Kaip susitarti su nepaklusniu vaiku? (5)

Nuolat girdite „Nesivilksiu megztinio“, „nesusidėsiu žaislų“, „neisiu į darželį“ ir daugybę kitų kasdienių „ne“, o vaiko užsispyrimas viską daryti savaip ar net priešingai varo į neviltį?

Šis straipsnis apie tai, kaip suprasti ir kaip bendrauti su mažuoju užsispyrėliu.

Kodėl vaikas yra nepaklusnus?

Vaikas gali užsispirti ir priešgyniauti („neklausyti“) dėl daugybės priežasčių: dėl to, kad jis taip išreiškia savo savarankiškumą, nes jis yra pavargęs, neišsimiegojęs („ne ta koja išlipęs iš lovos“), dėl to, kad tiesiog nenori atlikti užduoties, kuri ji jam atrodo nuobodi ar neįveikiama, jis vengia ar net bijo tėvų (mokytojų) kritikos.

Rečiau ar dažniau „neklauso“ visi vaikai, tačiau tikrai ne visus galime pavadinti nepaklusniais (ar, kitaip, sunkiai auklėjamais vaikais): yra vaikų, kurių nepaklusnumą lemia ne tik konkrečios situacijos, bet ir vaiko asmeninės savybės.

Nepaklusnumas ir elgesio sutrikimai

Atskirais atvejais, itin aršus, dažnai pasitaikantis ir agresyvus užsispyrimas (nepaklusnumas) gali būti elgesio sutrikimo ženklas. Šis sutrikimas vadinamas prieštaraujančio neklusnumo sutrikimu.

Jei be nuolatinio priešgyniavimo pastebite ir kitų elgesio sutrikimo požymių, pavyzdžiui, agresiją, negebėjimą sutelkti dėmesio, hiperaktyvumą, reikėtų būtinai pasitarti su vaiko raidos specialistu ar psichologu.  

Nepaklusniam vaikui būdingi bruožai

Jei nekalbėsime apie elgesio sutrikimus, nepaklusnumas yra viena iš daugelio charakterio ypatybių nors neklaužada neklaužadai nelygu, tačiau šie vaikai dažniausiai turi keletą panašumų:

• Yra savarankiški ir nepriklausomi;
• Jie turi tvirtą nuomonę ir nuostatas;
• Mėgsta atlikti darbus savo nustatyta tvarka ir jiems patogiu greičiu;
• Dažnai nepaiso tėvų ir kitų suaugusiųjų autoriteto;
• Jie nori būti įvertinti, siekia dėmesio (taip pat ir suaugusiųjų);
• Atradę patinkančią veiklą gali susikaupti ir jai atiduoti visas jėgas;
• Jie turi lyderio savybių, mėgsta vadovauti, sparčiai imasi iniciatyvos būdami su bendraamžiais.

Nepaklusnūs vaikai pasiekia daugiau

Gera žinia nepaklusnių, priešgyniauti linkusių vaikų tėvams:  2015-aisiais Amerikos psichologų asociacija (angl. American Psychological Association) paskelbė net 40 metų apimančio tyrimo išvadas.

Be kita ko, šis tyrimas atskleidė ir vieną kiek netikėtą koreliaciją: gerai besimokantys, tačiau nepaklusnūs, autoritetais abejojantys ir jų valiai aklai nepasiduodantys vaikai turėjo aukštesnį intelekto koeficientą (IQ), pasiekė geresnių akademinių rezultatų, užėmė aukštesnes pareigas bei uždirbo daugiau. Taigi, nepaklusnumas vaikystėje nebūtinai yra neigiama savybė – ji gali rodyti į vaiko polinkį į lyderystę.

Patarimai nepaklusnaus vaiko tėvams

Nepaklusnų vaiką auginantiems tėvams nereikia bandyti jo „perlaužti“ ar, atvirkščiai, jam nuolaidžiauti.

Verčiau gerbti vaiko asmenybę ir ieškoti būdų susitarti – užsispyrėliai dažniausiai noriai prisiima atsakomybę, mėgsta varžytis, lengvai pasiduoda konstruktyvioms deryboms, džiaugiasi pagyrimais ir įvertinimais.

Užtikrinkite vaiko poilsį

Net jei vaikas iš esmės yra sukalbamas ir nelinkęs priešgyniauti, neišsimiegojęs, pervargęs jis bus irzlesnis, piktesnis, negatyvesnis ir sunkiai sukalbamas.

Todėl, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus ir jo būdo bruožų, pasirūpinkite, kad vaikas miegotų pakankamai ir turėtų aiškų dienos ritmą: su gerai pailsėjusiu vaiku susitarti tikrai bus lengviau, net jei „Ne“ yra mėgstamiausias jo žodis!

Kreipkite dėmesį į šeimos bendravimo įpročius

Kaip ir bet kuriuo kitu vaikų auklėjimo klausimu, taip ir šiuo atveju galioja taisyklė „vaikai mato, vaikai daro“.

Daugybė tyrimų ir stebėjimų parodė, kad vaikas perima šeimai būdingą bendravimo kultūrą, požiūrį į problemų sprendimą, tad jei bendraudami tarpusavyje tėvai dažnai ginčijasi, nesugeba konstruktyviai išspręsti konflikto, rasti kompromiso, susitarti dėl kasdienių darbų, išklausyti vienas kito nuomonę ir ją gerbti, labai tikėtina, kad ir vaikas su tėvais bendraus taip pat.

