Kaip nuraminti verkiantį vaiką? 13 mažų gudrybių

Riksmai ir ašaros – įprastas reiškinys namuose, kuriuose yra mažų vaikų. Tai – būdas atsikratyti emocinės įtampos, kai mažylis dėl ko nors nusiminęs, įsižeidęs ar yra tiesiog pavargęs. Kartais tikrai geriau nesikišti ir leisti vaikui išsiverkti, tačiau pasitaiko, kad ašaros būna ne laiku ir ne vietoje: pavyzdžiui, viešajame transporte ar šiaip žmonių apsuptyje, kai jūs labai skubate, o ašaroms nėra laiko. Ką daryti, kad ašarėlės nevirstų isterija?
 
Štai kelios gudrybės:
 

  1. Sugalvokite kokią nors „rimtą“ priežastį, dėl kurios reikėtų ašaras atidėti vėlesniam laikui. Atsižvelkite į konkrečią situaciją ir improvizuokite: „Oi, debesėliai renkasi, nėra kada verkti, reikia greičiau bėgti į lauką, nes pradės lyti ir negalėsime pasivaikščioti.“ Visa gudrybė ta, kad jūs nedraudžiate vaikui verkti ir nenuvertinate jo ašarų. Vaikas jaučia, kad jį supranta ir priima, ir nusileidžia.
  2. Pamėginkite verkimo metu pažadinti vaiko sąmoningumą. Pavyzdžiui, paprašykite jo verkti tyliai tyliai, kad nepažadintų vežimėlyje miegančio kūdikio. Jeigu vaikas pamėgins patenkinti jūsų prašymą, verkti „iš tikrųjų“ jis jau nebegalės – tiesiog truputį paašaros, patrauks nosį ir nusiramins. Patenkinti lieka abu: vaikas – kad išreiškė savo jausmus, mama – kad viskas nevirto isterija.
  3. Labai dažnai nutinka taip, kad isterija prasideda būtent todėl, kad mama į ją kreipia ypatingą dėmesį, todėl šiuo atveju padėtų paprastas ignoravimas. Tiesa, elgtis taip reikėtų tik tipiškose situacijose: pavyzdžiui, jeigu mažylis visada kelia skandalą, kai reikia dėtis kepurytę ar sėsti į vežimėlį. Nelaukite protesto, o kai ateis „tas momentas“ – nukreipkite vaiko dėmesį kur nors kitur (paklauskite, ar jam patiko vienas ar kitas filmukas, kuo vardu buvo tas ar kitas veikėjas, paprašykite padeklamuoti eilėraštuką, patikslinti, kokius žaisliukus imsite su savimi į lauką ir pan.). Naujomis ir nežinomomis aplinkybėmis vaikas mamos abejingumą gali suprasti neteisingai – juk jam iš tikrųjų gali reikėti jūsų palaikymo.
  4. Užuot skubinę vaiką greičiau apsirengti, pažaiskite su juo „skubutį“: greitai padarykite viską, ką reikia (aprenkite, išeikite iš vaikų žaidimų aikštelės ir pan.). Maži vaikai paprastai ir suvokti nespėja, kas įvyko, o viskas jau padaryta, ir priežasties ašaroti jau nebėra.
  5. „Dantų užkalbėjimas“ – dar vienas gana efektyvus metodas, padedantis ne tik išvengti skandalo, bet ir nuslopinti jau prasidėjusį. Gudrybė ta, kad reikia „numušti“ blogą nuotaiką savo monologu. Kalbėkite ir kalbėkite nesustodami: vaikas įsiklausys ir nutils. Svarbiausia – kalbėti emocionaliai ir apie ką nors įdomaus mažyliui. Jeigu pavyks keletą minučių išlaikyti vaiko dėmesį, per tą laiką ašarų priežastis greičiausiai jau bus pamiršta.
  6. Blogą nuotaiką galima nuvyti ir pakutenimu, nestipriu pažnaibymu ir mimikomis. Svarbiausia – nepraleisti momento, kai isterijai dar galima užkirsti kelią. Jeigu vaikas jau verkia – geriau nerizikuoti, nes tokie bandymai prajuokinti suerzins dar labiau.
  7. Dar vienas populiarus metodas – staiga parodyti ką nors įdomaus (dėmesio atitraukimas). Tai gali būti bet kas – praskrendantis drugelis, lėktuvas aukštai danguje ar bėgantis šunelis. Galima nukreipti vaiko dėmesį į jo paties kūną ir pojūčius: „Atrodo, tau blakstiena iškrito. Atspėk, iš kurios akytės. Nuimkime ją, kad netrukdytų verkti.“
  8. Jeigu pamatyti šunelio arba drugelio nepavyko, arba jeigu tai iš viso buvo mamos vaizduotės vaisius, galima pasinaudoti realiu daiktu, kuris sudomintų vaikutį. Praverstų su savimi nešiotis mėgstamą vaiko žaisliuką ar bloknotėlį su flomasteriais, ar kokį nors skanėstą, kuris padėtų greitai nuraminti vaiką. Kad gudrybė suveiktų geriau, sugalvokite žaidimą: „Oi, kas ten mano rankinėje krebžda? Reikia gi – katinėlis!“ – ir duokite žaisliuką vaikui.
  9. Parodykite vaikui, kad suprantate jo jausmus. Jeigu mažylis tuoj „paleis dūdas“, išsakykite viską, ką jis gali jausti: „Tu nusiminęs, kad nenupirkome tau žaisliuko. Pyksti ant mamos. Tau labai skaudu: norėjai pažaisti su nauja mašinyte, o mes jos negalim nupirkti“, ir t.t. Jeigu vaikas mato, kad jį suprantate jo liūdesį, daugiau nebebus reikalo jo reikšti savo ašaromis.
  10. Stiprias emocijas galima padėti išreikšti ne ašaromis, o veiksmais. Pavyzdžiui, duoti vaikui pagalvę, kurią galima mušti ir spardyti kaip kamuolį, arba žaisliuką (lentelę ir žaislinį plaktuką).
  11. Sugalvokite kokį nors juokingą procedūrą-žaidimą „ašarų džiovinimui“. Pavyzdžiui, kai tik vaikas pradės verkti, išsitraukite plaukų džiovintuvą arba kišeninį ventiliatorių ir džiovinkite ašaras (tiesiogine prasme). Tiesa, pirmiau įsitikinkite, kad vaikas nebijo šių prietaisų skleidžiamų garsų. Arba galima įsitaisyti gražią stiklinaitę/maišelį, kur rinksite ašaras. Duokite užduotį: tegul vaikas priverkia pilną. Bandydamas atlikti šią užduotį, vaikas pamirš ašarų priežastį.
  12. Paversti ašaras juokais galima ne tik kutenimu, bet ir žodžiais. Pamatę, kad mažylis tuoj pravirks, parodykite savo nuostabą: „Oi, kas čia toks priešais mane? Kur dingo mano linksmas ir besišypsantis sūnelis? Kur man jį dabar rasti?“ Svarbiausia, kad vaikas teisingai suprastų jūsų žodžius ir nenusimintų dar labiau.
  13. Vaiko skundus ir nepasitenkinimą galima privesti iki absurdo. Mažylis pradeda verkti, o jūs pradėkite pritarti: „oi, nelaimingas tu vaikutis... Žaisliukų visai neturi, pasivaikščioti neišleidžia, saldumynų negauni, filmukų tau neįjungia...“ 3-4 metų vaikai tuoj pat pamiršta savo ašaras ir kartais net pradeda diskutuoti, aiškinti, kad ne taip jau viskas ir blogai – o tėveliams būtent to ir reikia.
Įsakmus „Apsiramink!“ jums vargu ar padės – yra daug įdomesnių ir smagesnių būdų nuraminti vaiką. Maži „fokusai“ bus daug efektyvesni už žodžius. Išbandykite!
 
