Maitinimo kėdutės: kaip išsirinkti? (31)

Mažylis gerokai sustiprėjo, išmoko tvirčiau sėdėti ir tuoj pradės valgyti kietą maistą? Puiku! Atėjo metas išsirinkti maitinimo kėdutę.

Ar maitinimo kėdutė yra reikalinga?

Maitinimo kėdutė, kaip ir absoliuti dauguma kitų kūdikio kraitelio daiktų, žinoma, nėra privaloma, tačiau ji tikrai palengvina primaitinimą. O tinkamai parinkta kėdutė užtikrina taisyklingą valgančio kūdikio padėtį ir saugumą.

Kada kūdikį sodinti į maitinimo kėdutę?

Sodinti (tiek ant žemės, tiek ir į kėdutę) reikėtų tik sėdėti pasirengusį kūdikį, t.y. sulaukusį bent 5,5 - 6 mėn. amžiaus ir gebantį išlaikyti tiesų kaklą, gulint ant pilvo remtis ištiestomis rankomis, vartytis, abi pėdas pritraukti prie burnos, gerai koordinuoti galvos ir viso kūno judesius. 

Ankstyvas kūdikio sodinimas yra žalingas ir gali neigiamai paveikti vaiko laikyseną ateityje.

Kur maitinti dar nesėdintį kūdikį?

Jeigu kūdikis dar nesėdi, tačiau nusprendėte pradėti primaitinimą, nesodinkite jo į maitinimo kėdutę stačiomis, neramstykite pagalvėmis ar pripučiamais įdėklais. Ankstyvam, dar nesėdinčio kūdikio primaitinimui tinkamos tik specialios, palenkiamą nugarėlę ir pusiau gulimą poziciją turinčios kėdutės. Jose kūdikis sėdi pasviręs maždaug 45 laipsnių kampu, tačiau jo nugara turi tvirtą, tiesią atramą.

Jeigu tokios kėdutės neturite, geriausia primaitinti kūdikį pusiau sėdomis sau ant kelių.

Galima primaitinti ir sportiniame vežimėlyje, jo nugarėlę palenkus 45 laipsnių kampu (jeigu primaitinimas vežimėlyje jums priimtinas, nes vežimas, tikėtina, stipriai išsiteps, o jo valymas ir džiovinimas užtruks).

Ar galima nesėdintį kūdikį primaitinti gultuke? Remiantis specialistų rekomendacijomis, gultukas nėra tinkama priemonė kūdikio primaitinimui, nes jis nesuteikia tvirtos, tiesios nugaros atramos ir svyruoja.

Tačiau praktika rodo, kad dauguma ankstyvesnį primaitinimą pasirinkusių šeimų kūdikius primaitina būtent gultuke. Jeigu ir jūs maitinate gultuke gulintį kūdikį, užtikrinkite jo saugumą ir sumažinkite paspringimo riziką:

• Gultukas turėtų būti palenktas maždaug 45 laipsnių kampu;
• Vis pristabdykite gultuką, neleiskite kūdikiui per daug įsisupti;
• Maitinkite tik gerai sutrintomis, skystomis košelėmis - tyrelėmis;
• Maistą duokite mažu šaukšteliu, po truputį;
• Prieš paduodami naują šaukštelį su maistu, įsitikinkite, kad vaikas nurijo prieš tai gautą tyrelę.

Kaip išsirinkti maitinimo kėdutę?

Maitinimo kėdutė turi užtikrinti taisyklingą sėdėjimo padėtį, t.y. nugara turi remtis į tiesią, pakankamai tvirtą atramą, dubuo turėtų būti tiesus, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu, o pėdutės atremtos.

Ieškodami geriausios maitinimo kėdutės atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

Tiesi, tvirta atrama nugarai. Valgantis kūdikis turėtų išlaikyti kuo tiesesnę nugarą, nebūti susikūprinęs - tai stuburui palankiausia sėdėjimo padėtis, kuri sumažina užspringimo pavojų. Svarbu, kad kėdutės nugarėlė būtų tiesi ir su sėdimąja dalimi sudarytų statų kampą. Nugarėlė gali būti paminkštinta, tačiau ji neturėtų būti itin minkšta, vaikas neturi įsmukti į paminkštinimą.

Atlenkiama nugarėlė. Jeigu ketinate primaitinti dar nesėdintį kūdikį, ieškokite reguliuojamą, iki 45 laipsnių kampo atsilenkiačią nugarėlę turinčios kėdutės.

Tiesi, tvirta sėdimoji dalis. Daugumos kėdučių sėdimoji dalis yra tiesi, tačiau pasitaiko labai minkštų arba išgaubtą sėdimąją dalį turinčių kėdučių. Tai nėra geras pasirinkimas, nes jose kūdikio dubuo pasvyra į priekį, tad nėra išlaikoma taisyklinga nugaros padėtis, kūdikis sėdi tarsi pačiuožęs žemyn.