Suteikite vaikui savarankiškumo

Nepaklusnūs, užsispyrę vaikai labai nori būti savarankiškais, tad suteikite jiems šią galimybę. Tiesa, galite šiek tiek pagudrauti pasiūlydami ribotą kiekį „saugių“ pasirinkimų.

Pavyzdžiui, jeigu kyla problemų dėl nenoro rengtis, pasiūlykite vaikui pačiam susidėlioti patinkantį aprangos derinį... iš jūsų pasiūlytų drabužių.

Jei vaikas atsisako valgyti vaisius (daržoves), siūlykite jam rinktis: „Ko nori: obuolio ar kriaušės?“, „Kokias salotas valgysi: kopūstų ar agurkų-pomidorų?“ Dar geriau, įtraukite vaiką į apsipirkimo ir maisto gaminimo procesą.

Tokie, kad ir riboti pasirinkimai, suteikia vaikui jausmą, kad jis pats renkasi, pats kontroliuoja savo gyvenimą, todėl turi mažiau priežasčių priešgyniauti.

Leiskite vaikui prisiimti atsakomybę

Jei tik yra galimybė, leiskite vaikui prisiimti atsakomybę už savo sprendimą, net jei su juo nesutinkate ir, užuot sakę griežtą „Ne“, išdėstykite savo požiūrį, galimybes ir sąlygas.

Pavyzdžiui, jei vaikas įsigeidė naujo mobilaus telefono, jūs vaikui galite pasakyti, kad tam šeima gali skirti dalį reikiamos sumos, tačiau likusią jis turi sukaupti iš savo kišenpinigių, galbūt atsisakyti kitų vaikui numatytų pirkinių (pavyzdžiui, naujo džemperio). Leiskite vaikui spręsti pačiam, ko jam reikia labiau: telefono, kišenpinigių ar naujo džemperio.

Net jei vaikas priims „neteisingą“ sprendimą, galite neabejoti, kad tai bus gera pamoka ateičiai ir, galbūt, paskata įsiklausyti į tėvų argumentus.

Išbandykite trijų TAIP! metodą

Vaikas kartais pats nepajunta, kaip įsisuka į „Ne“ ratą ir nė nesusimąstymas priešgyniauja tiesiog iš inercijos. Keletas „taip“ įneša pozityvumo tolesniam pokalbiui ir susitarti tampa gerokai lengviau.

Su mažesniais vaikais psichologai siūlo pasinaudoti gudriu „Trys TAIP!“ metodu. Užduokite vaikui du lyg ir nesusijusius klausimus, į kuriuos jis tikrai atsakys teigiamai. Tik tuomet prieikite prie reikalo.

Pavyzdžiui, vaikas nenori eiti praustis, paklauskite jo: „Klausyk, tau juk patinka žaisti su nauja lėle, TAIP?“. Vaikas sutiks. Tuomet užduokite kitą klausimą: „Būtų smagu praustis vonioje su ta lėle, TAIP?“. Vaikas ir vėl atsakys teigiamai. Paskutinis klausimas: „Pasiimkime lėlę ir eikime praustis, gerai?“.

Užduotis derinkite su vaikui patinkančiu žaidimu

Vaikai dažnai priešinasi, kai tenka atlikti ilgas, nuobodžias, jiems nepatinkančias užduotis. Tokias užduotis išskaidykite į smulkesnes ir derinkite jas su žaidimu.

Pavyzdžiui, atliekant namų darbus paprašykite vaiko parašyti tris eilutes žodžių, o tada tris kartus apibėgti aplink stalą. Išspręsti keturias matematines užduotis ir keturias minutes pavartyti žurnalą.

Keičiantis veiklos pobūdžiui vaikas nepraras susidomėjimo, sugebės geriau susikaupti, nepavargs ir nesusierzins.

Pasiūlykite vaikui varžytis

Užsispyrimas dažniausiai yra „kieto“ charakterio bruožas, o tokie vaikai taip pat pasižymi aktyvumu, pomėgiu varžytis ir laimėti.

Suteikite vaikui tokią galimybę ir pasiūlykite susitvarkyti kuo greičiau, bet nedarant klaidų (t.y. tvarkingai ir dėmesingai), o už tai pasiūlykite prizą, skanėstą, medalį ar ypatingą titulą.

Pavyzdžiui, šauniai susitvarkęs vaikas gali būti paskelbtas „Svarbiausiu mamos gelbėtoju“ ir gauti specialų ženklelį (mėgiamo herojaus lipduką).

Nepamirškite pagirti „blogiuko“

Nepaklusnūs vaikai ypatingai siekia tėvų dėmesio, nori būti įvertinti ir išgirsti, tačiau dažnai girdi daug negatyvių frazių: „užsispyręs, kaip ožys“, „su tavimi neįmanoma susitarti“, „kodėl su tavimi taip sunku“. Tai tik paskatina užsiverti ir dar atkakliau priešintis – „juk vis tiek esu blogas“.

Venkite negatyvumo, kritiką išsakykite konkrečiai ir konstruktyviai bei nepamirškite pagirti nepaklusnaus vaiko.

Nepaklusniam ir užsispyrusiam vaikui labai reikia švelnumo ir gražaus žodžio – jis nuo pat mažens turi suprasti, gyvenime svarbus ne tik atkaklumas, bet ir mandagios derybos, pagarba, draugystė!