Kontracepcija: praeitis, dabartis, ateitis

Kaip išvengti neplanuoto nėštumo? Ši problema – ne iš iliuzionisto kepurės XX amžiuje ištrauktas baugštus triušelis. Kontracepcijos klausimai žmonijai buvo aktualūs nuo seniausių laikų. Per tūkstantmečius apsisaugojimo nuo nėštumo metodai nuėjo išties didingą kelią.

Pirmykštis žmogus

Nors mokslininkai tikina, kad pirmykštėje visuomenėje apskritai ryšys tarp sueities ir nėštumo nebuvo iki galo suvoktas, pirmykščiai žmonės puikiai žinojo, iš kur atsiranda vaikai. Todėl jau tada būta mėginimų pasigaminti šiandieninio prezervatyvo pirmtakų – „sargių“ iš žuvies pūslės ir gyvulių žarnų.

Senovės Egiptas

Prieš sueitį moterys į makštį įsikišdavo gabalėlį jūros kempinės, suvilgytos citrinų sultimis arba actu. Spermatozoidams blokuoti taip pat naudotas netgi krokodilo mėšlas (!). Nėštumo saugotasi ir kaip galima ilgiau tęsiant kūdikio maitinimą mamos pienu – mažieji žindyti kol sulaukia trejų ir dar ilgiau.

Senovės Graikija

Senovės graikams Aristotelis rekomendavo alyvuogių ir kedrų aliejų kaip kontraceptinį poveikį turinčias medžiagas. Hipokratas ir botanikas Teofrastas taip pat rašė apie įvairius augalus, galinčius apsaugoti nuo nėštumo. Šiuose sąrašuose atsidūrė gluosniai, granatai, mira, taškuotoji mėta ir kt.

1600-ieji

Brendis ir kiti spiritiniai gėrimai pripažįstami kaip spermicidai. Tiesa, alkoholis labai dirgina makšties sieneles. Taigi papildomai naudotas medus ir įvairūs aliejai – jie užtikrindavo lubrikaciją ir sulėtindavo spermatozoidų judėjimą. Nežinia, kiek nėštumų pavykdavo išvengti saugantis tokiu būdu, tačiau meilės žaidimai turėjo būti kvapnūs ir gana skanūs.

1700-ieji

Legendinio Kazanovos era. Moterų širdžių užkariautojai kaip prezervatyvus naudodavo gyvulių žarnas ir lininius maišelius, o aistrai atsiduodančios moterys – išskobtas citrinos žievelės puseles, savotiškus gimdos kaklelio gaubto pirmtakus.

Vėlyvi 1830-ieji

Technikos naujovė – gumos vulkanizacijos procesas – pagaliau leido pagaminti nelipnią gumą. Pagaminti ir pirmieji guminiai prezervatyvai, ir tai galima laikyti vienu didžiausių XIX a išradimų (bent jau taip teigia rašytojas Džordžas Bernardas Šo). Tiesa, JAV jie legalizuoti tik 1918 m., ir tai ne kaip apsisaugojimo nuo nėštumo priemonė, o kaip būdas, stabdantis venerinių ligų plitimą. Apskritai „sargius“ kaip apsisaugojimo nuo nėštumo priemonę, ne vieną dešimtmetį dar lydėjo prastoka šlovė. O tarp didžiausių jų priešininkų, kaip bebūtų ironiška, dominavo būtent moterys.

XX a pradžia

Atsiranda pirmosios diafragmos, kurios taip pat turi pakovoti už teisę egzistuoti po saule. Viena priežasčių, kodėl jos taip lėtai skynėsi kelią į rinką, buvo kaina: palyginus su tuo metu jau populiariais prezervatyvais, diafragmos buvo brangios. Tiesa, vėliau gydytojams pripažinus jas viena patikimiausių apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemonių, diafragmos taip pat prasiskynė kelią į šlovę.

