Prieš mėnesines apima pyktis ir nerimas? Tai gali būti ne PMS

Dirglumas, liūdesys, didesnis jautrumas ar nuotaikų svyravimai prieš mėnesines daugeliui moterų yra pažįstami. Todėl net ir labai stiprūs emociniai pokyčiai dažnai palaikomi tiesiog priešmenstruaciniu sindromu (PMS). Vis dėlto gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai sako, kad kai jie ima trukdyti darbui, mokslams ar santykiams, gali būti kalbama nebe apie įprastą PMS, o apie priešmenstruacinį disforinį sutrikimą – PMDS.

Emocinė savijauta moterims apskritai aktualesnė nei vyrams – tai rodo ir „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenys. Psichologines ar emocines problemas per pastarąjį mėnesį nurodo 24,4 proc. moterų (palyginti su 15,9 proc. vyrų), o nerimą „dažnai“ jaučia 12,3 proc. jų (palyginti su 6,8 proc. vyrų).

Tokiame kontekste stiprūs emociniai pokyčiai prieš mėnesines gali būti lengvai supainioti su įprastu stresu ar nuovargiu – vis dėlto ginekologė pabrėžia, kad kai kuriais atvejais už jų slypi gydytina būklė.

Kuo PMDS skiriasi nuo PMS?

Pasak I. Kravčenkienės, pagrindinis skirtumas tarp PMS ir PMDS yra simptomų intensyvumas ir jų poveikis kasdieniam gyvenimui. PMS gali pasireikšti dirglumu, nuotaikų svyravimais, padidėjusiu jautrumu, krūtų tempimu, pilvo pūtimu ar nuovargiu. Nors šie simptomai nemalonūs, dažniausiai moteris gali tęsti įprastą veiklą.

„Sergant PMDS emociniai simptomai būna gerokai stipresni – gali atsirasti intensyvus nerimas, liūdesys, beviltiškumo jausmas, staigūs nuotaikų svyravimai, pyktis ar sunkiai kontroliuojamas dirglumas. Gali sutrikti koncentracija, miegas, sumažėti susidomėjimas įprasta veikla. Nukenčia santykiai šeimoje, darbingumas ir gyvenimo kokybė“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, ypač svarbus požymis yra simptomų cikliškumas. Dažniausiai jie atsiranda likus savaitei ar dviem iki mėnesinių, pradėjus kraujuoti per kelias dienas susilpnėja, o pasibaigus mėnesinėms išnyksta arba tampa minimalūs.

Pasak gydytojos, svarbu paneigti paplitusį mitą: PMDS dažniausiai nėra hormonų pertekliaus ar jų trūkumo pasekmė. Tyrimai rodo, kad šį sutrikimą patiriančių moterų organizmas gali būti jautresnis natūraliems estrogenų ir progesterono svyravimams.

„PMDS nėra ir vien psichologinė problema ar negebėjimas susitvarkyti su emocijomis. Jo atsiradimui įtakos gali turėti genetinis polinkis, individualus nervų sistemos jautrumas ir stresas“, – sako ji.

Gera žinia – tai gydoma

I. Kravčenkienė rekomenduoja kreiptis į specialistą tada, kai emociniai pokyčiai kartojasi kiekvieną mėnesį ir pradeda neigiamai veikti gyvenimo kokybę.

„Nereikia laukti, kol simptomai taps nepakeliami. Pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą. Ypač naudinga prieš konsultaciją bent du ciklus pildyti simptomų dienoraštį – kasdien įvertinti nuotaiką, nerimą, dirglumą, miegą ir fizinius simptomus. Tai padės PMDS atskirti nuo depresijos, nerimo ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų, kurių simptomai gali sustiprėti prieš mėnesines, tačiau pasireiškia ir kitu ciklo metu“, – pataria gydytoja.

Ji taip pat primena, kad jei atsiranda minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, būtina skubi medicininė pagalba – nereikia laukti nei mėnesinių pradžios, nei planinės konsultacijos.

Specialistė pabrėžia, kad PMDS yra gydomas. Atsižvelgiant į simptomų sunkumą, gali būti taikoma kognityvinė elgesio terapija, skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, o kai kuriais atvejais – tinkamai parinkta hormoninė kontracepcija.

„Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir streso valdymas gali pagerinti bendrą savijautą. Tačiau esant sunkiam PMDS vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti. Svarbiausia žinutė moterims – stiprūs, kiekvieną mėnesį pasikartojantys emociniai simptomai nėra tai, ką privaloma tiesiog iškentėti. Juos reikėtų įvertinti ir prireikus gydyti“, – sako I. Kravčenkienė.

Vaistininkė: lengvesnius simptomus gali padėti švelninti tikslinės priemonės, bet svarbu nepersistengti

„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė sako, kad lengvesniems ciklo simptomams – dirglumui, emocinei įtampai ar nuovargiui – palengvinti galima rinktis tikslinius maisto papildus ar vaistinius augalus. Pasak jos, šios priemonės gali padėti švelninti hormonų svyravimų įtaką nervų sistemai, tačiau renkantis svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį, formas ir tarpusavio suderinamumą.

„Nuovargiui, dirglumui ir emocinei įtampai lengvinti gali padėti magnio preparatai. Renkantis verta atkreipti dėmesį į geriau pasisavinamas jo formas, pavyzdžiui, magnio bisglicinatą. Dažnai magnio turinčiuose maisto papilduose būna ir vitamino B6, kuris gali padėti palaikyti normalią psichologinę būseną“, – sako vaistininkė.

Anot jos, galima rinktis ir priemones su augaliniais ekstraktais. Dienos metu dažniau rekomenduojami preparatai su melisa, pasiflora ar jonažole, o vakare – su valerijonu ar apyniais.

Vis dėlto T. Gečienė pabrėžia, kad svarbiausia nepersistengti derinant skirtingus preparatus.

„Jei vartojate kompleksinius maisto papildus, kuriuose jau yra magnio ir B grupės vitaminų, atskirai papildomai šių medžiagų vartoti nederėtų. Taip pat svarbu žinoti, kad jonažolė gali reikšmingai sumažinti kai kurių vaistų poveikį, todėl prieš ją vartojant verta įvertinti galimas sąveikas“, – primena ji.

Pasak vaistininkės, prieš renkantis priemones PMS simptomams lengvinti pirmiausia verta tiksliai įvardyti, kas labiausiai vargina – dirglumas, įtampa, nuovargis ar miego sunkumai. Jei simptomai labai intensyvūs ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, vien papildų gali nepakakti – tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistą.