Mišri šeima – ypatingi vaikai?

Laiminga skirtingų kultūrų šeima šypsosi fizkes | Shutterstock.com

Vis daugėja mišrių šeimų. Jaunos moterys ir vyrai daug keliauja, bendrauja su kitų tautų ir kultūrų atstovais, įsimyli, sukuria šeimas. Tokiose santuokose dažnai gimsta metisai ir mulatai. Be to, egzistuoja nuomonė, kad kuo mišresnė šeima ir kuo įvairesnis kraujas teka vaiko gyslomis, tuo jis yra talentingesnis, gabesnis, intelektualesnis. Ar tiesa, kad šie vaikai ypatingi?

Įgimti ar įgyti gebėjimai ir bruožai?

Mišriose šeimose gimę ir užaugę vaikai dažnai pasižymi tolerancija, intelektiniu lankstumu ir plačiu akiračiu. Šiuos bruožus psichologai yra linkę sieti su kalbinio ugdymo ypatumais. Augdamas mišrioje šeimoje, vaikas dažnai vienu metu mokosi dviejų kalbų, o tai daro įtaką jo vystymuisi, kognityvinėms funkcijoms. Juk ne veltui mokslininkai nustatę: kuo daugiau kalbų mokomės, tuo daugiau mūsų smegenyse susidaro neuronų jungčių. Visa tai skatina aukštesnį emocinį intelektą, gerus bendravimo ir mokymosi įgūdžius.

Išskirtinė vaikų tolerancija?

Vaikai, augę mišriose šeimose, yra ne tik išskirtinai tolerantiški, bet ir geriau priima kitas pažiūras ir kultūras, jų atstovus. Religijų, papročių ir tradicijų skirtumai jiems yra įprastas dalykas. Žmonės, kurie yra augę tarp skirtingų kultūrų, vėliau jaučiasi tarp jų kaip žuvys vandenyje. Jiems yra kur kas lengviau priimti kitų pažiūrų žmones, nei tiems, kurie augę griežtuose vienos kultūros rėmuose.

Platus akiratis ir aukštas emocinio intelekto koeficientas, būdingas vaikams iš maišytų šeimų, gali būti siejamas ne tiek su ypatingais tokių vaikų genais, kiek su gyvenimo aplinkybėmis.

Grožis – subjektyvus dalykas?

Sakoma, mišriose šeimose gimę vaikai yra gražesni už kitus. Tačiau grožis yra be galo subjektyvus dalykas. Tai, kas yra dailu ir gražu vienam, nebūtinai patinka kitam. Žmonių skoniai skiriasi, ir tai yra visiškai normalu. Žmonės linkę mėgti egzotiką. Jiems patinka tai, kas yra sunkiai randama jų pačių krašte. Todėl, pavyzdžiui, mūsų moterys negaili pinigų deginimuisi soliariumuose, o japonės, savo ruožtu, balina odą ir daro viską, kad tik įdegio atsikratytų. Jei mūsų vyrai mėgsta egzotiškos išvaizdos moteris, tai italai, ispanai ir arabai iš proto kraustosi dėl mėlynakių blondinių, kurių apstu Lietuvoje, bet mažai jų pačių krašte. Taigi visiška tiesa, kad grožis – individualus dalykas.

Iššūkiai visuomenėje

Kad ir kiek privalumų turėtų galimybė augti mišrioje šeimoje, kitų rasių vaikai neretai patiria didelių iššūkių. Visų pirma, metisai ir mulatai, kaip ir visi kiti, gali susidurti su diskriminacija ir patyčiomis. Darželio ar mokyklos draugai ne visada yra linkę priimti jų išskirtinę išvaizdą, o tam tikrais atvejais gali net kilti pavydas ar konkurencija. Kad to neįvyktų, labai svarbu paruošti vaiką galimiems socialiniams iššūkiams. Ugdykite jo pasitikėjimą savimi, asertyvumą (ryžtą), gebėjimą bendrauti įvairiose gyvenimo situacijose. Jei parodysite vaikui teisingą kryptį, jam bus kur kas lengviau adaptuotis nežinomoje aplinkoje. Jei atliksite viską teisingai – didelė tikimybė, kad jis galės savarankiškai susitvarkyti su kylančiais sunkumais be didesnių psichologinių traumų.

Svarbu – teisingai ugdyti

Auginant vaiką mišrioje šeimoje, labai svarbus ir tėvų korektiškumas. Ir ne tik vaiko, bet ir vienas kito atžvilgiu. Visų pirma, nei mama, nei tėtis neturėtų gėdytis savo kilmės ir tapatybės. Priešingu atveju gėdos ir nepilnavertiškumo jausmas persiduos vaikui, ir jis negalės pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Vaikui yra labai svarbu jausti, kad jis gyvena pilnaverčiuose namuose, geroje šeimoje. Tai skatina jo vidinį stabilumą ir pasitikėjimą savimi. Antra, mama ir tėtis turi gerbti ne tik vienas kitą, bet ir vienas kito kultūrą, papročius, tradicijas. Šiuo atveju nekorektiška būtų iškelti vieno sutuoktinio kultūrą ir papročius aukščiau kito. Patikėkite, vaikas visa tai jaus, o tai stipriai trikdys jo harmoniją ir psichologinį stabilumą. Atminkite: kuo daugiau skirtingų pasaulių pažins jūsų atžala, tuo turtingesnis bus jo vidinis pasaulis ir platesnė pasaulėžiūra.