Susiję straipsniai

Medikamentinis abortas (nėštumo nutraukimas vaistais)

Medikamentinis abortas – tai procedūra, kurios metu nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Nuo 2023 m. ji oficialiai bus įteisinta ir Lietuvoje.

Chirurginis nėštumo nutraukimas (abortas)

Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų.

Vilma apie sprendimą negimdyti: „Tai atrodė išeitis“

Kai sužinojo, jog laukiasi, Vilmai atrodė, kad nėra jokios ateities. Viršų ėmė įvairiausi jausmai, ir jie visi buvo nemalonūs.

Naujausi komentarai

  1. User has not uploaded an avatar
    Tūla prieš 5 mėn.

    Mi.St parašė:
    Genetikai ne, nesu rizikos grupėje. Turėjau įprastus tyrimus, įprastus 13 ir 20sav ultragarsus. Jų metu nematė pakitimų. Dabar jau nebeklausinėju savęs, ar tai apla…

    Na klausimas buvo dėl nėštumo nutraukimo po 12 savaitės. Tai kažką keičia, jei gydytojas praleido pro akis, o nuvykus į priėmimą tik pastebėjo. Tam ir einam priežiūrai su echo, kad būtų ramu. Jums šiuo metu ne tas rūpi. Ne tas žodis, koks stresas, ir užuojauta nepadės. Visai kitos mintys. Tačiau dėl pačios situacijos geriau pagalvojus... Tikrai esate pas pačius geriausius gydytojus. Jie turėtų patarti ką daryti ir padaryti geriausia.

  2. Mi.St
    Mi.St prieš 5 mėn.

    Tūla parašė:
    Na klausimas buvo dėl nėštumo nutraukimo po 12 savaitės. Tai kažką keičia, jei gydytojas praleido pro akis, o nuvykus į priėmimą tik pastebėjo. Tam ir einam priežiū…

    Pirma mintis sužinojus diagnozę buvo, kad mano vaikas mirs ber kokiu atveju, tai ir pradėjau domėtis kaip yra su tokiais dalykais po 22sav. Nutraukt sąmoningai nėštumo neketinau tikrai.
    Šiandien padarytas kraujo perpylimas, leliuko rodikliai ženkliai pagerėjo, procedūra labai sėkminga. Vis dar išlieka nežinomybė, kiek jį ta būklė bus paveikusi ir kokios bus pasėkmės.. bet laikau špygas, kas viskaa būtų gerai.

  3. User has not uploaded an avatar
    Moniuka prieš 5 mėn.

    Sveikos. Manau, kad skausmas sumažėja, kai juo daliniesi, todėl skaitydama jūsų liūdnas istorijas nusprendžiau pasidalinti ir savąja.
    Tai mano pirmas, lauktas, planuotas nėštumas. Pastoti pavyko labai greitai. Pirmo trimestro patikra neparodė nieko blogo, pasidarėmė pagrindinius NIPT tyrimus ( dėl šventos ramybės, jokių atvejų nei mano nei partnerio šeimose nėra ) . 18 savaitę pradėjau jausti judesius ir su dideliu nekantrumu laukiau 20 savaitės apžiūros, nes norėjosi sužinoti kas pas mus auga. Atėjau į vizitą, gydytoja labai ilgai mane tikrino, paaiškino, kad yra dydžio neatitikimų ir skubos tvarka nuvykau į KK. Tą dieną papulti nepavyko, nuvykau sekantį vakarą. Gydytoja ilgai žiūrėjo, matavo, galiausiai pasikvietė kitą gydytoją kad ji patvirtintų ką mato. Paaiškino, kas nemato skrandžio, stemplė yra nutrūkusi ir pilvukas bei plaučiai per dideli. Dėjau daug vilčių, kad visa šitai išsprendžiama. Gavau siuntimą pas genetikus. Kitas rytas vėl KK. Apžiūrai priėmė docentas, apžiūra kaip ir visos buvo labai ilga. Kabinete tyla. Pasikvietęs kitą kolegę, profesorę dar sykį apžiūrėjo, išėję pasitarė ir grįžęs pasakė - corpus collosum agnesis, tai reta liga, kurios pasekoje vidurinė smegenų dalis nesivysto. Paėmė gimdos vandens tyrimams, kodėl taip galėjo nutikti. Su ašarom akyse nuėjau pas genetikę - trumpai paaiškino šią ir visas gretutines ligas kurias nustatė ir vienareikšmiškai pasiūlė nėštumo nutraukimą.
    Ieškojau visos įmanomos informacijos, kad yra bent kiek vilties, jog leliukas galės gyventi pilnavertiškai. Jos neradę priėmėme sunkų sprendimą - vien dėl to, kaip stipriai norime negalime pasilikti.
    Viskas vyko trečiadienį, todėl išleido namo, liepė paskambinti antradienį kai turės genetinių tyrimų atsakymus ir jei esu nusprendusi nutraukti nėštumą - sekančią dieną paguldo į ligoninę, nes jau bus 21+1 savaitės.
    Sunku kaskart kai pajuntu kaip kūdikis spardosi, bet dar sunkiau pagalvoti, kad jis/ji gali neišgyventi iki gimdymo, o jei ir išgyvens, turės regos, raidos, valgymo sutrikimus, priepuolius ir didelę tikimybę nesulaukti nė metų ar kelių.
    Dar kelios dienos, bet taip sunku įsivaizduoti kaip teks susitaikyti su tuo, kad patyrus visos sąrėmius, skausmus iš KK teks grįžti tuščiu pilvu ir tuščiomis rankomis.

  4. Mi.St
    Mi.St prieš 5 mėn.

    Moniuka parašė:
    Sveikos. Manau, kad skausmas sumažėja, kai juo daliniesi, todėl skaitydama jūsų liūdnas istorijas nusprendžiau pasidalinti ir savąja.

    Apkabinu. Aš irgi jau dvi savaitės KK. Pasirinkome gelbėti leliuką, nors prognozės ateities miglotos, šiai dienai gydymas veiksmingas ir gyvybę išsaugojom. Yra daug baimių, kas laukia vaikui gimus, kiek stipriai bus neįgalus, tad puikiai jus suprantu. KK siūlo psichologo paslaugas, gal pagelbėtų.

  5. User has not uploaded an avatar
    Moniuka prieš 5 mėn.

    Mi.St parašė:
    Apkabinu. Aš irgi jau dvi savaitės KK. Pasirinkome gelbėti leliuką, nors prognozės ateities miglotos, šiai dienai gydymas veiksmingas ir gyvybę išsaugojom. Yra daug…

    Linkiu daug stiprybės jums ir leliukui ! ❤️
    Kažkuriame iš šių forumų skaičiau puikią frazę " Prisiimu visą skausmą sau, kad neskaudėtų kitam" ir manau, kad kiekvienos mamos sprendimas, kad ir koks jis būtų yra teisingas, o jūsų sprendimu labai džiaugiuosi ir tikiu, kad medicinos ir Dievo pagalba jums pavyks laikyti rankose sveiką leliuką ❤️