Kaip nuraminti verkiantį vaiką? 15 mažų gudrybių

Riksmai ir ašaros - įprastas reiškinys namuose, kuriuose yra mažų vaikų. Kartais tai būdas išreikšti savo nepatenkintus fizinius poreikius, tačiau kartu tai ir įrankis atsikratyti emocinės įtampos, kai mažylis dėl ko nors nusiminęs, įsižeidęs ar yra tiesiog pavargęs.

Vaikui pradėjus verkti, reikėtų įvertinti ašarų priežastį ir, jeigu įmanoma, ją pašalinti. O jei vaikas verkia norėdamas išleisti emocijas, galima pabandyti jas nukreipti kita linkme ir vaiką nuraminti kūrybiškai bei smagiai.    

Kaip veiksmingai nuraminti pravirkusį vaiką?

Siūlome išbandyti 15 paprastų gudrybių, padėsiančių nuraminti pravirkusį vaiką. 

1. Sugalvokite kokią nors „rimtą“ priežastį, dėl kurios reikėtų ašaras „atidėti“ vėlesniam laikui. Atsižvelkite į konkrečią situaciją ir improvizuokite: „Oi, debesėliai renkasi, nėra kada verkti, reikia greičiau bėgti į lauką, nes pradės lyti ir negalėsime pasivaikščioti.“ Visa gudrybė – jog jūs nedraudžiate vaikui verkti ir nenuvertinate jo ašarų. Vaikas jaučia, kad jį supranta, tačiau nukreipia savo dėmesį į aplinką ar naują užduotį.

2. Ignoruokite vaiko verkimą „nerimtose“ situacijose. Ignoruoti verkimą ir nukreipti vaiko dėmesį reikėtų tik tipinėse „nerimtose“ situacijose: pavyzdžiui, jeigu mažylis visada kelia skandalą, kai reikia mautis kepurę ar sėsti į vežimėlį. Nelaukite protesto, pasistenkite nukreipti pravirkusio vaiko dėmesį: paklauskite, ar jam patiko vienas ar kitas filmukas, kuo vardu buvo tas ar kitas veikėjas, paprašykite padeklamuoti eilėraštuką, patikslinti, kokius žaisliukus imsite su savimi į lauką ir pan. Naujomis ir nežinomomis aplinkybėmis vaikas mamos abejingumą gali suprasti neteisingai – juk jam iš tikrųjų gali reikėti jūsų palaikymo.

3. „Dantų užkalbėjimas“ – dar vienas gana efektyvus metodas, padedantis ne tik išvengti skandalo, bet ir nuslopinti jau prasidėjusį. Gudrybė ta, kad reikia „numušti“ blogą nuotaiką savo monologu. Daug kalbėkite nesustodami: vaikas įsiklausys ir nutils. Svarbiausia – kalbėti emocionaliai ir apie ką nors įdomaus mažyliui. Jeigu pavyks keletą minučių išlaikyti vaiko dėmesį, per tą laiką ašarojimo priežastis tikriausiai jau bus pamiršta.

4. Dar vienas populiarus metodas – staiga parodyti ką nors įdomaus (dėmesio atitraukimas). Tai gali būti bet kas – praskrendantis drugelis, lėktuvas aukštai danguje ar bėgantis šuniukas. Galima nukreipti vaiko dėmesį į jo paties kūną ir pojūčius: „Atrodo, tau blakstiena iškrito. Atspėk, iš kurios akytės. Nuimkime ją, kad netrukdytų verkti.“

5. Vaiko sudominimas žaislu ar kažkokiu daiktu. Jeigu pamatyti šuniuko arba drugelio nepavyko arba jeigu tai iš viso buvo mamos vaizduotės vaisius, galima pasinaudoti realiu daiktu, kuris sudomintų vaiką. Praverstų su savimi nešiotis mėgstamą vaiko žaislą ar bloknotėlį su flomasteriais ar kokį nors skanėstą, kuris padėtų greitai nuraminti vaiką. Kad gudrybė suveiktų geriau, sugalvokite žaidimą: „Oi, kas ten mano rankinėje krebžda?“, – ir duokite žaisliuką vaikui.

