Krūties vėžys gali nesukelti jokių simptomų: kada moterims būtina pasitikrinti?

Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tačiau ankstyvoje stadijoje jis gali nesukelti jokio skausmo ar kitų pastebimų simptomų. Būtent todėl specialistai ragina nelaukti, kol atsiras guzelis ar kiti krūtų pokyčiai. Spalį, minint Krūties vėžio žinomumo mėnesį, verta prisiminti, kada moterims rekomenduojama pasitikrinti ir kokie tyrimai Lietuvoje atliekami nemokamai.

Krūties vėžys gali vystytis nepastebimai

Nors krūties vėžys dažnai siejamas su apčiuopiamu guzeliu, ankstyvoje ligos stadijoje moteris gali nejausti visiškai nieko.

Kaip skelbia Nacionalinis vėžio institutas (NVI), labai nedidelis piktybinis darinys gali būti neapčiuopiamas ir nesukelti jokių simptomų. Tokie pakitimai kartais aptinkami tik atliekant mamografiją arba krūtų echoskopiją.

Tai reiškia, kad gera savijauta nebūtinai garantuoja, jog krūtyse nėra pakitimų. Reguliari profilaktinė patikra leidžia pastebėti ligą anksčiau, kai gydymo galimybės yra geresnės.

Lietuvoje nemokamai tikrintis gali 45–74 metų moterys

Lietuvoje nuo 2025 metų pradžios išplėstos krūties vėžio prevencinės programos amžiaus ribos. Anksčiau programa buvo skirta 50–69 metų moterims, o dabar joje gali dalyvauti 45–74 metų (imtinai) moterys.

Pagal šią programą:

• Mamografija atliekama kartą per dvejus metus.

• Tyrimas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

• Norint pasitikrinti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo.

• Gavus siuntimą, galima registruotis mamografiją atliekančioje gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa.

• Tyrimo rezultatus pacientei praneša šeimos gydytojas.

Šią tvarką pateikia Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Skaičiai Lietuvoje kelia nerimą

Valstybinės ligonių kasos 2025 metais paskelbtais duomenimis, remiantis Higienos instituto statistika, 2022 metais Lietuvoje krūties vėžiu sirgo apie 19,5 tūkst. gyventojų, 2023 metais – daugiau kaip 20 tūkst., o 2024 metais – jau daugiau kaip 21 tūkst.

Taip pat nurodoma, kad kasmet dėl šios ligos Lietuvoje miršta daugiau kaip 500 gyventojų.

Vis dėlto prevencinės programos galimybėmis pasinaudoja nepakankamai moterų. VLK 2025 metais skelbė, kad dalyvavimas programoje nesiekė nė 50 procentų.

Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip 21 tūkst. – tai šia liga gyvenančių žmonių skaičius, o ne naujai per metus diagnozuotų atvejų skaičius.

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa – „Krūties vėžys: nemokama galimybe pasitikrinti pasinaudojama per mažai“.

Kokie krūtų pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?

Nors ankstyvas krūties vėžys gali neturėti simptomų, kai kuriuos pokyčius pastebėti įmanoma.

Nacionalinis vėžio institutas išskiria šiuos požymius:

• Krūtyje arba pažastyje atsiradęs guzelis ar sukietėjimas.

• Pasikeitęs krūties dydis arba forma.

• Pakitusi krūties oda, ypač jei ji primena apelsino žievelę.

• Naujai į vidų įtrauktas spenelis.

• Spenelio srities bėrimas, primenantis egzemą.

• Neįprastos, ypač kraujingos, išskyros iš spenelio.

• Padidėję limfmazgiai pažastyje.

Svarbu žinoti, kad šie simptomai nebūtinai reiškia krūties vėžį. Krūtų pakitimų gali atsirasti ir dėl nepiktybinių priežasčių, tačiau jų nereikėtų ignoruoti.

Taip pat nereikėtų laukti skausmo. Krūties vėžys ne visada yra skausmingas, o skausmo nebuvimas nereiškia, kad pakitimai nepavojingi.

Šaltinis: Nacionalinis vėžio institutas – krūties vėžio simptomai.

O jeigu moteriai dar nėra 45 metų?

Jaunesnėms moterims svarbu žinoti, kad valstybės finansuojamos prevencinės programos amžiaus ribos nereiškia, jog iki 45 metų krūtų tikrintis nereikia.

Jeigu moteris pastebi įtartiną pakitimą, apčiuopia guzelį, atsiranda neįprastų išskyrų ar kitų simptomų, į šeimos gydytoją reikia kreiptis nepriklausomai nuo amžiaus.

Gydytojas įvertins nusiskundimus ir, esant poreikiui, paskirs papildomus tyrimus arba nukreips pas specialistą.

Ypač svarbu su gydytoju aptarti individualią riziką, jeigu artimi giminaičiai sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu. Tokiais atvejais tyrimų pradžios laikas ir dažnumas gali skirtis nuo bendros prevencinės programos.

Daugiau informacijos: Nacionalinis vėžio institutas – krūties vėžio diagnostika.

Mamografija – tyrimas, galintis pastebėti tai, ko moteris nejaučia

Mamografija yra rentgeninis krūtų tyrimas, padedantis nustatyti net labai mažus pakitimus.

Tyrimo metu krūtis trumpam suspaudžiama tarp specialių aparato plokštelių. Dėl to kai kurios moterys gali jausti diskomfortą, tačiau pats tyrimas trunka neilgai.

Jeigu mamografijos metu aptinkama įtartinų pakitimų, tai dar nereiškia vėžio diagnozės. Tokiu atveju gali būti paskirti papildomi tyrimai, padedantys išsiaiškinti pakitimų pobūdį.

Svarbu ir tai, kad mamografija nėra tobula – ne visi pakitimai aptinkami vienu tyrimu. Todėl pastebėjus naujų simptomų į gydytoją būtina kreiptis net ir po neseniai atliktos patikros.

Spalis – proga neatidėlioti vizito

Krūties vėžio žinomumo mėnuo primena paprastą, bet svarbią tiesą: rūpintis savo sveikata reikia ne tik tada, kai kažką skauda.

Moterims, kurios patenka į prevencinės programos amžiaus grupę, verta pasitikrinti, kada paskutinį kartą buvo atlikta mamografija. Jeigu nuo ankstesnio tyrimo praėjo dveji metai, reikėtų susisiekti su savo šeimos gydytoju.

O pastebėjus naujų krūtų pakitimų laukti profilaktinio tyrimo datos nereikia.

Ankstyva diagnostika gali turėti lemiamos reikšmės gydymo sėkmei. Todėl svarbiausias žingsnis – neatidėlioti patikros vien dėl to, kad jaučiatės gerai.