Prakaitinė (odos bėrimas nuo perkaitimo): kaip atpažinti, gydyti ir išvengti? (287)

Prakaitinė, dar žinoma ir kaip miliaria rubra, – tai odos bėrimas, kylantis dėl prakaito liaukų nepraeinamumo.

Ant odos gali atsirasti rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių ar vandeningų pūslelių. Prakaitinio bėrimo vietas gali niežėti, jos gali būti jautresnės prisilietimams, tačiau skausmingos būna retai.

Įprastai šis bėrimų atsiranda tose vietose, kur susidaro raukšlės ar drabužiai glaudžiai liečiasi prie kūno, t. y. kaklo, nugaros, krūtinės, pilvo srityje. Tačiau bėrimų gali pasitaikyti ir tarpkojo srityje, ant užpakaliuko, galvos (ypač jei kūdikis mūvi kepurėlę). Ką svarbu žinoti apie šią odos būklę?

Kokie yra prakaitinės simptomai?

Prakaitinei būdingi šie simptomai:

• Kūdikiui sušilus ant odos atsiranda bėrimas;
• Aplink bėrimo vietą oda parausta;
• Niežulys, dilgčiojimas;
• Bėrimų atsiranda tik tam tikrose tipinėse vietose;
• Nepasireiškė kitų ligų požymių, vaikelis nekarščiuoja.

Šie pojūčiai yra nemalonūs ir gali sukelti norą odą kasytis. Kasymasis tik pablogina situaciją: ant odos atsiranda įtrūkimų, o tai gali sukelti infekciją.

Kaip atpažinti prakaitinę?

Bėrimai yra smulkūs, primenantys spuogelius ar pūsleles. Odos iškilimai gali būti iki 1–3 mm skersmens. Jeigu oda yra šviesi, bėrimas atrodo rausvos spalvos, o jei tamsesnio atspalvio, tuomet dariniai gali atrodyti ir pilkšvi ar balti.

Kokie yra prakaitinės tipai?

Bėrimai ant kūdikių ir mažų vaikų odos – gana dažni, tad prakaitinę atskirti gali būti sunku. O ir pastarieji bėrimai skiriasi priklausomai nuo prakaitinės tipo. Išskiriami 3 prakaitinės tipai.

1. Raudonoji prakaitinė (Miliaria rubra)

Tai labiausiai paplitęs kūdikių prakaitinės tipas. Prakaito liaukos užblokuojamos gilesniuose odos sluoksniuose, todėl kyla uždegimas, vargina niežulys ir dilgčiojimo pojūtis. Simptomai sustiprėja vaikeliui intensyviau prakaituojant. Naujagimiams bėrimų dažniausiai atsiranda kirkšnių, pažastų ir kaklo srityse.

2. Skaidrioji (kristališkoji) prakaitinė (Miliaria crystalline)

Taip pat bėrimai gali būti skaidrūs, primenantys vandens lašelius. Šis prakaitinės tipas, dar žinomas kaip Miliaria crystalline, pasireiškia dėl to, kad vaikelio prakaito liaukos dar nėra visiškai išsivysčiusios. Apskritai jis dažniau vargina naujagimius, yra kiek lengvesnės formos, tad gali nesukelti niežulio ir diskomforto. Tiesa, skaidrūs, skysčio pripildyti spuogeliai lengvai pratrūksta.

3. Gilioji prakaitinė (Miliaria profunda)

Šio tipo prakaitinė – retesnė, vystosi giliai po oda. Jai pasireiškus ant odos atsiranda didelių, kietų kūno spalvos iškilimų, kuriuos gali stipriai niežėti. Guzelių dažniausiai atsiranda ant kūdikio liemens, tačiau gali pasitaikyti ir ant rankų, kojų. Bėrimas turėtų išnykti sumažėjus prakaitavimui.

Kur dažniausiai atsiranda prakaitinės bėrimų?

Dažniausiai prakaitinės bėrimų pažeidžiamos kūdikių kūno vietos yra šios:

• Pažastys;
• Alkūnių vidinė dalis;
• Kaklas;
• Kirkšnys (vystyklų srityje);
• Sprandas;
• Viršutinė krūtinės dalis, pečiai, nugara;
• Sritys, kur drabužėliai labiau priglunda, įskaitant ir sauskelnių sritį (ypač ten, kur sauskelnės liečiasi su juosmeniu);
• Galvos oda arba kakta, jei vaikelis mūvi kepurėlę;
• Odos raukšlės kaklo, kirkšnių, pažastų, alkūnių linkių ir kelių vidinėje pusėje.

Kokios yra prakaitinės priežastys?

Prakaitavimas – tai natūrali organizmo funkcija, padedanti palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, jį atvėsinti ir atsikratyti toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų. Prakaitą gamina odoje esančios prakaito liaukos, jį per smulkius latakėlius nukreipiančios į odos paviršių.

Bėrimų atsiranda užsikimšus prakaito liaukoms ir/ar kilus uždegimui, kuris blokuoja prakaito liaukų latakus: prakaitas negali prasiskverbti į odos paviršių ir lieka latakėliuose. Dėl pagausėjusio prakaitavimo odos ląstelės (korneocitai, sudarantys apie 90 % epidermio) paburksta. Uždegimas kyla išoriniame (epidermyje) arba viduriniame odos sluoksnyje (dermoje).