6. Parodykite vaikui, kad suprantate jo jausmus. Jeigu mažylis tuoj pravirks, išsakykite viską, ką jis gali jausti: „Tu nusiminęs, kad nenupirkome tau žaisliuko. Pyksti ant mamos. Tau labai skaudu: norėjai pažaisti su nauja mašinyte, o mes jos negalime nupirkti“, ir t. t. Jeigu vaikas mato, kad suprantate jo liūdesį, daugiau nebebus reikalo jo reikšti savo ašaromis.

7. Sugalvokite kokią nors juokingą procedūrą-žaidimą „ašarų džiovinimui“. Pavyzdžiui, kai tik vaikas pradės verkti, pradėkite švelniai pūsti orą jam į veiduką ir džiovinkite ašaras (tiesiogine prasme). Arba galima įsitaisyti gražią stiklinaitę/maišelį, kur „rinksite“ ašaras. Duokite užduotį: tegul vaikas priverkia pilną. Bandydamas atlikti šią užduotį, vaikas pamirš verksmo priežastį.

8. Paversti ašaras juokais galima ne tik veiksmais, bet ir žodžiais. Pamatę, kad mažylis tuoj pravirks, parodykite savo nuostabą: „Oi, kas čia toks priešais mane? Kur dingo mano linksmas ir besišypsantis sūnelis / linksmoji dukrytė? Kur man jį / ją dabar rasti?“ Svarbiausia, kad vaikas teisingai suprastų jūsų žodžius ir nenusimintų dar labiau.

9. „Meškos apkabinimas“. Tai labai stiprus ir ilgai (daugiau nei 20 sekundžių) trunkantis apkabinimas. Per tą laiką vaikas pajunta šilumą, jo kūną apima nuo ankstyvos vaikystės pažįstamas saugumo jausmas, pradeda išsiskirti hormonas oksitocinas, slopinantis žalingą streso poveikį.

10. Masažas teniso kamuoliuku. Tai – senas fizioterapeutų triukas. Jis gerai atpalaiduoja, kai vaikas iš nuobodulio ima rodyti kaprizus – pavyzdžiui, kelionės metu ar laukiant eilėje. Parutuliokite kamuoliuku per vaiko pečių, sprando, nugaros raumenis – tose vietose, kuriose kūnas „kaupia“ stresą.

11. „Pastumk sieną“. Puikus būdas atsikratyti streso, kai susierzinimas viduje tiesiog kunkuliuoja: pasiūlykite vaikui įsiremti į sieną abiem rankom ir stumti iš visų jėgų. Taip stresas virsta raumenų energija. Po fizinio krūvio kūnas atsipalaiduos.

13. „Riaumok, kaip liūtas ir trypk, kaip dramblys“. Susikaupusias neigiamas emocijas išleisti, mintis nukreipti ir aktorinį meistriškumą tobulinti padės įsijautimas į skirtingų gyvūnų roles. Supykusiam vaikui pasiūlykite pariaumoti lyg liūtui, trypti kojomis taip, kaip tą daro supykę drambliai ar šnypšti išrietus nugarą, kaip nepatenkinta katė.   

14. „Užpūsk žvakę“. Uždekite arba pasiūlykite vaikui įsivaizduoti, kad uždegėte žvakę. Paraginkite vaiką ją užpūsti, tačiau laikykite ją ne prie pat, o šiek tiek atokiau. Bet kuris vaikas mielu noru tą padarys. Po to uždekite žvakę dar kartą ir pastatykite ją dar toliau. Vaikas įkvėps kuo daugiau oro ir mėgins užpūsti iš visų jėgų. O gudrybė štai kokia: norint nusiraminti, pakanka kelis kartus giliai įkvėpti.

15. „Baimių, ašarų ir blogos nuotaikos valgytojas“. Galima nusipirkti ar pasisiūti žaisliuką, kuris „suvalgo“ baimes, ašaras, liūdesį ir kitas blogas emocijas. Idealu, jei šis žaisliukas turi plačią burną, užtraukiamą užtrauktuku. Jeigu tokio žaisliuko neturite, blogas emocijas gali „suvalgyti“ ir mama ar tėtis - suvaidinę, kad valgote vaikučio ašaras ne tik nukreipsite jo dėmesį, bet ir suteiksite jam kritiniu momentu reikalingo fizinio kontakto, o taip pat ir patys „nuleisite garą“.