Pasaka apie narsųjį strazdą (Kostas Kubilinskas)

Eglė ošia ir siūbuoja.
Strazdas tupi ir dainuoja:
_____________________________________
— Kirsiu kirsiu
Aš eglyne
Žalią eglę
Ištekinę.
Storą lazdą
Nusidrošiu,
Miško žvėris
Išvanosiu.
___________________________

O pro šalį kiškis eina
Ir išgirsta strazdo dainą.
Kiškis stvėrės už ausų:
— Iš tikrųjų, kaip baisu!
Ką daryti?
Ką daryti?
Bėgsiu lapei pasakyti.
______________________________________

Bėga kiškis — kinkų linku —
Ir laputę susitinka:
—    Oi kūmute, oi širdele,
Baisų triukšmą strazdas kelia…
Aš lekiu užkandęs žadą:
Strazdas eglę kirsti žada,
Storą lazdą jis darys.
Kam tik duosiąs, tas ir kris…
Ta lazda nuo šios dienos
Miško žvėris jis vanos.

__________________________________________
Lapė dreba:
— Ką daryti?
Bėkim vilkui pasakyti.
__________________________________________
Bėga kiškis, bėga lapė,
Plūsta strazdą smailasnapį.
Pilką vilką susitiko
Ir abudu jam suriko:
__________________________________________

—Strazdu brazdu! Strazdu brazdu
Vilke, bėkime nuo strazdo!
Baisų triukšmą strazdas kelia:
Strazdas kerta eglę žalią
Ir ketina drožti lazdą…
Kaip sudrausti šitą strazdą?
Vilkas uodegą pabruko:
Nejuokais lazdos pabūgo.
— Ką daryti?
Ką daryti?
Bėkim šernui pasakyti…
__________________________________________
Bėga žvėrys ristele,
Linksta samanos šile.
Šernas, gilių prižiaumojęs,
Kriuksi, baloj atsistojęs:
- Žvėrys, žvėrys, kriu kriu kriu!
Kur jūs bėgate būriu?
______________________________
- Ak tu šerne nevalyvas,
Sklinda girioj didis dyvas:
Ar girdėjai apie strazdą,
Kur iš eglės drožia lazdą?..
Ta lazda nuo šios dienos
Miško žvėris jis vanos.
___________________________________________

Šernas kriūkia: — Ką daryti?
Bėkim meškai pasakyti,
Ji drūtesnė už visus,
Jai ir strazdas nebaisus.
___________________________________________

Žvėrys bėga, lapatoja,
Šernas kriuksi, lapė loja…
O meška, užmigus guoly,
Čiulpia koją kaip meduolį.
Mat bites ji kopinėjo
Ir tik paryčiu parėjo.
Miško žvėrys ją apstojo,
Šaukė, kaukė ir maurojo:
______________________________
— Ak tu meška! Tu lepeška!
Tau nuo miego šonai braška.
Žindi koją ir pūkšti,
Ir pavojaus nejauti…
Kaukia, šaukia, kas tik gyvas:
Sklinda girioj didis dyvas.
Ar girdėjai apie strazdą,
Kur iš eglės drožia lazdą?
Ta lazda nuo šios dienos
Miško žvėris jis vanos.
__________________________________________

Vos išgirdus apie lazdą,
Tuoj meška iš guolio brazda,
Ir išklausiusi dar kartą,
Kaip tas strazdas eglę kerta,
Lepeškojė ėmė širsti:
—    Mes neleisim eglės kirsti,
Mes neduosim niekados
Strazdui droždintis lazdos.
___________________________________________

Žvėrys klausia: — Ką daryti?
— Ugi — eglę atlaikyti!
Jeigu žvėrys įsikirs,
Niekad eglė neparvirs…
Tik laikykite tvirtai!
Na, prie eglės — lapatai!
____________________________________________

Žvėrys bėga, lapatoja,
Kaukia, kriuksi ir mauroja,
Ir sustoja jie šile
Po kerojančia egle.
_______________________________
Eglė ošia ir svyruoja,
Strazdas tupi ir dainuoja:

____________________________________________
— Kirsiu kirsiu
Aš eglyne
Žalią eglę
Ištekinę…
Storą lazdą
Nusidrošiu,
Miško žvėris
Išvanosiu.
____________________________________________

Šernas kriūkia, lapė loja,
O meška storai mauroja.
Kiškis straksi, vilkas kaukia
Ir visus į talką šaukia:

_____________________________________________

— Ei jūs žvėrys, ei galiūnai,
Tankių girių pasalūnai,
Ei, neleiskim eglės kirsti,
Ei, neduokim eglei virsti…
_____________________________________________

Miško žvėrys apkabinę
Laiko eglę ištekinę.
Girgžda eglė šimtametė,
O meška atstatė petį,
Vilkas sprandą panarino,
Šernas iltim užkabino,
Lapė uodega kaip šluota
Remia liemenį sakuotą.
_______________________________
O vėjelis eglę supa,
Kiškiui piškiui dreba lūpa…
Pupt! — gurgutis jam ant sprand
Kiškis baisiai nusigando…
Ir staiga meška išgirsta:
— Eglė virsta! Eglė virsta! —
Kiškis klykdamas sušuko
Ir tiesiog į krūmus spruko.
____________________________________________
Vilkas kaukia: — Meška, meška,
Iš tikrųjų eglė braška…
— O meška, įrėmus petį,
Verčia medį šimtametį:
Neišlaikius eglė — triokšt!
Žvėrys kūliais keberiokšt!

_____________________________________________

Lapei — uodegą prižnybo,
Meškai — letenos prilipo,
Šernas iltį nusilaužė,
Vilko sprandas pasišiaušė,
O kiškutis krūman kūrė
Ir kojytę pasidūrė.
_____________________________________________
Taip laimėjęs narsų mūšį,
Strazdas nutūpė į pušį
Ir dainuoja sau dainelę:
________________________________

— Kirsiu kirsiu
Pušį žalią,
Storą vėzdą
Nusidrošiu,
Miško žvėris
Išvanosiu…
________________________________
Nusigandę, nusiminę
Žvėrys ūbauja pušyne:
— Oi strazdeli raibagūži,
Jeigu mūsų tu nemuši,
Mes neliesime lizdų
Dagiliukų ir strazdų,
Nei apuoko, nei pelėdos,
Nei kurapkos kanapėtos.
______________________________________________
— Na, gerai! Nuo šios dienos
Strazdas bausmę dovanos.
O dabar — namo keliaukit
Ir per visą girią šaukit
Apie narsų paukštį strazdą
Ir storiausią strazdo lazdą.
______________________________________________
Brenda žvėrys nusiplūkę:
Šernas kriūkia, kiškis ūkia…
Kiau! Kiau! Kiau! — laputė loja,
O meška storai mauroja…
Ir kiekvienas giria strazdą
Ir eglinę strazdo lazdą.
______________________________________________
Aš girdėjau tankumyne
Šią žvėrelių sutartinę.
Pakartoti paprašiau
Ir tošelėn užrašiau.

Susiję straipsniai

Graži istorija „Tėvas, sūnus ir žvirblis“

Ši pamokanti istorija primena, kad kantrybė ir meilė svarbi ne tik auginant vaikus, bet ir gyvenimo saulėlydyje lydint tėvus.

Graži istorija „Pakabinta kava“

Tai trumpa italų poeto Tonino Guerra aprašyta istorija apie Neapolyje atsiradusį caffè sospeso - pakabintos kavos paprotį.

Graži istorija „Skubantis pacientas“

Graži istorija apie visą gyvenimą nesibaigiančią meilę...