Vaikas „lunatikuoja“ - vaikšto per miegus. Ką daryti?

Natūralu, kad pirmą kartą išvydę vaikštantį per miegus vaiką daugelis tėvų nemenkai išsigąsta. Tačiau dažniausiai bijome tų reiškinių, su kuriais nesame susidūrę ir neturime žinių. Ką svarbu žinoti apie šią būseną? Ir ar ji tikrai pavojinga?

Kas yra lunatizmas?

Lunatizmas – tai miego sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 1–2 val. po užmigimo, trečioje NREM fazėje. Tuo laikotarpiu išoriškai vaikas atrodo giliai įmigęs, tačiau jis gali staiga atsikelti ir elgtis taip, tarsi būtų visiškai budrus.

Lunatikavimo epizodai – tai kalbėjimas, riksmai, verkimas per miegus, rankų ir kojų judesiai: visa tai liudija, kad miegas nėra stabilus.

Lunatikai atsikelia iš lovos, ima vaikščioti, tačiau sąmonė veikia tik iš dalies, reakcija į aplinką yra ribota. Lunatiko judesiai gali būti šiek tiek nerangūs, tačiau iš esmės jo elgesys labiau primena būdraujančio žmogaus.

Epizodas įprastai tęsiasi kelias minutes, nors gali trukti ir ilgiau (kartais – net iki pusės valandos). Lunatizmo priepuoliai gali būti ir dažnesni, ir retesni.

Mažai tikėtina, kad vaikas pradės vaikščioti dienos miego metu, nors teoriškai tai įmanoma.

Ar daug vaikų lunatikuoja?

Lunatizmas, arba kitaip – somnambulizmas, yra gana dažnas ir bent kartą pasireiškia iki 15–30 % vaikų, dažniausiai – 4–8 m. amžiaus. Jų nervų sistema, savireguliacijos mechanizmai dar nėra galutinai išsivystę, todėl vaikai kitaip reguliuoja emocijas.

Dažniausiai iki paauglystės šis sutrikimas yra išaugamas: per miegus vaikšto apie 1–7 % suaugusiųjų.

Kokie yra lunatizmo simptomai vaikams?

Lunatikuojantys vaikai dažniausiai:

• Išlipa iš lovos, vaikšto;
• Atsisėda lovoje, atmerkia akis;
• Akys – tarsi stiklinės;
• Gali mojuoti rankomis ir judinti kojas;
• Dažniausiai nereaguoja ir nekalba;
• Sunkiai pabunda;
• Pabudę dar kurį laiką būna sumišę;
• Ryte nepamena, kad per miegus vaikščiojo;
• Dėl miego sutrikimų vaikas dieną gali būti pavargęs.

Retesniais atvejais lunatikuojantys vaikai:

• Atlieka įprastas veiklas, pavyzdžiui, kalba, rengiasi ar valgo;
• Išeina iš namų;
• Elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, šlapinasi ne tualete;
• Gali susižeisti, pavyzdžiui, nukristi nuo laiptų ar iššokti pro langą.

Kodėl vaikas lunatikuoja?

Nustatyta, kad naktį vaikščiojantis vaikas dalinai pabunda iš gilaus miego, o jo smegenys yra „mišrioje“ būsenoje – tarp miego ir būdravimo.

Lunatizmą gali nulemti daugelis veiksnių, pavyzdžiui:

• Miego stygius;
• Sutrikęs miego ritmas, pavyzdžiui, dėl kelionių ar miego pertraukimo;
• Stresas;
• Karščiavimas;
• Kvėpavimo sutrikimai (pavyzdžiui, kvėpavimo apnėja);
• Tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, raminamųjų ar psichikos ligoms gydyti skirtų vaistų) vartojimas;
• Neramių kojų sindromas;
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt.

Kam būdingas lunatizmas?

Lunatizmo rizikos faktoriai:

• Genetika. Manoma, kad lunatizmas yra paveldimas iš tėvų;
• Amžius. Dažniau lunatikuoja vaikai, o ne suaugusieji.

O kas neprovokuoja lunatizmo? Mitai

Tiesa, anksčiau buvo gajūs keli su lunatizmu susiję mitai, kurie šiuolaikinio mokslo buvo paneigti.

• Mėnulio fazės. Anksčiau buvo manoma, kad lunatizmas tiesiogiai priklauso nuo mėnulio fazių, tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas;
• Lytis. Anksčiau buvo manoma, kad lunatizmas kur kas dažniau pasireiškia berniukams nei mergaitėms. Tačiau kaip rodo naujausi tyrimai, skirtumas tarp lyčių – labai nedidelis, lunatizmą labiau nulemia biologiniai veiksniai.

Ką daryti, jei vaikas vaikšto per miegus?

Keli naudingi patarimai tėvams, kurių vaikai lunatikuoja:

• Paguldykite vaiką. Jei užklupote savo vaiką vaikštantį per miegus, geriausia, ką galite padaryti – tai palydėti jį iki lovos ir paguldyti miegoti. Žadinti vaiko nereikia. Jei vaikas verkia, priešinasi jūsų veiksmams ar dar kitaip reiškia nerimą, švelniai jį nuraminkite. Jei vaikas dar per mažas, kad į situaciją pažvelgtų su humoru, ryte geriau nepasakoti, ką jis veikė naktį, nes kitą vakarą tiesiog gali bijoti eiti miegoti.
• Nuraminkite kitus vaikus. Paaiškinkite jiems, kad nieko baisaus nenutiko. Vėliau, kai viskas nurims, išsamiau aptarkite, kaip vaikui elgtis kitą kartą – jog reikia ramiai reaguoti, paraginti per miegus vaikštantį brolį ar sesę grįžti į lovą.
• Pasistenkite, kad vaikas „išsikrautų“ dieną, vakare venkite smegenis aktyvuojančių veiklų. Dažniausiai vaikai lunatikuoja patyrę stiprius išgyvenimus. Nepakankamas miegas, pasikeitusios gyvenimo aplinkybės ir triukšmas padidina dar vieno priepuolio riziką. Todėl pasistenkite, kad vaikas energiją ir emocijas išlietų dieną. Geriausia, jei prieš miegą vaikas imasi ramios, poilsiui tinkamos veiklos. Didesnis fizinis krūvis, intensyvesnė protinė veikla, ekranai prieš miegą – taip pat ne į naudą.
• Užtikrinkite per miegus vaikštančio vaiko saugumą. Nors vaikas atrodo tarsi būdraujantis, o judesiai – lyg ir sąmoningi, jis nepastebės, pavyzdžiui, ištemptos virvės, langas jam gali pasirodyti kaip durys, jis gali užsimesti, užsiversti sunkų daiktą, kitaip susižeisti. Jei jūsų atžala jau ne kartą yra vaikščiojusi naktimis, pasirūpinkite saugumu naktį: nakčiai uždarykite langus, iš kelio patraukite daiktus, už kurių galima užkliūti, ir kt.
• Pasistenkite sukurti tylią ir jaukią miego aplinką. Miego metu vaiko kambaryje turėtų būti tylu – net pernelyg girdimas už sienos einantis televizorius gali išprovokuoti vaikščiojimą per miegus. Likus pusvalandžiui iki miego galite pasiūlyti išgerti šilto pieno ar, jei vaikas vyresnis, žolelių arbatos (tinka melisų, ramunėlių, liepžiedžių), o prieš pat miegą priminkite, kad nueitų į tualetą.

Kada lunatizmas laikomas problema ir jau reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei lunatizmo priepuolių pasireiškia tik retkarčiais, nereikia nieko daryti: dažniausiai jie praeina savaime. Tiesa, vis tiek galite įspėti šeimos gydytoją ir pasitarti su juo.

Į specialistus reikėtų kreiptis, jei lunatizmo priepuoliai:

• Pasireiškia dažnai, pavyzdžiui, bent 1–2 kartus per savaitę;
• Nulemia pavojingą elgesį arba sužalojimus ir pačiam vaikui, ir kitiems;
• Trikdo tiek lunatikuojančio vaiko, tiek ir kitų namiškių miegą ir kasdienį gyvenimą;
• Dienos metu sukelia didelį nuovargį, problemų kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, trukdo mokytis;
• Tęsiasi iki pat paauglystės ar nesibaigia sulaukus pilnametystės.

Tikėtina, kad gydytojas lieps laikytis miego higienos - tai pagrindinis lunatizmo „gydymo“ būdas. Laikantis miego higienos taisyklių svarbu sureguliuoti miego režimą; keltis ir eiti gulti tuo pačiu metu; miegoti nei per ilgai, nei per trumpai; vengti pervargimo; likus bent porai valandų iki miego nebenaudoti jokių ekranų; vakare laiką leisti ramiai. 

Jei epizodai kasnakt kartojasi panašiu metu, gydytojas gali rekomenduoti vaiką pažadinti 15-20 min. prieš įprastą epizodą, o vėliau leisti jam toliau miegoti. Ilgainiui (dažniausiai pakanka kelių savaičių tokio žadinimo) lunatizmo epizodų ima mažėti. 

Vaistai (pavyzdžiui, raminamieji, migdomieji, antidepresantai ir kt.) skiriami labai retai ir dažniausiai tik trumpam laikotarpiui.  

Galiausiai, nepamirškite, jog lunatizmas dar tikrai neparodo, jog jūsų vaikas turi psichologinių problemų. Šiek tiek kantrybės – ir tikriausiai viskas savaime praeis, nes daugeliu atvejų lunatizmas yra išaugamas.