Emocinis tėvų perdegimas: kas tai ir kaip su juo kovoti? (154)

Mama pervargusi lygina skalbinius Maria Symchych | Shutterstock.com

Perdegimas – tai sindromas, kuriam būdingas emocinis išsekimas, nuasmeninimas, tikslų, troškimų ir vilčių sumažėjimas.

Tai nuolatinės emociškai alinančios aplinkos poveikio, susikaupusio fizinio ir psichinio streso rezultatas bet kurioje srityje, įskaitant ir vaikų auginimą bei auklėjimą.

Lietuvių tyrėjai teigia, kad perdegimas vystosi, kai tėvų išteklių (emocinių, kognityvinių, psichologinių, finansinių ir kt.) nepakanka esamiems ir kylantiems poreikiams patenkinti.

Mokslininkai išsiaiškino, kad prie perdegimo gali prisidėti sudėtingos situacijos, pavyzdžiui, vaiko liga.

Belgijos tyrėjos išskyrė keturias tėvų perdegimo dimensijas:

  1. išsekimą atliekant tėvų vaidmenis;
  2. kontrastą su ankstesniuoju „aš“;
  3. jausmą, kad pavargote nuo savo vaidmens;
  4. emocinį atitolimą nuo savo vaikų.

Kaip atpažinti emocinį tėvų perdegimą?

Pirminiai tėvų perdegimo simptomai dažniausiai pasireiškia etapais.

  • 1 fazė – išsekimas. Priklausomai nuo to, kiek vaikams metų, tėvai gali patirti įvairių rūšių išsekimą: mažus vaikus auginantys tėvai yra labiau pavargę fiziškai, o paauglius auginantys tėvai dažniau patiria emocinį išsekimą dėl nuolatinių konfliktų.
  • 2 fazė – nuolatinis stresas, patiriamas mėginant viską suspėti.
  • 3 fazė – kai prarandamas pilnatvės jausmas. Dažnai tėvus lydi tokios mintys: „Myliu savo vaikus, bet nenoriu su jais leisti laiko“. Perdegę tėvai linkę atsiriboti nuo vaikų: tai būdas išsaugoti energijos likučius.

Kaip pasireiškia emocinis tėvų perdegimas?

Perdegę tėvai nuo vaikų atsiriboja, skiria jiems mažai laiko ir dėmesio.

Perdegimas gali paskatinti tėvus smurtauti prieš vaikus arba elgtis nerūpestingai, neprižiūrėti vaikų, net jei anksčiau tėvai buvo griežtai nusistatę prieš tokį elgesį.

Kokie tėvai yra labiau linkę į emocinį perdegimą?

Labai svarbų vaidmenį vaidina kultūrinės normos: perdegimas dažnesnis Vakarų šalyse, kur daugiau konkurencijos, labiau vertinamas našumas ir perfekcionizmas, o tai didina reikalavimus sau ir stresą. Iš to kyla ir perdegimas.

Kaip kovoti su emociniu perdegimu?

Kovoti su perdegimu darbe – kur kas paprasčiau: galime išeiti atostogų ar susirasti kitą darbą. Tuo tarpu auginant vaikus negalime atsisakyti pareigų ir palikti vaikų, todėl viskas – kur kas sudėtingiau. Vis tik yra būfų, kaip pagerinti situaciją.

Su kažkuo pasikalbėkite

Atviras pasidalijimas jausmais gali palengvinti situaciją – tai labai svarbu stresą patiriantiems tėvams, neturintiems įgūdžių jį įveikti savarankiškai.

Patariama pabendrauti su kitais tėvais, patiriančiais panašius jausmus. Gėda tik sustiprina perdegimo jausmą, todėl svarbu kalbėtis su tais, kurie suprastų ir nesmerktų.

Imkitės nedidelių pokyčių

Kai streso lygis drastiškai pakyla, metas ieškoti mažų būdų, kaip jį sumažinti. Kai kurių dalykų mes negalime pakeisti (pavyzdžiui, vyras dirba užsienyje, tad jo praktiškai niekada nėra namuose), tačiau reikia atminti, kad bendroje skalėje yra ir daugiau stresorių.

Taigi, užuot susikoncentravus į didelius stresorius, geriau bandyti subalansuoti mažesnius kintamuosius, ilgainiui prisidedančius prie jūsų išsekimo.

Konkretūs patarimai: pavyzdžiui, jei manote, kad jums tenka per daug namų ruošos darbų, deleguokite juos vyrui arba vaikams. Jei pavargote nuo nuolatinio buvimo su vaiku, tiesiog nuleiskite kartelę sau, bendraukite su kitais tėvais, ieškokite būdų prasiblaškyti. Svarbiausia būti lankstesniems ir ieškoti balanso.

Nustokite sau kelti didelius reikalavimus

Tyrimai rodo, kad dažniau perdegimą patiria tėvai, kurie yra perfekcionistai. Kartais sau iškeliame labai didelius reikalavimus, kartais turime lūkesčių, kaip viskas turėtų būti daroma. Šie nerealūs lūkesčiai didina emocinę apkrovą, tad reikėtų pabandyti jų atsikratyti pirmiausia.

Atsikratę visų „turėčiau“, „reikėtų“, „galėčiau“ geriau susitaikysite su dabartine tikrove, o ne sieksite to, ką, jūsų manymu, privalu daryti (geriau sakyti „būtų gerai, jei...“).

Taigi, raskite praktinių būdų, kaip sumažinti spaudimą: tai sumažins ir perdegimo riziką.

Laikas tik sau: darykite mažas pertraukėles

Rūpinimasis savimi – gyvybiškai svarbus komponentas atsigaunant po bet kokio streso. Tačiau nebūtina vykti kažkur savaitgaliui be vaikų. Gali padėti net ir nedidelės pertraukėlės: nuvažiuoti apsipirkti, o grįžtant automobilyje klausytis atpalaiduojančios muzikos ar 15 min. pagulėti vonioje.

Iš naujo atraskite tėvystės prasmę

Išgyvenkite ypatingas akimirkas: jos padės prisiminti, kad tėvystė yra visa užpildanti. Planuokite veiklą su vaikais: vykite į parką arba visi drauge pažiūrėkite įdomų filmą.

Iš naujo atraskite geriausias savo vaikų savybes, atgaivinkite tėvystės prasmę.

Galiausiai, pripažinę sau, kad tėvystė – labai sunkus kelias, greičiau atgausite emocinę pusiausvyrą.

Daugiau skaitykite:

Naujausi komentarai

  1. User has not uploaded an avatar
    MamaB prieš 1 m.

    Mamuliux parašė:
    Jei pavyks atrasti laiko, pabandysiu peržvelgti knygą. Sako, kad vaikai išmoko kantrybės, bet nežinau ar to mane įmanoma išmokyti, nu nes juodai neturiu kantrybės. …

    Labai jus suprantu. As taip du metus irgi vaika kone viena auginau, nes vyras dirbdavo po 10-12 val per diena, o kai nedirbdavo, budavo pervarges kazka daryt. Tuo metu is psichologes gavau patarima ieskoti budu kaip pailseti: tarkim per vaiko pietu miega jokio namu tvarkymo, tik laikas poilsiui sau. Mes mociuciu jokiu salia neturim, tai vienintele iseitis mums buvo samdyta pagalba ir tik gailiuosi, kad tam anksciau nepasiryzau. Gal ir jums aukle leistu pailseti? O gal kokia teta ar mociute nors porai valandu kada isleistu? Suprantu, kad stoga rauna, jeigu esate 24/7 su vaiku...

  2. Cherri
    Cherri prieš 12 mėn.

    Mamuliux parašė:
    Jau daug kartų norėjau čia parašyti. Nežinau aš turbūt greitai palūžtu. Auginu 1 metų vaiką ir taip džiaugiuosi, kad išgyvenau pirmus metus. Tos dienos atrodo greit…

    Labai suprantu jus, tiek daug pazistamo jusu aprasytoj rutinoje, man irgi toks nuovargis, kad ir buna keleta valandu paziuri seneliai, vyras, bet kai kelias 4-10kartu per nakti, tai toks letinis nuovargis labai didelis, atrodo savaite reiktu miegot normaliai kad atsistatyciau..

  3. Kloja1993
    Kloja1993 prieš 1 mėn.

    Kaip sekasi autorei? 🌷🤗

  4. User has not uploaded an avatar
    Mija1234 prieš 2 sav.

    Daug pažįstamų situacijų. Auginu palyginti gerą vaiką, bet... kasdien vis labiau jaučiu, kad kasdien vis sunkiau viskuo pasirūpinti. Tiesiog pritrūksta motyvacijos, kai žinai, kad rytoj ir vėl tvarkysies, skalbsies, gaminsi maistą, vaikui košes, dar gal kieme ką nors pasitvarkyti reikia... Poryt vėl... Ir dar su vaiku, kartais ir neramiu. Galėtum nusispjaut ant visko, bet suprantu, kad niekas nei skalbs, nei patvarkis, nei vaiku pasirūpins. O darbai tik susikaups. Norėtųsi ką nors daugiau nuveikti, bet kol pasidarai kasdieninius darbus, nebelieka nei noro, nei jėgų dar kam nors. Tuo labiau, kad darbo diena vakare nesibaigs dar, net jei ir labai pavargusi būsi. Teks vaiku rūpintis ir dar labai gerai bus, jei nesikels naktį...
    Ir tas nuovargis nevisada fizinis, tiesiog kartais viskas atsibosta. Suprantu, kad tai amžinai nesitęs, bet auginu vaiką su tokiu žmogum, kuriam " neskauda" jei namai po karo, kol jo egzistencijai netrukdo, o vaikas ir su juo susiję rūpesčiai pagrinde mano bėdos. Nenori, nesitvarkai, toks pasakymas. O ta kasdieninė buitis tikrai kartais žudo, ypač, kai išgirsti, kad marškiniai likę nepatogūs ar kojinių trūksta...
    Myliu tą žmogų, labai... bet paskutiniu metu suprantu, kad vis labiau pavargstu. Žinau, kad laikas kažką keisti, nes jaučiu, kad prarandu save.

  5. Zivilekkk
    Zivilekkk prieš 2 sav.

    Mija1234 parašė:
    Daug pažįstamų situacijų. Auginu palyginti gerą vaiką, bet... kasdien vis labiau jaučiu, kad kasdien vis sunkiau viskuo pasirūpinti. Tiesiog pritrūksta motyvacijos,…

    As galiu patart tik viena- kuo daugiau eit su vaiku is namu ir bendraut, ypac su kitom mamom. Vyras nenumirs marskinius pats issilygines, o jus nenumirsit koja zaislus namie paspardzius. As labai ilgai gyvenau su sluoste, siurbliu ir blenderiu, kol supratau, jog nieko kito ir nebematau.