Emocinis tėvų perdegimas: kas tai ir kaip su juo kovoti? (182)

Perdegimas – tai sindromas, kuriam būdingas emocinis išsekimas, nuasmeninimas, tikslų, troškimų ir vilčių sumažėjimas.

Tai nuolatinės emociškai alinančios aplinkos poveikio, susikaupusio fizinio ir psichinio streso rezultatas bet kurioje srityje, įskaitant ir vaikų auginimą bei auklėjimą.

Lietuvių tyrėjai teigia, kad perdegimas vystosi, kai tėvų išteklių (emocinių, kognityvinių, psichologinių, finansinių ir kt.) nepakanka esamiems ir kylantiems poreikiams patenkinti.

Mokslininkai išsiaiškino, kad prie perdegimo gali prisidėti sudėtingos situacijos, pavyzdžiui, vaiko liga.

Belgijos tyrėjos išskyrė keturias tėvų perdegimo dimensijas:

1. išsekimą atliekant tėvų vaidmenis;
2. kontrastą su ankstesniuoju „aš“;
3. jausmą, kad pavargote nuo savo vaidmens;
4. emocinį atitolimą nuo savo vaikų.

Kaip atpažinti emocinį tėvų perdegimą?

Pirminiai tėvų perdegimo simptomai dažniausiai pasireiškia etapais.

• 1 fazė – išsekimas. Priklausomai nuo to, kiek vaikams metų, tėvai gali patirti įvairių rūšių išsekimą: mažus vaikus auginantys tėvai yra labiau pavargę fiziškai, o paauglius auginantys tėvai dažniau patiria emocinį išsekimą dėl nuolatinių konfliktų.
• 2 fazė – nuolatinis stresas, patiriamas mėginant viską suspėti.
• 3 fazė – kai prarandamas pilnatvės jausmas. Dažnai tėvus lydi tokios mintys: „Myliu savo vaikus, bet nenoriu su jais leisti laiko“. Perdegę tėvai linkę atsiriboti nuo vaikų: tai būdas išsaugoti energijos likučius.

Kaip pasireiškia emocinis tėvų perdegimas?

Perdegę tėvai nuo vaikų atsiriboja, skiria jiems mažai laiko ir dėmesio.

Perdegimas gali paskatinti tėvus smurtauti prieš vaikus arba elgtis nerūpestingai, neprižiūrėti vaikų, net jei anksčiau tėvai buvo griežtai nusistatę prieš tokį elgesį.

Kokie tėvai yra labiau linkę į emocinį perdegimą?

Labai svarbų vaidmenį vaidina kultūrinės normos: perdegimas dažnesnis Vakarų šalyse, kur daugiau konkurencijos, labiau vertinamas našumas ir perfekcionizmas, o tai didina reikalavimus sau ir stresą. Iš to kyla ir perdegimas.

Kaip kovoti su emociniu perdegimu?

Kovoti su perdegimu darbe – kur kas paprasčiau: galime išeiti atostogų ar susirasti kitą darbą. Tuo tarpu auginant vaikus negalime atsisakyti pareigų ir palikti vaikų, todėl viskas – kur kas sudėtingiau. Vis tik yra būfų, kaip pagerinti situaciją.

Su kažkuo pasikalbėkite

Atviras pasidalijimas jausmais gali palengvinti situaciją – tai labai svarbu stresą patiriantiems tėvams, neturintiems įgūdžių jį įveikti savarankiškai.

Patariama pabendrauti su kitais tėvais, patiriančiais panašius jausmus. Gėda tik sustiprina perdegimo jausmą, todėl svarbu kalbėtis su tais, kurie suprastų ir nesmerktų.

Imkitės nedidelių pokyčių

Kai streso lygis drastiškai pakyla, metas ieškoti mažų būdų, kaip jį sumažinti. Kai kurių dalykų mes negalime pakeisti (pavyzdžiui, vyras dirba užsienyje, tad jo praktiškai niekada nėra namuose), tačiau reikia atminti, kad bendroje skalėje yra ir daugiau stresorių.

Taigi, užuot susikoncentravus į didelius stresorius, geriau bandyti subalansuoti mažesnius kintamuosius, ilgainiui prisidedančius prie jūsų išsekimo.

Konkretūs patarimai: pavyzdžiui, jei manote, kad jums tenka per daug namų ruošos darbų, deleguokite juos vyrui arba vaikams. Jei pavargote nuo nuolatinio buvimo su vaiku, tiesiog nuleiskite kartelę sau, bendraukite su kitais tėvais, ieškokite būdų prasiblaškyti. Svarbiausia būti lankstesniems ir ieškoti balanso.

Nustokite sau kelti didelius reikalavimus

Tyrimai rodo, kad dažniau perdegimą patiria tėvai, kurie yra perfekcionistai. Kartais sau iškeliame labai didelius reikalavimus, kartais turime lūkesčių, kaip viskas turėtų būti daroma. Šie nerealūs lūkesčiai didina emocinę apkrovą, tad reikėtų pabandyti jų atsikratyti pirmiausia.

Atsikratę visų „turėčiau“, „reikėtų“, „galėčiau“ geriau susitaikysite su dabartine tikrove, o ne sieksite to, ką, jūsų manymu, privalu daryti (geriau sakyti „būtų gerai, jei...“).

Taigi, raskite praktinių būdų, kaip sumažinti spaudimą: tai sumažins ir perdegimo riziką.

Laikas tik sau: darykite mažas pertraukėles

Rūpinimasis savimi – gyvybiškai svarbus komponentas atsigaunant po bet kokio streso. Tačiau nebūtina vykti kažkur savaitgaliui be vaikų. Gali padėti net ir nedidelės pertraukėlės: nuvažiuoti apsipirkti, o grįžtant automobilyje klausytis atpalaiduojančios muzikos ar 15 min. pagulėti vonioje.

Iš naujo atraskite tėvystės prasmę

Išgyvenkite ypatingas akimirkas: jos padės prisiminti, kad tėvystė yra visa užpildanti. Planuokite veiklą su vaikais: vykite į parką arba visi drauge pažiūrėkite įdomų filmą.

Iš naujo atraskite geriausias savo vaikų savybes, atgaivinkite tėvystės prasmę.

Galiausiai, pripažinę sau, kad tėvystė – labai sunkus kelias, greičiau atgausite emocinę pusiausvyrą.