Disleksija: kas tai, kaip ją atpažinti ir ką svarbu žinoti tėvams?

Syda Productions | Shutterstock.com

Mokymosi ypatumų centras „Labirintas“ Pagalba specifinių mokymosi sunkumų turintiems vaikams ir jų tėvams

Specialistų teigimu, apie 10-15% vaikų (t.y. 1-3 vaikai kiekvienoje klasėje!) susiduria su mokymosi sutrikimais: disleksija, disgrafija, diskalkulija.

Spalio 5-10 dienomis, siekiant šviesti visuomenę bei padėti mokymosi sutrikimų turintiems žmonėms, minimama Tarptautinė disleksijos savaitė.

Kas yra disleksija?

Disleksija tai yra specifinis mokymosi sutrikimas, keliantis ilgalaikius sunkumus mokantis taisyklingai skaityti ir rašyti.

Šios bėdos atsiranda dėl fonologinio apdorojimo trūkumų, kurie atsiranda nepaisaint vidutinio ar aukšto intelekto ir tinkamo mokymo.

Papildomos problemos gali kilti atminties, nuoseklumo bei planavimo ir organizuotumo srityse.

Kokios yra disleksijos priežastys?

Dažniausiai tai yra genetinės kilmės sutrikimas perduodamas iš kartos į kartą šeimoje.

Kada galima įtarti disleksiją?

Požymiai, leidžiantys įtarti disleksiją ikimokyklinio amžiaus vaikui:

• Neapsisprendimas kuri ranka, dešinė ar kairė, yra pagrindinė;
• Skiemenų painiojimas žodyje;
• Sunkiau suvokiamas laikas ir erdvė t.y. prieš, po, rytoj, vakar;
• Nuoseklių instrukcijų laikymasis ir pan.

Dažniausiai disleksiją galima įtarti kuomet vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Tą dažniausiai pamato mokytojai arba tėvai, atkreipę dėmesį į pasikartojančias klaidas:

• Raidžių ar skiemenų keitimas, praleidimas;
• Raidžių apvertimas;
• Klaidingai skaitoma ar spėjama žodžių pradžia;
• Skaitoma paraidžiui ar skiemenuojant;
• Prastai suvokiami skyrybos ženklai;
• Rašant praleidžiamos raidės, netaikomos taisyklės;
• Vaikas rašo, skaito lėtai ir kt.

Ką daryti įtarus, kad vaikui disleksija? Kur kreiptis?

Įtarus vaikui disleksiją pirmiausia tai reikėtų aptarti su klasės auklėtoja ar lietuvių kalbos mokytoja.

Disleksija „oficialiai“ nustatoma Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kurioje įvertinimą atlieka bent jau trys specialistai: spec. pedagogas, logopedas ir psichologas.

Remiantis specialistų pateikiamomis išvadomis galima įtarti vienokį arba kitokį sutrikimą.

Dažniausiai tai atliekama pradinėse klasėse, kuomet yra pamatomi pirminiai sunkumai.

Kam dažniausiai nustatoma disleksija?

Dažniausiai disleksija nustatoma berniukams.

Lietuvoje nebuvo atliktas tyrimas, kurio metu būtų gauti skaičiai, spėjama, jog tokių vaikų yra 10-15% - tokia pati yra ir pasaulinė statistika.

Kokių sunkumų patiria disleksiją turintys vaikai?

Nepaisant akivaizdžių skaitymo ir rašymo sunkumų, kurie dažnai trukdo mokytis ne tik gimtosios kalbos, bet ir beveik visų kitų dalykų, vaikai dažnai patiria ir kitų sunkumų:

• Sunkumai planuojant ar organizuojant įvairius dalykus (pvz.: dienotvarkę, laiką);
• Trumpalaikės atminties sutrikimai (ypač sunku įsiminti verbalinę informaciją). Pavyzdžiui, jeigu mokykloje yra išgirstamos ilgos instrukcijos: „atsisek kuprinę, išsiimk vadovėlį, atsiversk 67 psl. ir atlik 4 užduotį“ - labai realu, jog vaikas pasimes ir nesugebės to padaryti tinkamai – išsitrauks tik vadovėlį ir nežinos ką daryti toliau.
• Žema savivertė. Natūralu, kad vaikas save lygina su kitais ir jaučiasi prislėgtas, kad jam sunkiau sunkiau sekasi daryti tai, ką kiti daro puikiai. Dažnai vaikas mano, kad jis mažiau gabus ir visose kitose srityse.
• Patyčios, socialinė atskirtis, ilgainiui galinti lemti įvairias socialines ir emocines problemas: nerimą, depresiją, norą mesti mokyklą anksčiau laiko ir t.t.

Ar įmanoma „išgydyti“ disleksiją?

Disleksija yra sutrikimas kuris yra palydovas visam likusiam gyvenimui.

Disleksija nėra „išgydoma“, tačiau teikiant vaikui pagalbą jis gali reikšmingai pagerinti savo įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą.

Pagalba turėtų būti orientuota į įvairias sritis: lavinami kognityviniai įgūdžiai (atmintis, dėmesys, informacijos apdorojimas), skaitymo ir rašymo įgūdžiai bei socioemociniai įgūdžiai.

Labai svarbu padėti ir tokių vaikų tėvams, suteikti jiems reikalingą informaciją, nes jie gali „pastiprinti“ savo vaikus namuose, pagelbėti ruošiant namų darbus ir pan.

Ar disleksiją turintis vaikas gali mokytis „paprastoje“ mokykloje?

Vaikas turi ir gali mokytis „paprastoje“ mokykloje, tačiau jam turi būti pritaikyta programa ir pagalba remiantis rekomendacijomis, gautomis iš specialistų.

Disleksijos išraiškų būna įvairių, nėra visiškai vienodo recepto, pagal kurį būtų teikiama pagalba visiems vaikams. Egzistuoja bendros gairės, tačiau vaikui turi būti pritaikomas individualizuotas mokymas bei pagalba.

Kokiomis stiprybėmis, gabumais pasižymi disleksiją turintys vaikai? Kokios srityse jie pasiekia gerų rezultatų?

Yra teigiama, jog šie vaikai ateityje pasiekia puikių rezultatų keturiose srityse: inžinerijoje, architektūroje, menuose ir versle.

Daug garsių aktorių ar dailininkų turi disleksiją, o taip pat ir verslininkų, architektų, politikų, mokslininkų. Pavyzdžiui: fizikas Albert Einstein, komikas Jim Carrey, garsusis tapytojas Leonardo Da Vinci, aktorius Tom Cruise, daininkė Cher, genialusis filmukų kūrėjas Walt Disney, politikai George Washington ir J. F. Kennedy, britų verslo magnatas Richard Branson ir t.t.

Didelė dalis vyresnių, sėkmingą gyvenimą susikūrusių žmonių turbūt net nežino, kad turi disleksija, nes anksčiau šis sutrikimas nebuvo tinkamai diagnozuojamas.