TVPieniška makaronų sriuba kaip vaikystėje – paprastas receptas
Pieniška makaronų sriuba | AI
Vieniems – jaukus vaikystės skonis, kitiems – patiekalas, kurio net prisiminti nesinori. Pieniška makaronų sriuba kadaise ant šeimų, darželių ir mokyklų stalų pasirodydavo itin dažnai. O jos receptas toks paprastas, kad vakarienę ar pusryčius galima paruošti vos per keliolika minučių.
Pieniškai sriubai nereikia nei daugybės produktų, nei ilgai stovėti prie puodo. Svarbiausia – nepervirti makaronų ir prižiūrėti pieną, kad šis neprisviltų.
Reikės:
- 500 ml pieno;
- 300 ml vandens;
- 100–120 g smulkių makaronų;
- žiupsnelio druskos;
- 1–2 a. š. cukraus pagal skonį;
- 10–15 g sviesto.
Gaminimas
- Į puodą supilkite vandenį, užvirkite ir lengvai pasūdykite.
- Suberkite makaronus ir virkite kelias minutes – jie dar neturėtų būti visiškai išvirę.
- Supilkite pieną, sumažinkite kaitrą ir vis pamaišydami kaitinkite, kol makaronai suminkštės.
- Pagal skonį įberkite cukraus. Jei mėgstate nesaldžią pienišką sriubą, jo galima visai nedėti.
- Galiausiai įdėkite gabalėlį sviesto, išmaišykite ir nukelkite nuo kaitros.
Patiekite šiltą. Pastovėjusi sriuba tirštėja, nes makaronai sugeria dalį skysčio, todėl, jei reikia, ją galima praskiesti trupučiu pieno.
Saldi ar sūri?
Štai čia ir prasideda tikrasis pieniškos sriubos ginčas. Vienuose namuose į ją buvo beriama cukraus, kituose – tik žiupsnelis druskos ir įdedama sviesto.
Dar kiti pienišką sriubą prisimena su vermišeliais, smulkiais žvaigždučių ar raidelių formos makaronais.
Todėl vieno „teisingo“ varianto tikriausiai nėra – daugeliui skaniausia būtent tokia pieniška sriuba, kokią vaikystėje virdavo mama ar močiutė.
Svarbiausia – neprisvilinti pieno
Pieną geriausia pilti į jau apvirtus makaronus ir tuomet kaitrą sumažinti. Sriubą reguliariai pamaišykite, ypač ties puodo dugnu.
Taip pat nereikėtų pieno smarkiai virinti – pakanka nedidelės kaitros, kol makaronai galutinai suminkštės.
O jeigu pieniškos makaronų sriubos nevalgėte nuo vaikystės, galbūt pats laikas patikrinti – ji iš tiesų buvo tokia skani, kaip prisimenate, ar vis dėlto priklausėte antrajai stovyklai?
