Vaikas bijo tamsos ir eiti miegoti: ką daryti? (3)

Tamsos baimę patiria dauguma vaikų (prie jos priskiriamos ir „pabaisų“ baimės, baimė eiti miegoti). Bijoti tamsos – visiškai normalu: vaikas nemato, kas dedasi aplinkui, ir dėl to jaučiasi nesaugus. Kai kurie psichologai teigia, jog tamsos baimė parodo stiprų vaiko savisaugos instinkto jausmą.

Tėvams šios baimės gali atrodyti nerimtos, gal net juokingos, ypač jei vaikas rimtu veidu pradeda pasakoti apie pabaisas spintoje ar po lova. Tačiau turite suprasti, kad jis nežino pasaulio taip gerai, kaip suaugę, ir jam būti tamsiame kambaryje gali būti taip pat baugu, kaip ir suaugusiam tamsiame skersgatvyje sekamam augalotų nepažįstamųjų. Tad nenumokite į baimes ranka: vaikui jos labai rimtos!

Šias baimes anksčiau ar vėliau vaikas išaugs, tačiau, kol jis dar mažas, greičiausiai norėsite jam padėti. Pirmiausia, išsiaiškinkinkite, ko vaikas bijo.  Kai kuriems vaikams tiesiog nejauku likti vieniems, kitų fantazija tokia laki, kad jie ima įsivaizduoti įvairiausias pabaisas. Žinodami baimės priežastį, galėsite imtis teisingos taktikos. 

• Jei vaikas bijo likti vienas, suraskite jam „miego partnerį“ – lėlę, meškutį, o gal jaukų užklotėlį (jei vaikas iki šiol neturėjo Mylimuko). Užtikrinkite, kad jei tik prireiks, jis visada gali atbėgti pas jus (tačiau neleiskite tuo piktnaudžiauti!)
• Jei vaikas bijo miegoti, greičiausiai taip yra dėl naktinių košmarų. Vaikai neskiria sapnų nuo realybės, todėl svarbu, kad po blogo sapno vaikas kuo greičiau vėl pasijaustų saugus. 
• Jei vaikas bijo pabaisų, padekite jam jas „įveikti“. Kelerių metų vaikas sunkiai atskiria fantazijas ir sapnus nuo realybės. Todėl sakyti, kad pabaisų nėra, yra bergždžias reikalas. Jokiu būdu nesišaipykite iš vaiko ir nebandykite nuleisti jo baimių juokais. Vaiko akimis, tai labai rimta! Verčiau įgalinkite vaiką kontroliuoti situaciją. Daugeliui tėvų padėjo tokios mažos gudrybės kaip „purškiklis nuo pabaisų“, pabaisų išsiurbimas iš palovio dulkių siurbliu, įtikinamas pasakojimas apie tai, kaip jūsų šuo susidoroja su visais blogiešiais (juk būna ir gerų, kurie tik patriukšmauja – jų bijoti nereikia). Kitas būdas – palikti įjungtą naktinę lempą. Jei vaikas mato pabaisas ir įjungus šviesos šaltinį, greičiausiai jį gąsdina šešėliai. Tokiu atveju pažaiskite šešėlių teatrą – tai padės vaikui suprasti šešėlio esmę. Jei naudosite naktinės lempos metodą, kas kartą ją prigesinkite ją vis labiau, iki vaikui jos visai nebereikės.
• Jei vaikas bijo garsų, matyt vaiko fantazija yra pakankamai laki ir įsivaizduojamas pabaisas jis gali „išgirsti“. Menkiausias krebždesys gali reikšti pabaisos žingsnius ar kapstymąsi spintoje. Tokiu atveju galite pamėginti įjungti tylią muziką arba taip vadinamą „baltąjį triukšmą“ (medžių, jūros ošimo, vandens čiurlenimo garsus) . Tyli melodija užgoš kitus garsus.

Kiti patarimai: 

• Ribokite gąsdinančią informaciją. Jei vaikas jautrus, pasistenkite neleisti jam žiūrėti filmų ir laidų, kuriose gali būti vaiką gąsdinančių vaizdų ar personažų. Nepamirškite, kad baisių vaizdų šiais laikais apstu ir vaikams skirtuose filmukuose! Kasdien pasikalbėkite su vaiku apie jo dienos įspūdžius – tai puiki proga išsiaiškinti, ar vaikas nepamatė ko nors tokio, kas jį labi išgązdino sukrėtė. O tai gali būti ir apsilankymas zoologijos sode, kino filmo plakatas ar net skalbimo miltelių reklama. 
• Be reikalo nebauginkite vaiko. Kai vaikas atsisako ką nors daryti, negąsdinkite jo pabaisomis, raganomis ar piktais dėdėmis. Namuose vaikas turi jaustis visiškai saugus.
• Prisijaukinkite tamsą. Pabandykite „prisijaukinti“ tamsą – juk tamsoje gali nutikti ir gražių dalykų: eikite pasižiūrėti žvaigždžių ar saliutų, pasiklausykite, kaip vasaros naktį čirškia žiogai, užgesinkite šviesą, kad galėtumėte pasimėgauti kalėdinės eglutės girliandomis ar žvakių šviesa.

PASTABA: Specialistai nesutaria dėl įjungtos šviesos metodo tinkamumo. Vieni teigia, kad įjungta neryški šviesa netrikdo miego. Kiti prieštarauja ir teigia, jog net ir silpnas šviesos srautas sutrikdo hormono melatonino gamybą, o tai ilgainiui gali sukelti depresiją, apatiją, susilpninti imunitetą ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi.