Pasaka apie ožkelę

Buvo miški ožkełė, turėjo tris mažus vaikelius. Ir ana jau nori ėstie, tai aina miškan ėstie, ė juos aždaro:
– Neatsidarinėkit, vaikeliai, būkit lizdi. Aš priėsiu ir jums atnešiu – ir šėkelio, ir pienelio cicałėse.
Nu, ir nuvėjo ana, prižiaujo jau, priėdė, atajus par duris:
Atidaraite daraite,
Mani vaikeliai, mani vaikeliai,
Aš jum nešu pilnas cicelas
Pienelio pienelio,
Až ragelių šėkelio šėkelio.
Atsidaro ožkuciai mažučiai, ana prižindzia juos, pripeni šėkeliu. Ir vėl eina. Ė vilkas klauso. Vilkas klauso. Ciktai ana atsistojo, nuvėjo, vilkas atėjįs storai:
1(2)Atidaraite daraite,
Mani vaikeliai, mani vaikeliai,
Aš jum nešu pilnų kūlałį
Pienelio pienelio,
Až auselių šėkelio šėkelio.
Ožkuciai sakis:
– Nie, it ne mūs momula. Cia labai storai jau šaukia. Mūs momula – plonai plonai.
Nuvėjo vilkas par kalvį, liežuvį ištįsė, padėjo un priekalo – suplojo suplojo liežuvį vilko. Atajįs jau vilkas plonai šaukia. Anys atsidarė, tai du kap pastvėrė, ė vienas ožiukas buvo kreivas, tai tas apsivertė po poudu ir paskavojo, ė tuos du suvėdė. Suvėdė ir pauciukus susvaidė papečėn.
Ataido ožkełė, nėr jos vaikelių: kas darytie? Išlindo tas kreivalis iš po puodo, paprovijo jai, kų vilkas atajo ir ma broliukus suvėdė.
– Ė aš paskavojau po puodu; ė pauciukus susvaidė papečėn.
Ana išsitįsė, prismaišė blynų ir kepa blynus. Kepa blynus, ataido vilkas:
– Kumula kumula, kų tu cia taip gardziai ažsikvėpinusi?
Ana tais pauciukais, kų papėčėn susvaidė, išsitįsus petelnių tepė (skauradų). Nu, ana kųsnelį nusviedė jau vilkuo blyno.
– Oi, kap gardu! Duok ir kitų.
– Aik, – sako, – tvoron inkliudz galvų gadnai, aš tau, – sako, – cielų duosiu blynų.
Nu, gerai, vilkas nuvėj, tvoron unkišė galvų, ė ana petelnių indegino gadnai.
– Nu, da, – sako, – išsižiok gadnai ir ažsimerk.
Ir ana tų patelnių kap unkišė gerkłėn jam, tep jam nemožna ištrūkt – galva unkliuvus, ė ana, kap unkišė, tep vis:
– Šik margai, šik keršai, šik manais vaikeliais [juokiasi].
Vilkas ir iššikė jos vaikelius. Ir išsibaigė vilkas, kap patelnių deguncių unkišė. Iššikė vaikelius – ir buvo su vaikeliais.
Nu, visa.

Susiję straipsniai

Graži istorija „Tėvas, sūnus ir žvirblis“

Ši pamokanti istorija primena, kad kantrybė ir meilė svarbi ne tik auginant vaikus, bet ir gyvenimo saulėlydyje lydint tėvus.

Graži istorija „Pakabinta kava“

Tai trumpa italų poeto Tonino Guerra aprašyta istorija apie Neapolyje atsiradusį caffè sospeso - pakabintos kavos paprotį.

Graži istorija „Skubantis pacientas“

Graži istorija apie visą gyvenimą nesibaigiančią meilę...