Graži istorija „Pakabinta kava“

Tai trumpa italų poeto Tonino Guerra aprašyta istorija apie Neapolyje atsiradusį caffè sospeso - pakabintos kavos paprotį.

Užsukome į vieną iš greta stoties įsikūrusių Neapolio kavinių. Paskui mus įeina dviese ir sako: „Mums penkis kavos – du išgersim dabar, o tris – pakabinam“. Jie sumokėjo už penkis puodelius, tada išgėrė du ir išėjo.

Aš paklausiau: „Kokia dar „pakabinama“ kava?“ O mano draugas tik nusijuokė ir atsakė: „Palauk, žiūrėk toliau...“

Vėl įeina žmonės. Merginos išgeria savo kavą ir susimoka tiek, kiek priklauso.

Trys advokatai užsisako septynis kavos: „Tris mes išgersim, o keturis – pakabinam“. Sumoka už septynis, išgeria tris ir išeina. Jaunas vyrukas sumoka už du puodelius kavos, vieną išgeria, išeina.

Taip kalbėdamiesi su draugu išsėdėjom iki pusiaudienio. Durys buvo atviros, ir aš žiūrėjau į saulės užlietą aikštelę. Staiga pastebėjau besiartinantį kažkokį tamsų šešėlį. Kai jis priėjo prie pat baro pamačiau, kad tai – elgeta. Vargšas žmogus žvilgtelėjo į kavinę ir nedrąsiai paklausė: „Atleiskite, gal kas nors paliko „pakabinamos kavos?“

Pasirodo, Neapolyje paplitusi tokia labdaros atmaina – vietinė tradicija, kai kas nors taip sumoka už kavą tų, kurie neturi jai pinigų...