Pakojukas. Atrama kojytėms reikalinga ne tik siekiant užtikrinti taisyklingą sėdėjimo padėtį, bet ir dėl užspringimo rizikos - žiaugčioti pradėjusiam arba užspringusiam kūdikiui lengviau pačiam iškosėti ir išspjauti maistą, jeigu jis turi kur įsiremti kojomis. Tai itin aktualu, jeigu kūdikį primaitinate BLW metodu.

Saugos diržai. Kūdikių galva, lyginant su kūnu, yra didelė ir sunki, todėl kėdutėje net ir vos atsistojusiam kūdikiui labai lengva prarasti pusiausvyrą, persisverti ir kristi žemyn galva. Tad būtinai rinkitės saugos diržus turinčią kėdutę ir nepamirškite jų kaskart prisegti!

Galimybė reguliuoti įvairias kėdutės dalis. Kuo daugiau kėdutės dalių reguliuojasi - tuo geriau ją pritaikysite augančiam vaikui, tačiau svarbiausia, kad galėtumėte keisti pakojuko ir stalelio aukštį. 

Stalelis. Atkreipkite dėmesį, kad stalelis būtų pakankamai platus (ant jo turėtų laisvai tilpti bent jau vaikiška lėkštė, šaukštelis ir puodelis), lengvai nusiimtų ir būtų lengvai valomas. Kai kurie staleliai turi laikiklius puodeliams, tačiau turėkite omenyje, kad tai labiau būdas parodyti puodelio vietą, nes jie tikrai nėra pakankamai aukšti ir nuo puodelio apvertimo apsaugo menkai.

Medžiagos ir jų priežiūra. Visos kėdutės medžiagos turėtų būti kuo lengviau prižiūrimos ir valomos. Pavyzdžiui, rekomenduojame vengti medžiaginius paminkštinimus turinčių kėdučių, nes juos turėsite nuolat skalbti, o „rimtesnių“ dėmių pašalinti gali ir nepavykti. Atsargiai rinkitės medines kėdutes, nes jeigu medis nebus dažytas, lakuotas arba itin gausiai alyvuotas, į jį labai greitai įsigers dėmės. Baltas plastikas taip pat linkęs „sugerti“ dėmes ir palaikyti jo švarą gali būti sudėtingiau.

Susilankstymas. Jeigu namuose mažiau vietos arba daug keliaujate ir ketinate kaskart vežtis maitinimo kėdutę, ieškokite greitai susilankstančios ir kuo mažiau vietos užimančios kėdutės.

Ratukai. Ratukai labai palengvina kėdutės naudojimą namuose, ypač jeigu ji sunki. Stumdomą kėdutę galėsite privežti prie kriauklės ir išvalyti, o nenaudojamą - nustumti į kampą.

Transformavimas. Kai kurios kėdutės pritaikytos naudoti nuo pat sėdėjimo pradžios iki pradinės mokyklos, t.y. net iki 7-10 metų amžiaus. Vaikui augant galima keisti tokios kėdutės sėdynės, nugarėlės, staliuko aukštį, o ilgainiui - visiškai nuimti staliuką ir pakojuką. Kai kurias kėdutes vėliau galima transformuoti į atsirą vaikišką kėdutę ir mažą staliuką. Yra kėdučių, kurių sėdimąją dalį galima nuimti ir tvirtinti prie paprastos kėdės, tad galima sutaupyti namuose vietos, tokia funkcija praverčia kelionėse.

„Glotnus“ dizainas. Kuo kėdutės dizainas vientisesnis, „glotesnis“, tuo paprasčiau ją prižiūrėti ir valyti. Įvairūs grioveliai, papuošimai, smulkios detalės, papildomi atsikišimai, kišenėlės ir pan. yra tos vietos, kuriose nuolat kaupsis sunkiai išvalomi maisto likučiai.

Paprastas surinkimas ir išrinkimas, detalių skaičius. Jeigu virtuvėje ar valgomajame neturite daug vietos ir kėdutę planuojate kaskart surinkti ir išrinti arba jeigu daug keliaujate ir ketinate vežti kėdutę, ieškokite kuo mažiau detalių turinčios, kuo paprasčiau ir greičiau surenkamos kėdutės.

Papildomos funkcijos. Visiškai gulima padėtis, supimas, buomeliai žaislų pakabinimui ir pan. yra perteklinės funkcijos, kurios ne tik nėra itin reikalingos, bet net gali būti žalingos. Pavyzdžiui, vaikas neturėtų valgyti besisupančioje kėdutėje dėl didesnės užspringimo rizikos.