Kaip karštomis dienomis atvėsinti kūdikį?

Didelis karštis vargina visus žmones, tačiau kūdikiai jį pakelia daug sunkiau nei suaugę žmonės, net palyginti nedidelis karštis kūdikiui gali būti mirtinai pavojingas.

Kuomet karšta, žmogus prakaituoja ir taip kūnas atvėsta. Tačiau kūdikių kūno termoreguliacinė sistema dar neveikia tinkamai – naujagimiai beveik neprakaituoja, kūdikio prakaito liaukos „įsijungia“ palaipsniui: pirmiausiai pradeda funkcionuoti kaktos prakaito liaukos, vėliausiai - kūnelio.

Dėl termoriaguliacinės sistemos ypatumų, taip pat dėl to, kad yra mažesni, kūdikiai perkaista ypač greitai.

Dėl perkaitimo kūdikiui gali pasireikšti prakaitinė ir iššutimai. Perkaitus išauga dehidratacijos, saulės ir/arba šilumos smūgio, taip pat staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybė.

Dažniausios tėvų klaidos karštomis dienomis

Oro temperatūra vertinama pagal savo pojūčius. Jei suaugusiam tampa karšta, kai oro temperatūra pasiekia apie 28-30°C, kūdikiai gali perkaisti, kai oro temperatūra pasiekia 25-26°C laipsnius.

Vaikas paliekamas automobilyje. Vasaros dienomis temperatūra automobilio salone pakyla itin greitai, todėl palikti miegantį kūdikį automobilyje net ir kelioms minutėms yra pavojinga.

Vežimėlis uždengiamas tankia skraiste, paklode. Norėdami apsaugoti vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, tėvai pridengia vežimėlį tankiu audiniu, tačiau tokia apsauga sukuria šiltnamio efektą ir neleidžia orui cirkuliuoti. Vaiką vežimėlyje geriausiai apsaugo specialūs prie vežimėlio tvirtinami skėčiai ar vežimėliams skirtos apsaugos nuo saulės.

Vežimėlis pastatomas saulės atokaitoje. Net jei vežimėlis sukuria šiokį tokį pavėsį, saulėje palikto vežimėlio (ypač lopšio) vidus įkaista. Vežimėlį būtina statyti pavėsyje.

Kaip suprasti, kad kūdikiui karšta?

Kūdikiai perkaista greitai ir sunkiai ištveria aukštesnę temperatūrą. Atsargumo priemonių reikėtų imtis ir kūdikio būklę įdėmiau stebėti, jeigu oro temperatūra yra 25-26°C arba dar aukštesnė.

Ženklai, kad kūdikis yra perkaitęs:

• Kūdikio oda yra karšta, drėgna, lipni. Delnai ir pėdos gali būti šaltos, ypač būklei blogėjant;
• Oda išblyškusi arba išmušta raudonomis dėmėmis;
• Kūdikis irzlus, verksmingas, o būklei blogėjant – vangus, mieguistas;
• Kūdikis ištroškęs. Žindomas kūdikis vis prašo krūties, o primaitinamas – siekia buteliuko, gertuvės. Būklei prastėjant troškulys paprastai išnyksta;
• Kūdikis mažiau ir/arba rečiau šlapinasi, šlapimas tamsus, aitresnio kvapo;
• Kūdikio burna, lūpos išdžiūvusios;
• Kūdikio akys išsausėjusios, verkiant nėra ašarų (su sąlyga, kad vaikas yra vyresnis, nei 2 mėnesių, nes visi naujagimiai verkia be ašarų);
• Sutrinka koordinacija, kūdikis nesukoncentruoja žvilgsnio, kūnas suglebęs;
• Momenėliai įdubę;
• Kvėpavimas labai tankus;
• Kūdikis vemia;
• Kūdikis nereaguoja į aplinką;
• Prasideda traukuliai;
• Kūdikis praranda sąmonę.

Jeigu pastebite pirmuosius perkaitimo simptomus, kūdikį nuneškite į pavėsį ar į kitą vėsesnę vietą, nurenkite, siūlykite žįsti arba gerti.

Jeigu perkaitimo simptomai labai stiprūs arba jei kūdikis nudegė saulėje, įtariate saulės ir/arba šilumos smūgį, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą.

Kaip atvėsinti kūdikį karštą dieną?

Karštomis dienomis reikėtų, visų pirma, vengti perkaitimo ir nudegimo saulėje: būti pavėsyje; per didžiausius karščius slėptis patalpose; rengti kūdikį laisvesniais, šviesiais drabužėliais, pridengti galvytę kepuraite, naudoti apsauginius kremus ir akinius nuo saulės.

Pagalba kūdikiui karštą dieną:

Žindykite pagal poreikį. Išimtinai tik žindomiems, dar neprimaitinamiems kūdikiams papildomų skysčių duoti nerekomenduojama ir nereikia. Pradėjus žįsti teka liesesnis, vandeningesnis pienas, skirtas kūdikiui atsigerti, o tęsiant žindymą ima bėgti riebesnis pienas, kuriuo vaikelis pasisotina. Karštomis dienomis kūdikiai įprastai patys dažnai prašo krūties, bet žinda trumpai.

Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, jam gali reikėti duoti truputį vandens, tačiau dėl girdymo pasitarkite su gydytoju.

Primaitinamiems kūdikiams siūlykite atsigerti vandens. Pradėjus primaitinimą, kūdikiui reikėtų periodiškai pasiūlyti švaraus, negazuoto vandens. Prisiminkite, kad sultys, kompotai ir panašūs skysčiai turėtų būti traktuojami labiau kaip užkandis ar desertas, o ne kaip gėrimas troškuliui numalšinti.

Kūdikį aptrinkite drėgnu audiniu. Labai karštomis dienomis kūdikį galite aptrinti drungname vandenyje sudrėkinta marle ar rankšluosčiu. Trinti reikėtų švelniai, lengvai tapšnojant. Aptrynimus galima pakartoti kas 2-3 valandas.

Maudykite kūdikį vonelėje arba baseinėlyje. Mažus kūdikius dažniau maudykite vonelėje, o stabiliai sėdinčius – jau galite sodinti į mažą baseinėlį, palaistyti vandeniu. Vanduo turėtų būti drungnas, bet ne šaltas. Minimali vandens temperatūra turėtų būti 30-32°C. Baseinėlį statykite pavėsyje, po medžiu ar po skėčiu. Saulės atokaitoje besiturškiantis vaikas gali labai greitai nudegti! Visuomet prižiūrėkite nors ir visiškai negiliame baseinėlyje žaidžiantį vaiką!

Maudynės ežere, upėje, jūroje. Jei renkatės maudynes atviruose vandens telkiniuose atsižvelkite į vandens telkinio temperatūrą: atvirų vandens telkinių temperatūra gali būti per žema kūdikiams. Be to, reiktų atsižvelgti ir į vandens užterštumą: vanduo gali būti užterštas žalingais mikroorganizmais, su kuriais mažų vaikų , o ypač kūdikių, imuninė sistema gali nepajėgti susidoroti, tad net ir atsitiktinis, nedidelis gurkšnis užteršto vandens gali baigtis rimtais negalavimais.