Svarbu turėti omenyje, kad kūdikiams prakaitinė pasireiškia dažniau dėl to, kad jų odos poros yra smulkesnės nei suaugusiųjų.

Prakaito latakai kūdikiams ir mažiems vaikams gali užsikimšti dėl šių priežasčių:

• Karšto, drėgno oro;
• Jei kūdikis prirengiamas per šiltai (taip pat ir žiemos metu);
• Karščiavimo;
• Didesnio fizinio aktyvumo (retesniais atvejais).

Ar prakaitinė yra rimta odos būklė?

Prakaitinė nėra laikoma rimta būkle. Dažniausiai ji išnyksta savaime, ant odos nelieka randų. Tačiau į prakaito liaukas prasiskverbusios bakterijos gali sukelti infekciją.

Taip pat svarbu žinoti, kad prakaitinė neužkrečiama, tad jos neįmanoma perduoti kitiems žmonėms, tik tiek, kad bėrimas gali išplisti į didesnius odos plotus.

Apskritai prakaitinė signalizuoja, kad vaikelis laikomas per šiltai, o perkaitimas gali sukelti šilumos (saulės) smūgį. Taip pat per didelis karštis miego metu gali padidinti staigios kūdikių mirties sindromo riziką.

Kaip gydyti prakaitinę kūdikiams ir mažiems vaikams?

Įprastai prakaitinės gydymui neprireikia papildomų priemonių - tereikia rūpintis vaikelio oda, užtikrinti, kad prakaitinė neplistų ir neįsisenėtų, tuomet ji praeis per kelias dienas.

Atvėsinkite kūdikio odą. Bėrimų sumažinsite odą vėsindami. Jeigu vaikelis stipriai sukaito, nuneškite jį į pavėsį arba vėsinamą patalpą. Uždenkite odą vėsiu rankšluosčiu arba išmaudykite drungname vandenyje.

Nuprausę vaikelio odą, leiskite jai išdžiūti natūraliai arba nusausinkite ją rankšluosčiu švelniai glostydami, o ne trindami. Apvilkite kūdikį lengvais, laisvais drabužiais, pasiūtais iš orui laidžių audinių, pavyzdžiui, medvilnės.

Jei niežulys stiprus, pasitarkite su gydytoju: galbūt jis skirs niežulį palengvinančių kremų ar kitų priemonių. Tiesa, venkite savo nuožiūra naudoti riebius kremus: jie gali dar labiau užkimšti prakaito liaukas.

Trumpai kirpkite vaikelio nagus: taip jis mažiau kasysis, jei išbertą odą pradėtų niežėti. Taip pat galite kūdikį aprengti specialiais drabužėliais su rankovių atvartais, kad mažylis nesikasytų miegodamas.

Kaip išvengti prakaitinės?

Geriausias būdas išvengti prakaitinės – tiesiog apsaugoti mažylį nuo perkaitimo.

• Neprirenkite per storai. Kai lauke šilta, vaikelį aprenkite laisvais, lengvais drabužėliais. Žiemą drabužius sluoksniuokite, venkite sunkios, storos aprangos. Natūralus audiniai, pavyzdžiui, medvilnė ar merinų vilna, sugeria drėgmę. Kai kurie specialūs pluoštai ją ir išgarina. Taip pat reikėtų rinktis lengvą, orui laidžią patalynę.
• Reguliariai tikrinkite kūno temperatūrą, ypač karštu oru. Jei vaikelio oda yra drėgna ir karšta, vadinasi, jam per šilta.
• Būkite vėsesnėje aplinkoje. Karštą dieną laikykite vaiką vėsesnėse patalpose, o lauke ieškokite pavėsio.
• Pakankamas kiekis skysčių. Kūdikiams dažniau pasiūlykite krūtį arba buteliuką, vyresniems vaikams – daugiau vandens.
• Pasistenkite, kad oda išliktų sausa. Atkreipkite dėmesį į labiau drėkti linkusias odos vietas – kaklą, sauskelnių sritį, kitas sritis, kuriose labiau kaupiasi prakaitas, šlapimas ar seilės. Stenkitės, kad šios odos vietos būtų švarios ir kuo sausesnės.
• Nenaudokite kūdikių pudros, talko miltelių. Šios priemonės gali ne tik sudirginti kūdikio plaučius ir sukelti kvėpavimo problemų, bet ir užkimšti poras, sustiprinti karščio pojūtį.
• Vėsinkite vaikelio kambarį. Jeigu naktį karšta, kūdikio kambaryje įjunkite oro kondicionierių arba ventiliatorių. Tiesa, stebėkite, kad vėjelis nepūstų tiesiai į mažylį.

Prakaitinė: kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai prakaitinė išnyksta savaime. Tačiau kada jau būtina kreiptis į gydytoją?

• Bėrimas stipriai išplito;
• Vaikelis karščiuoja;
• Pasireiškė infekcijos požymių: bėrimų vietos kaista, yra patinusios, paraudusios, pūliuoja, formuojasi šašai;
• Bėrimų vietas labai stipriai nieži;
• Bėrimas nepraeina po 3–4 dienų.

Bėrimų priežastis patiems tėvams kartais išties sunku atskirti, tad visuomet geriau pasitarti su gydytoju.