Vaikas gali nervintis ir nerimti dėl pačių įvairiausių priežasčių: jam nuobodu – aplink niekas nevyksta, arba jis neturi kur dėti susikaupusios energijos, arba nesugeba atsipalaiduoti, susidoroti su savo emocijomis... Šie patarimai padės nuraminti vaiką natūraliai ir nepastebimai.
 
„Ir vėl atėjo verksnė?“
 
Vaikai ne visada gali suprasti savo emocijas ir su jomis susidoroti, todėl jų jausmams naudinga duoti vardus.
 
Mažyliams patinka vyti šalin blogą Verksnę, atėjusią pas gerą mergaitę. Tai daug geriau, nei vadinti verksniu patį vaiką.
 
Šilti gėrimai
 
Laikyti rankose mėgstamiausią puodelį su kvapnia arbata, kakava ar pienu su trupučiu vanilės – tai labai jauku, ramina... Sušyla visas kūnas – tarytum kažkas apkabintų iš vidaus. Tegul tai tampa jūsų ritualu: kai vaikas susinervins ir taps kaprizingas, pasiūlykite: „O gal eikim išgerti arbatos?“
 
„Meškos apkabinimas“
 
Tai labai stiprus ir ilgai trunkantis (daugiau nei 20 sekundžių) apkabinimas. Per tą laiką vaikas pajunta šilumą, jo kūną apima nuo ankstyvos vaikystės pažįstamas saugumo jausmas, pradeda išsiskirti hormonas oksitocinas, slopinantis žalingą streso poveikį.
 
„Užpūsk žvakę“
 
Uždekite didelę gražią žvakę. Pasiūlykite vaikui ją užpūsti, tačiau laikykite ją ne prie pat, o šiek tiek atokiau. Bet kuris vaikas mielu noru tą padarys. Po to uždekite žvakę dar kartą ir pastatykite ją dar toliau. Vaikas įkvėps kuo daugiau oro ir mėgins užpūsti iš visų jėgų.
 
