Prieskoninių žolelių ir žalumynų nauda

Kuo naudingos mūsų mėgiamos salotos, špinatai, krapai, svogūnų laiškai, petražolės ir kitos gardžios žolelės?

Krapai

Krapai labai mėgiami ir noriai auginami, nereiklūs, puikiai veši tiek darže, tiek ir vazonėlyje ant palangės. Nusprendę užsiauginti krapų turėtumėte apsišarvuoti kantrybe, sėklos dygsta lėtai, pirmieji daigeliai pasirodys beveik po dviejų savaičių.
Krapai - polivitamininė žolelė. Juose ypač daug vitamino C, taip pat vitamino A, B grupės vitaminų, flavonoidų, gausu ir mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies.
Krapus verta naudoti sergantiems mažakraujyste, nusilpus imunitetui, jų arbata padeda kamuojant nemigai bei virškinimo sutrikimams, užkietėjus viduriams.

Petražolės

Petražolė priklauso salierų šeimai, jos skonis pakankamai intensyvus, tačiau ji puikiai papildo salotas, sriubas, padažus. Dauguma petražolių veislių yra aukštaūgės, tad jas patogiau auginti darže.
Petražolėse yra daug vitamino C, o taip pat vitaminų A, B1, B2, taip pat folio rūgšties, kalio druskų, magnio, geležies. Petražolėse itin gausu apigenino, kuris laikomas vertingu priešvėžiniu junginiu daugeliu susirgimų atvejų, o taip pat vartotinas saikingai profilaktiškai. Ši žolelė turi inulino, reguliuojančio gliukozės lygį kraujyje.
Petražolės naudingos sutrikus regėjimui, sergant anemija, kenčiant nuo įvairių virškinimo sistemos sutrikimų: gastrito, skrandžio opų, nuslopus apetitui, jaučiant sunkumą skrandyje.

Svogūnų laiškai

Aštrumo turintys svogūnų laiškai - tikri pavasario pranašai, kuriuos dosniai beriame į salotas, troškinius bei, žinoma, lietuvių taip mėgstamus šaltibarščius.
Svogūnų laiškuose ypatingai daug vitamino C, vitaminų A, B2, pektino, ypač daug geležies. Šiose daržovėse yra labai svarbios ir naudingos medžiagos - kvercetino. Šis augalinis flavanoidas yra veiksmingas antioksidantas, saugantis net nuo vėžio.
Svogūnų laiškai naudingi nusilpus organizmui, kenčiant nuo anemijos, tačiau juos atsargiau turėtų valgyti sergantys skrandžio, tulžies, inkstų ligomis. Tai pat reikia prisiminti, kad svogūnų laiškai, kaip ir daugelis kitų pavasarinių žalėsių, naudingiausi termiškai neapdoroti.

Bazilikai

Bazilikai - neatsiejama Italijos virtuvės dalis, tačiau šį prieskonį pamėgo visas pasaulis. Gaivūs, maloniai kvepiantys balizikai puikiai dera su pomidorais, papildo troškinius, makaronų patiekalus, picas. Šia žolele reikia gardinti jau paruoštus patiekalus - ilgai karštyje buvę bazilikai praranda didelę dalį naudingųjų medžiagų, nebėra tokie kvapūs.
Balizikuose daug vitamino C, antioksidantų, eterinių aliejų.
Bazilikai naudingi nusilpus imunitetui, skundžiantis aukštu kraujospūdžiu, virškinimo sutrikimais. Šios žolelės turi stiprių baktericidinių savybių, jos puikiai apsaugo dantis ir burnos ertmę.

Raudonėliai

Raudonėlį dar viduramžiais iš Azijos atsivežė vienuoliai misionieriai. Šis prieskonis greitai paplito ir tebėra mėgiamas Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Šiose prieskoninėse žolelėse daug vitamino C, o taip pat eterinių aliejų, rauginių medžiagų.
Raudonėliai saugo nuo peršalimo ligų, gerina virškinimą, šiek tiek varo šlapimą, jų arbata naudinga peršalus, pučiant vidurius, ji taip pat slopina menstruacijų skausmą, ramina, padeda užmigti.

Šalavijai

Šalavijas - Viduržemio jūros regiono žolelė, kuri priklauso mėtų šeimai. Šis augalas turi specifinį, malonų kvapas, dėl to jis vertinamas ne tik kulinarijoje, medicinoje, bet ir kosmetologijoje.
Šalavijuose gausu vitaminų K ir A, o taip pat eterinių aliejų, antioksidantų, flavonoidų ir fenolio rūgščių.
Ši prieskoninė žolelė pasižymi antibakteriniu poveikiu, skatina žaizdų gijimą, gydo viduriavimą, mažina skrandžio ir menstruacijų skausmus. Šalavijai taip pat gerina atmintį, tad jie ypač vertinti vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems polinkį sirgti Alzheimerio liga.

