TVPraleistų pamokų pateisinimo tvarka. Kiek praleistų pamokų gali pateisinti tėvai?
Nicoleta Ionescu | Shutterstock.com
Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą. Tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu. Šią tvarką suskubta keisti.
Palyginimui, daugelyje Europos šalių vedama griežta pamokų lankomumo apskaita, o būtent šios srities spragos buvo įvardijamos kaip viena esminių Lietuvos mokyklų problemų.
Kiek praleistų pamokų dėl ligos gali pateisinti tėvai?
2023 m. rugsėjį įsigaliojo tvarka, kad tėvai gali pateisinti tik iki 5 dėl ligos vaiko praleistų mokymosi dienų per mėnesį.
Kada vaikui susirgus nebeužteks tėvų pateisinimo ir prireiks gydytojo pažymos?
Jeigu mokinys į mokyklą nėjo ilgiau nei 5 dienas, tėvai pateisinti praleistų pamokų negalės. Tokiu atveju reikės kreiptis į šeimos gydytoją. Mokyklos individuliai yra nusistačiusios būdus informacijai iš gydymo įstaigos gauti.
Pavyzdžiui, mokyklos administracija gali remtis išrašu (informacija) iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje arba kitais įrodymais, pagrindžiančiais mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją.
Kiek dienų gali būti pateisinama dėl kitų svarbių asmeninių priežasčių?
Taip pat tėvai gali pateisinti ir daugiau pamokų, praleistų dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui:
- Nepalankių oro sąlygų (žemos temperatūros, gausaus snygio, plikledžio ir t. t.);
- Eismo sutrikimų (spūsčių, eismo įvykių) ir kt.
Dėl svarbių priežasčių gali būti pateisinamos 3 mokymosi dienos per pusmetį arba ne daugiau nei 2 dienos per trimestrą.
Atsiradus daugiau objektyvių ir pagrįstų priežasčių, kiekviena mokykla gali sutikti pateisinti ir daugiau praleistų mokymosi dienų.
Kada praleistas pamokas gali pateisinti mokyklos vadovas?
Praleistas mokinių pamokas mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo galės pateisinti ir dėl kitų priežasčių:
- Jei mokinys dalyvauja sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje;
- Jei mokinys turi kvietimą atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pvz., pedagoginę psichologinę tarnybą;
- Jei mokiniui suteiktos poilsio dienos už atstovavimą mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis ir kt.
Mokyklos lankymas: skatinamas tėvų ir mokyklos administracijos bendradarbiavimas
Tėvai ir mokykla skatinami glaudžiai bendradarbiauti ir dalytis informacija apie mokinių lankomumą.
Pageidautina, kad jei vaikas negalės atvykti į pamoką, tėvai dalyko mokytoją ar klasės auklėtoją arba kitą mokyklos bendruomenės narį informuotų apie neatvykimą ir jo priežastis. Jei tik įmanoma, apie tai pageidautina pranešti dar iki pamokoms prasidedant dar tą pačią dieną.
Jeigu mokykla nesulauks informacijos iš tėvų, darbuotojai tėvus informuos apie vaiko praleistas pamokas (pasitaiko atvejų, kad tėvai nežino, jog vaikas neatvyko į ugdymo įstaigą).
Kas gresia vaikui nelankant mokyklos be pateisinamos priežasties?
Jei mokinys sistemingai praleidžia pamokas, numatyti 3 reagavimo ir problemos sprendimo būdai:
- Jei mokinys nepateiks informacijos, dėl kokių priežasčių praleido pamokas, mokyklos administracija susisieks su tėvais, teirausis apie nelankymo priežastis.
- Praleidimams kartojantis, įsitrauks Vaiko gerovės komisija, padėsianti ieškoti būdų, kaip spręsti nelankymo problemą.
- Situacijai nekintant, mokykla gali kreiptis dėl pagalbos šeimai skyrimo į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių.
Mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą galima rasti šiame tinklalapyje.
Vaikas praleidžia pamokas: neigiamos pasekmės
- Suprastėję mokymosi rezultatai. Pamokų praleidimas dažnai lemia prastesnius akademinius rezultatus bei blogesnius pažymius.
- Socialinė izoliacija: dažnas neatvykimas į mokyklą taip pat reiškia, kad vaikui ar jaunuoliui trūks galimybių bendrauti su bendraminčiais ir mokytojais, galinčiais tapti autoritetais. Jei vaikas į mokyklą eina labai retai, jis gali pradėti jausti izoliaciją, atskirtį, o tai neigiamai paveiks jo santykius su kitais žmonėmis ir trukdys plėtoti stiprius bendravimo ir socialinius įgūdžius.
- Prasti santykiai su mokytojais. Mokytojai reguliariai praleidžiamas pamokas gali traktuoti kaip susidomėjimo mokomuoju dalyku trūkumą ar net nepagarbą, todėl santykiai tarp mokinio ir mokytojo gali tapti itin pažeidžiami, komplikuoti.
- Gali būti apribotos ateities galimybės. Dažnas pamokų praleidimas taip pat gali turėti tam tikrą poveikį ateičiai – lemti prastesnes galimybes įstoti į aukštąją mokyklą.
- Sumažėjusi disciplina, žalingų įpročių formavimasis. Nuoseklus pamokų praleidimas trikdo discipliną ir gali būti žalingų įpročių formavimosi pradžia.
- Paaštrėjusios psichikos sveikatos problemos. Į mokyklą jaunuolis gali vengti eiti dėl psichikos sveikatos problemų – nerimo, depresijos, o mokyklos nelankymas gali tik dar labiau paaštrinti simptomus. Dažnai jaučiamas dar stipresnis kaltės jausmas, jaunuolis dar labiau atsiriboja, panyra į stresą.
Kelionės ne mokinių atostogų metu: ką reikėtų žinoti tėvams?
Kelionės ne mokinių atostogų metu yra viena iš dažnų priežasčių, kodėl tėvai nusprendžia leisti vaikui nelankyti mokyklos ne dėl ligos ar be kitos pateisinamos priežasties.
Tėvai ryžtasi šeimos atostogas planuoti ne per mokinių atostogas, nes mokinių atostogų metu kelionių paketai bei skrydžių bilietai ženkliai pabrangsta, padidėja keleivių srautas, tėvams nepavyksta gauti atostogų darbe ar kt.
Pedagogų teigimu, atostogų metu sutrikdomas ugdymo procesas, jei atostogos – ilgesnės nei 1 sav., gali formuotis mokomųjų dalykų spragos, prastėti mokinio, ypač vyresniųjų klasių, mokymosi rezultatai. Psichologai yra įsitikinę, kad didžiausią žalą daro net ne tai: esą vaikas nuo mažų dienų mokomas nepaisyti įsipareigojimų, taisyklių, perlipti sistemą, iškreipiamas jo požiūris į mokyklą ir pačią švietimo sistemą.