O gudrybė štai kokia: norint nusiraminti, pakanka kelis kartus giliai įkvėpti. Be to, žvakės liepsnelė maloni akiai ir taip pat ramina.
 
„Baimių valgytojas“
 
Tokius neįprastus žaisliukus galima nesunkiai pasisiūti patiems.
 
„Valgytojas“ turi turėti plačią burną, užtraukiamą užtrauktuku. Įdėkite į ją lapelį, ant kurios parašyta vaiko baimė ar kokia nors kita problema, neduodanti vaikui ramybės ir neleidžianti užmigti. Kai žaislas „suvalgys“ lapelį, užtraukite burną.
 
Masažas teniso kamuoliuku
 
Tai – senas fizioterapeutų triukas. Jis gerai atpalaiduoja, kai vaikas iš nuobodulio ima rodyti kaprizus – pavyzdžiui, kelionės metu ar laukiant eilėje.
 
Parutuliokite kamuoliuku per vaiko pečių, sprando, nugaros raumenis – tose vietose, kuriose kūnas „kaupia“ stresą.
 
„Muzikinis stiklainis“ ir „vandenynas butelyje“
 
Šis nuostabus išradimas padės nukreipti vaiko dėmesį ir nepastebimai nuraminti.
 
Įberkite į plastikinį butelį kokių nors šnarančių ir šiugždančių smulkių dalykėlių: cinamono lazdelių, žvaigždinių anyžių, žirnių ir pupelių. Tokį instrumentą galima purtyti, klausytis, kaip skamba, apžiūrinėti kaip kaleidoskopą.
 
Taip vienu metu darbuosis rankos, akys ir ausys – tai sumažins įtampą. Galima padaryti „vandenyną butelyje“, įpylus į jį skirtingo tankio skysčių ir įmetus kokį nors plūdurą. Tokie žaislai vaikus tiesiog užburia.
 
Šokinėti aukštai ir... lėtai
 
Meskite vaikui iššūkį – kas aukščiau pašoks. O po to – kas pašoks...lėčiau.
 
Sveikiname: jūs ir vėl nukreipėte vaiko dėmesį ir išeikvojote susikaupusią energiją!
 
Šokinėjimas per šokdynę pagal muziką
 
Puikus užsiėmimas nuobodžią dieną, blogu oru, kai nėra ką veikti. Įjunkite muziką ir pasiūlykite pašokinėti ant pirštų galų dvi minutes, laikantis muzikos ritmo.
 
„Pabaisiukai“
 
Tokius žaisliukus galima padaryti patiems – priberkite į balionus krakmolo ir nupieškite veidukus. „Monstrus“ galima minkyti, mėtyti į grindis ar į sieną.
 
„Abiem rankom“
 
Šiltuoju metų laiku išėjus pasivaikščioti galima vaikui duoti į abi rankas kreidos ir paprašyti nupiešti drugelį. Užduotis nėra tokia jau paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jeigu reikės piešti veidrodiniu principu: rankos tai artės, tai tols viena nuo kitos. Net ir suaugusiesiems tai pavyksta ne iš pirmo karto.
 
Jeigu vaikas ėmė nuobodžiauti kelionės metu, tegul nupiešia kokį nors nesudėtingą daiktą kaire ranka – teks maksimaliai susitelkti, o viskas baigsis smagiu juoku.
 
Stovėjimas ant rankų ir bėgiojimas keturiomis
 
Jogai jau seniai žino tokių pozų, kai galva atsiduria žemiau širdies, naudą – tai teigiamai veikia autonominę nervų sistemą, kontroliuojančią kūno atsakus į stresą. Be to, tokie pratimai vaikams labai patinka!
 
„Pastumk sieną“
 
Puikus būdas atsikratyti streso, kai susierzinimas viduje tiesiog kunkuliuoja. Pasiūlykite vaikui įsiremti į sieną abiem rankom ir stumti iš visų jėgų. Taip stresas virsta raumenų energija. Po fizinio krūvio kūnas atsipalaiduos.

Susiję straipsniai

Votys: kodėl atsiranda ir kaip gydyti?

Votis, kitaip dar vadinama furunkulu – tai plauko maišelio uždegimas, galintis pažeisti ir aplinkinius audinius.

Stomatitas – skausmingas burnos gleivinės uždegimas

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas. Dėl jo jaučiamas diskomfortas valgant, kalbant ir atliekant kitus įprastus veiksmus.

Infekcinė mononukleozė (Epšteino-Baro virusinė infekcija)

Mononukleozė – ūmi liga, kuria dažniausiai serga jaunimas ir vaikai. Ligos protrūkių daugiausia pasitaiko rudenį ir žiemą.