Mėtos

Mėta - europietiškas augalas, kuris puikiai žinomas ir mėgiamas Lietuvoje. Mėta naudojama patiekalams gardinti, verdama mėtų arbata, kvepiančiais lapeliais gardinami gaivieji gėrimai, naudinga ir tiesiog pakramtyti kelis mėtų lapelius.
Mėtos pasižymi ypatingai stipriu antioksidantiniu poveikiu, įtraukus mėtas į savo racioną galima sumažinti natrio kiekį, kurio perteklius ženkliai padidina mirtinų širdies ir kraujotakos sistemos ligų riziką. Šioje žolelėje yra vitaminų C ir A, taip pat kalio, magnio, kalcio, fosforo.
Mėtos idealiai tinka besiskundžiantiems virškinimo sutrikimais, jos paskatina seilių išsiskyrimą, ramina skrandį, slopina pykinimą. Mėtų kvapas teigiamai veikia žmogaus psichiką, ramina, sumažina galvos skausmą.

Salotos

Žalialapės salotos turėtų tapti kasdiene raciono dalimi, ypač pavasarį, kuomet galime užsiauginti ar įsigyti kokybiškų, natūraliai užaugintų salotų. Jos nekaloringos, organizmą praturtinančios visa reikiamų vitaminų ir mineralų puokšte bei virškinimui labai svarbia ląsteliena.
Salotų lapuose daug vitaminų A ir C, taip pat geležies, magnio, kalio, kalcio, vario, jodo, mangano. Juose esantys antioksidantai apsaugo nuo ligų ir žalingo aplinkos poveikio, o pektinai skatina žarnyno darbą, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje.
Salotos, kartu su kitomis daržovėmis, turėtų sudaryti didesniąją porcijos dalį, o įvairių žalėsių vertėtų valgyti net penkis kartus per dieną, tad kiekvieno valgymo metu.

Špinatai

Špinatai labai naudinga ir skani žalialapė daržovė, kuri puikiai dera tiek salotose, tiek ir, šiek tiek patroškinus, omlete, su makaronais, koše, jų galima dėti į troškinius, virti špinatų sriubą. Manoma, kad špinatus pirmieji auginti ir maistui vartoti pradėjo senovės persai.
Špinatuose labai daug vitamino C, taip pat vitaminų E ir A, mangano, cinko, seleno, daugelis žino, kad špinatai - puikus geležies šaltinis. Šiose daržovėse daug maistinių skaidulų, kurios būtinos normaliam virškinimo sistemos darbui.
Špinatai puikiai palaiko viso organizmo sveikatą - jie gerina virškinimą, saugo nuo uždegiminių procesų, gerina regėjimą, stiprina imunitetą, efektyviai padidina kaulų tankį, normalizuoja kraujospūdį, pagerina odos būklę.

Gražgarstės

Gražgarstės, dar vadinamos rukola, ilgą laiką visoje Europoje augo, kaip piktžolė, tačiau apie šio augalo naudą ir skonines savybes žinojo jau senovės romėnai. Šiandien gražgarstės labai populiarios visame pasaulyje, o Japonijoje jos tapo tiesiog naujausiu gastronominės mados klyksmu - manoma, kad šis augalas stiprina sveikatą ir užtikrina ilgaamžiškumą.
Gražgarsčių lapuose yra daug vitaminų C, A ir K, daug folio rūgšties, geležies, kalio, kalcio.
Šis augalas labai naudingas stokojant energijos, esant bendram organizmo nusilpimui, tad pavasarį gražgarstės yra tiesiog nepamainomos. Jos taip pat labai tinkamos vyresnio amžiaus žmonėms, jose esančios medžiagos stiprina kaulus.

Rūgštynės

Pamiškėse ir patvoriuose augančios rūgštynės kartais pavadinamos lietuviška citrina, o sriuba su šiais augalais yra labai populiari. Jų taip pat galima dėti į salotas, troškinius.
Rūgštynėse labai daug vitamino C, o tai pat ir vitaminų A, E, K, B grupės vitaminų, nemažai kalio, fosforo, natrio, magnio, kalcio, jodo, mangano, geležies. Šiose žalialapėse daržovėse netrūksta ir organinių rūgščių, flavanoidų, taninų.
Jos stiprina imunitetą, veikia antibakteriškai, slopina uždegiminius procesus ir skausmą. Rūgštynės gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, normalizuoja virškinimą, tulžies ir kepenų darbą. Manoma, kad ankstyvą pavasarį dažniau gardžiuojantis rūgštynėmis galima visai išvengti arba ženkliai susilpninti šienligės simptomus.