XX a vidurys

Viena populiariausių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių tampa... dušas. Esą jis gali išplauti spermatozoidus iš makšties. Deja, vėliau pripažinta, kad toks metodas visiškai neefektyvus – spermatozoidai pasiekia gimdą dar prieš moteriai nueinant iki dušo, taigi išplauti galima tik dalį jų. O apvaisinimui juk užtenka vieno vienintelio!

XX a antra pusė

Katalikų bažnyčia ima aktyviai propaguoti ritmo, kitaip dar vadinamą kalendoriniu, metodą. Jis grįstas moters menstruacijų ciklo pažinimu ir pripažintas vieninteliu moraliai priimtinu šeimos planavimo būdu. Remiantis šiuo metodu, moteris būna vaisingiausia pirmojoje ciklo pusėje, o antrojoje, po ovuliacijos, pastoti nebegresia. Pagilintas mokslinėmis žiniomis bei patikslintas įvairiomis variacijomis (gleivių stebėjimas, bazinės kūno temperatūros matavimas), šis metodas gana populiarus iki šiol – ypač tarp žmonių, kurie savo gyvenimą grindžia natūralumo principais.

1960-ieji

Išrasta ir paleista į apyvartą kontraceptinė piliulė. Pirmoji kontraceptinė piliulė vadinosi „Enovid“, iš pradžių skirta nereguliarioms menstruacijoms gydyti. Mažosios piliulės netruko išpopuliarėti ir jau po kelių metų net keliolika vaistus gaminančių kompanijų siūlė vartotojams tai, kas galėjo gerokai palengvinti jų intymų gyvenimą.

1970-ieji

1971 pasirodo pirmosios gimdos spiralės. Keistas daikčiukas, žadėjęs tapti tikra kontracepcijos revoliucija, bet... vėliau pagarsėjęs kaip kontraversiška priemonė, sukėlusi daugybę nėštumo komplikacijų (nes negarantavo šimtaprocentinės apsaugos, taigi pastojus likdavo gimdoje) ir moters vidaus lytinių organų uždegimų. Vėliau gerokai patobulintos gimdos spiralės ir vėl prikeltos naujam gyvenimui ir kai kurios moterys šia priemone pasikliauja iki šiol.

1983-ieji

Pasauliui pristatoma kontraceptinė kempinė – paprasta naudoti barjerinė kontraceptinė priemonė.

1990-ieji

Gana seniai naudotos išskirtinai išprievartavimų aukoms, vadinamosios „kito ryto tabletės“ pradedamos pardavinėti vaistinėse kaip viena iš apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonių. Tiesa, jų nerekomenduojama vartoti nuolat ar dažnai – šiose tabletėse yra itin didelė hormonų dozė, išbalansuojanti moters organizme hormonų pusiausvyrą.

Žingsnis į XXI amžių

Šeimos planavimo metodikoje pristatoma visa puokštė naujovių. Viena jų – hormoninė gimdos spiralė, kuri saugo nuo nėštumo ir mechaniškai, ir išskirdama tam tikrą kiekį hormonų. Taip pat pradedamos pardavinėti kontraceptinės tabletės, kurios leidžia moterims net keletą mėnesių išvengti mėnesinių. Kontraceptikų injekcijos kartą per mėnesį, kontraceptinis pleistras, kramtomi kontraceptikai – kol kas ne viskas pateikta masiniam vartojimui, tačiau vaistų pramonė sparčiai tobulėja, tad patogesnių ir pakankamai saugių šeimos planavimo metodų vis pasiūloma nuolat.

Kas laukia ateityje?

Mokslininkai vis dar ieško būdų, kaip pagaminti patikimų kontraceptikų vyrams. Hormonų injekcijos? Implantai? Vyrų kontraceptinės tabletės? Tam, kad šios naujovės atkeliautų į vaistinių lentynas, prireiks nuo kelerių iki keliolikos metų.