Kaip pasaulis švenčia Kalėdas?

Winston Tan | Shutterstock.com

Skirtinguose pasaulio kampeliuose Kalėdos švenčiamos labai įvairiai. Nors jos laikomos krikščioniška švente, į šventinį šurmulį pasineria netgi kitas religijas išpažįstančios šalys. Vieni priprato puošti eglutes, kiti – bučiuotis po amalu, dar kiti eina į kino teatrą... Tradicijų begalės, o kai kurios iš jų – itin įdomios ir neįprastos.

Dubline kasmet susirenka minios žmonių tam, kad pažiūrėtų, kaip Kalėdų Seneliai šokinėja į vandenį.
Vietiniai Bavarijos ir aplinkinių regionų gyventojai persirengia tautiniais rūbais, sustoja į koloną ir šaudo į orą iš senovnių pistoletų arba mažų patrankų – taip Vokietijoje ir Austrijoje pranešama apie Kristaus gimimą.
Pietų Luizianoje unt upių krantų deginami laužai. Vietiniai vaikai tiki, kad laužai apšviečia upę ir padeda Kalėdų Seneliui rasti kelią namo.
Italijoje per Kalėdas gatvėse galima pamatyti raganų paradą, kurio metu vaikams dalinamos dovanos.
Bavarijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje (Alpių regione) gyvuoja gruodžio 6 dieną yra minima Šv. Mikalojaus diena (vok. Nikolaustag). Vaikai vakare, gruodžio 5 d., prieš eidami miegoti, prie durų palieka švarius batus ar kojines. Šv. Mikalojus, kuris laikomas Kalėdų senelio pirmtaku, į juos įdeda saldėsių, mandarinų, mažų dovanėlių.
Švedijoje gruodžio 13 dieną švenčiama Šventosios Liucijos diena. Šventąja Liucija perrengiama vyriausia šeimos duktė. Ji apsivelka baltą suknelę, perrištą raudonu diržu. Ant galvos pagal tradiciją jai turėtų būti uždedama karūna su degančiomis žvakėmis. Tą dieną mergaitės anksti rytą (iki 5 valandos) tėvams į lovą atneša kavos, karšto šokolado ir pyragėlių.
Japonai nėra krikčionys, tad Kalėdos tradiciškai nėra švenčiamos, tačiau prekybininkams, žinoma, norėjosi išnaudoti Kalėdų karštinę. 1974 m. „KFC (Kentucky Fried Chicken)“ restoranų tinklas ėmė reklamuoti kalėdinį kompleksą „Kurisumasu“, kuris itin greitai išpopuliarėjo ir japonai ėmė švęsti Kalėdas valgydami „KFC“ vištieną.
Italijoje vaikai dovanėlių gauna ne tik per Kalėdas, bet ir sausio 6 d., t.y. Trijų Karalių dieną. Tikima, kad tądien vaikus aplanko La Befana - į raganą panaši senutė, kuri geriems vaikams atneša saldumynų ir dovanėlių, o blogiems - anglių.
Meksijoje pažymimas ne tik Kristaus gimimas, bet ir Marijos bei Juozapo kelionė į Betliejų ieškant prieblobsčio. Žmonės susirenka į procesiją, kuri vadinama Las Posadas. Nešini žvakėmis jie vaikšto miestų ir miestelių gatvėmis bei dainuoja Kalėdų giesmes, kol pasiekia „prieglobstį“ ir pradeda švęsti.
Norvegijoje egzistuoja tradiciją Kalėdų naktį kuo geriau paslėpti visas šluostas. Tikima, kad per Kalėdas, kaip ir kitais šventiniais laikotarpiais, raganos ir kiti „blogiukai“ prisiartina prie žmonių, tad pastariesiems svarbu nuo jų apsisaugoti!
Filipinuose gruodžio mėnesį vyksta Didžioji žibintų šventė. Jos metu miestai varžosi, kuris sukurs gražiausią ir didžiausią žibintą. Ši šventė simbolizuoja šviesos ir gėrio pergalę bei pažymi Kristaus gimimą.
Prancūzijoje, ypač pietiniuose šalies regionuose, įprasta po Kalėdų vakarienės patiekti trylika desertų, simbolizuojančių dvylika apaštalų ir Jėzų Kristų.
Vienas svarbiausių Kalėdų simbolių Islandijoje yra Jólasveinar - tai 13 mitologinių būtybių, atkeliaujančių iš kalnų, pradedant 13 dienų prieš Kūčias ir baigiant per Šv. Kūčių dieną. Kiekvienas iš jų siejamas su tam tikromis senovinėmis tradicijomis ar simboliais. Pavyzdžiui, pirmasis atkeliauja Stekpurr, kuris vagia košę, o vienas iš paskutiniųjų atkeliauja Kalėdų katinas Grýluköttur, kuris valgo vaikus, per Kalėdas negavusius naujų drabužių.