Komentuojate vaiko išvaizdą? Specialistė paaiškino, kodėl net nekaltas juokelis gali būti žalingas

„Koks tu storas“, „Kokia jau panelė“, „Pažiūrėk, kaip išaugai“ – suaugusiesiems tokios pastabos kartais atrodo visiškai nekaltos. Tačiau vaikui komentarai apie jo kūną, išvaizdą ar brendimą gali būti nemalonūs, žeidžiantys ir turėti įtakos pasitikėjimui savimi. Vaiko teisių gynėjai įspėja, kad kai kuriais atvejais tokios replikos gali apsunkinti ir netinkamo elgesio atpažinimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė ragina suaugusiuosius atidžiau rinktis žodžius kalbant apie vaiko kūną.

Pasak specialistės, net iš pirmo žvilgsnio paprasti komentarai gali peržengti asmenines vaiko ribas ir paveikti jo emocinę savijautą.

Komentarai apie vaiko kūną gali turėti rimtų pasekmių

„Vaikai neretai susiduria su suaugusiųjų pasisakymais, kurie liečia labai asmenišką temą – išvaizdą, aprangą, kūną ar brendimą. Svarbu suprasti, kad artimųjų pasakyti komentarai apie vaiko kūną, pavyzdžiui, sudėjimą ar fizinės brandos požymius, gali turėti įtakos vaiko pasitikėjimui savimi, o kai kuriais atvejais ir tam, ar vaikas gebės atpažinti kito žmogaus seksualizuotą kalbą“, – sako A. Marčiukaitienė.

Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad suaugusieji ne visada žino, kaip vaikas vertina savo kūną, kokių sunkumų patiria ar kokius nemalonius išgyvenimus jau yra turėjęs.

Todėl net ir juokais pasakyta pastaba gali tapti skaudžia patirtimi. Pasak specialistų, neigiami komentarai apie kūną gali prisidėti prie nepasitikėjimo savimi, nerimo ar kitų emocinių sunkumų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančias, žeminančias replikas.

Mokytojo ar trenerio žodžiai gali žeisti dar stipriau

Ypatingą dėmesį specialistė ragina skirti situacijoms, kai vaiko kūną komentuoja jam svarbus suaugęs žmogus – mokytojas, treneris ar būrelio vadovas.

Tokie žmonės vaikui dažnai yra autoritetai, todėl jų pasisakymai gali turėti didesnę reikšmę.

„Mokytojas, treneris ar, pavyzdžiui, būrelio vadovas turi ne tik amžiaus pranašumą, jis – autoritetas. Todėl tokio žmogaus pasakyti žodžiai vaikui turi didesnę reikšmę. Jeigu suaugęs žmogus komentuoja vaiko kūną ar leidžia sau seksualizuotas replikas, tai gali būti ne tik netinkamas bendravimas, bet ir priekabiavimo forma“, – teigia A. Marčiukaitienė.

Svarbu ir tai, kokiomis aplinkybėmis komentaras išsakomas. Pastaba apie vaiko išvaizdą, nuskambėjusi girdint klasės draugams ar komandos nariams, gali sukelti papildomą gėdą ir pažeminimą.

Ne tik žodžiai: svarbu gerbti ir vaiko kūno ribas

Vaiko teisių gynėjai primena, kad pagarbus bendravimas apima ne tik žodžius, bet ir fizinį kontaktą.

Net jei suaugusiojo ketinimai geri, svarbu įvertinti, ar vaikui prisilietimas yra priimtinas.

„Kartais prisilietimas gali atrodyti visiškai nekaltas, norint padrąsinti, motyvuoti. Pavyzdžiui, prieš šuolį treneris gali pliaukštelėti vaikui per nugarą ar kitą kūno vietą, sakydamas „na, pirmyn“. Tačiau labai svarbu paklausti savęs: kaip tuo metu jaučiasi vaikas? Turime ne tik vertinti savo ketinimą, bet ir galvoti apie vaiko ribas bei jo savijautą. Ar patys norėtume tokio kontakto iš kito žmogaus?“ – sako vaiko teisių gynėja.

Specialistai pabrėžia, kad vaiko asmeninės ribos turi būti gerbiamos visur – namuose, mokykloje, sporto treniruotėse ir kitose aplinkose.

Vaikas turi žinoti, kad jo kūnas priklauso jam

Pasak vaiko teisių gynėjų, apie kūno ribas su vaikais svarbu kalbėtis nuo mažens.

Vaikui reikėtų paaiškinti, kad jis turi teisę pasakyti, jei kito žmogaus žodžiai, elgesys ar prisilietimai jam kelia nemalonius jausmus.

Taip pat svarbu, kad vaikas žinotų, į kokį patikimą suaugusįjį gali kreiptis pagalbos, jei susiduria su netinkamu elgesiu.

Tėvams ir kitiems artimiesiems verta rodyti pavyzdį: vengti pašaipių komentarų apie išvaizdą, gerbti vaiko privatumą, išklausyti jo nuomonę ir rimtai priimti pasakymą, kad tam tikras elgesys jam nepatinka.

Svarbiausia – ne tai, ar suaugęs žmogus norėjo pajuokauti, o tai, kaip jo žodžius išgirdo ir suprato vaikas.

Daugiau apie vaikų kūno ribas ir pagarbų bendravimą pasakojama „Vaiko teisių TV“ vaizdo įraše.

Šaltinis – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija.