui apsižvalgyti, apsiprasti. Prieš susiruošdami su vaikučiu į pirtį įsitikinkite, kad jis nevengia vandens procedūrų, nebijo lįsti po dušu. Kaskart po maudynių mažylį apliekite keliais laipsniais vėsesniu vandeniu. Jeigu jis sunkiai įpranta prie temperatūros svyravimų, verkia, priešinasi nurengiamas, gūžiasi, žagsi ar kitais būdais parodo, kad jam tai nemalonu, į pirtį jam dar tikrai per anksti.

 

 

Pirties nauda

 

Pagyrų dėl pirties naudos galima išgirsti labai daug. Visų pirma dėl kontrastingos vandens ir oro temperatūros poveikio organizmui giliai išsivalo visos odos poros. Su prakaitu iš organizmo pasišalina daugybė bakterijų. Be to, pirtyje treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, o vėsūs apipylimai dar labiau ją suaktyvina. Vidaus organų temperatūrai pakilus iki 38–39 °C, pagreitėja medžiagų apykaitos procesai, intensyvėja organizmo pasipriešinimas virusų ir bakterijų poveikiui, stiprėja imunitetas. Todėl tai nepakeičiamas vaistas vos pradėjus varvėti nosiai ar pasigirdus kosčiojimui. O jei dar ant įkaitintų akmenų ar saunos sienų užpilsite ne šiaip vandens, o gydomųjų žolelių ar česnakų sulčių antpilo, kaitinimasis pirtyje primins inhaliaciją.

 

 

Į pirtį griežtai draudžiama, kai:

X mažylis serga ūmia infekcine liga, pvz., angina, gripu, vėjaraupiais ir kt.;

X pakilusi temperatūra;

X serga ausų uždegimu ar kitais pūlingais uždegimais;

X turi įgimtą širdies ydą ar kenčia nuo kitos sunkios įgimtos ligos;

X yra patyręs galvos traumą;

X serga ūmiu vidaus organų, pvz., inkstų, kepenų, kasos ar tulžies pūslės, uždegimu.

 

 

Jei išsiruošėte į pirtį

 

Net jei mažylis visiškai sveikas, privalu laikytis tam tikrų taisyklių:

X Prieš kaitinimąsi vaiką nuprauskite po dušu ir sausai nušluostykite.

X Pirtyje tegu mažylis mūvi kepuraitę (tik ne guminę) – ji apsaugos nuo perkaitinimo.

X Vaiką geriau paguldykite ant žemiausio suolo – toks karštis jam bus tinkamiausias, o gulint kraujotaka bus normali, pailsės raumenys.

X Pasikaitinęs pirtyje mažylis turėtų išgerti pakankamai nešaltų skysčių: arbatos ar mineralinio vandens.

X Karščio išdžiovintą vaiko odą patepkite švelniomis drėkinamosiomis priemonėmis: kremu ar aliejumi.