Kodėl vaikas nežiūri į akis? Ar tai visada autizmo požymis?

Tėvai dažnai sunerimsta pastebėję, kad mažylis vengia akių kontakto. Vieniems tai tampa pirmąja mintimi apie autizmo spektro sutrikimą, tačiau specialistai pabrėžia – vien tik akių kontakto vengimas dar nereiškia, kad vaikas turi autizmą. Šį elgesį gali lemti ir amžius, temperamentas ar visai kitos priežastys.

Kada akių kontaktas pradeda formuotis?

Jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikiai trumpam pažvelgia į juos kalbinančių žmonių veidus. Augant akių kontaktas tampa vis ilgesnis, o apie 2–3 mėnesį dauguma kūdikių jau aktyviai ieško tėvų žvilgsnio, šypsosi ir reaguoja į emocijas.

Vis dėlto kiekvienas vaikas vystosi savu tempu, todėl trumpesnis ar retesnis akių kontaktas nebūtinai reiškia raidos sutrikimą.

Kada akių kontakto vengimas gali būti normalus?

Kartais vaikai tiesiog:

• yra drovesni ar jautresni;
• susikoncentravę į žaidimą nekreipia dėmesio į aplinkinius;
• pavargę ar pervargę;
• vengia žvilgsnio, kai jaučia stiprias emocijas ar susigėsta;
• yra mažyliai, kuriems socialiniai įgūdžiai dar tik formuojasi.

Kai kurie vaikai natūraliai užmezga mažiau akių kontakto nei bendraamžiai, tačiau puikiai bendrauja, supranta kalbą, žaidžia ir domisi aplinkiniais.

Kada verta atkreipti daugiau dėmesio?

Vien akių kontakto nepakanka spręsti apie vaiko raidą. Kur kas svarbiau matyti bendrą vaizdą.

Pasitarti su šeimos gydytoju ar vaikų raidos specialistu verta, jei kartu pastebite ir kitus požymius, pavyzdžiui:

• vaikas retai reaguoja į savo vardą;
• nesidalija dėmesiu (nerodo pirštu į dominančius daiktus, nesiekia parodyti, kas jam įdomu);
• mažai domisi bendravimu su kitais žmonėmis;
• vėluoja kalbos raida;
• žaidžia labai stereotipiškai ar nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
• atrodo tarsi gyventų „savo pasaulyje“.

Būtent kelių požymių visuma, o ne vienas atskiras elgesio bruožas padeda specialistams įvertinti, ar reikalingi išsamesni tyrimai.

Ar akių kontakto vengimas visada reiškia autizmą?

Ne. Akių kontakto vengimas gali būti vienas iš autizmo spektro sutrikimo požymių, tačiau jis niekada nėra vienintelis kriterijus diagnozei nustatyti.

Autizmo spektro sutrikimas vertinamas kompleksiškai – atsižvelgiama į vaiko bendravimą, socialinius įgūdžius, kalbos raidą, elgesį, pomėgius ir kitus raidos aspektus.

Todėl vien tai, kad vaikas ne visada žiūri į akis, savaime nereiškia, jog jis turi autizmo spektro sutrikimą.

Ką gali padaryti tėvai?

Jeigu pastebite, kad vaikas akių kontaktą užmezga retai, neskubėkite daryti išvadų. Stebėkite jo elgesį įvairiose situacijose – žaidžiant, bendraujant su artimaisiais, darželyje ar su bendraamžiais.

Kasdien bendraukite su vaiku akis į akį:

• kalbėkite jo akių lygyje;
• žaiskite žaidimus, kuriuose svarbus bendravimas;
• kartu skaitykite knygeles;
• reaguokite į vaiko iniciatyvas ir emocijas.

Jei nerimas išlieka arba pastebite ir kitų raidos ypatumų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaikų raidos specialistu. Ankstyvas įvertinimas padeda laiku pastebėti galimus sunkumus ir suteikti vaikui reikalingą pagalbą.

Svarbiausia prisiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Vienas požymis dar neleidžia spręsti apie diagnozę, todėl kilus abejonių geriausia remtis specialistų vertinimu, o ne pavieniais internete rastais pavyzdžiais.