Psichologinės nevaisingumo priežastys

Nevaisingumo priežastys – ne tik fiziologinės. Kartais kaltas gali būti net... noras turėti vaikų. Pakalbėkime apie psichologinį nevaisingumą.

Vargu ar žmonės kada išdrįs teigti, kad apie naujos gyvybės užgimimą moters įsčiose žino viską – galima tik stengtis suprasti. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad nevaisingumą lemia ir psichologiniai veiksniai. Būtent todėl dideli centrai poras, negalinčias susilaukti vaikų, siunčia pas psichologą. Hormonų pokyčius moters organizme lemia tai, kad ji išgyvena baimę, spaudimą, stresą, pasimeta informacijos sraute ir dėl to nerimauja. Svarbu visa tai laiku suvokti ir imtis priemonių. Neretai moteris geria brangius kokybiškus vaistus, tačiau nemano, kad reikia pasirūpinti ir savo psichologine sveikata. Nenuostabu, kad gydymas neduoda rezultatų.

Metas pas psichologą

Poros į medicinos psichologą kreipiasi pagalbos dviem atvejais: iš nuostabos, kai gydytojai neranda jokių medicininių priežasčių, neleidžiančių susilaukti vaiko, ir iš nevilties, kai jau visa kita išbandyta. Taip prasideda didieji pokyčiai. Žinoma, tai ne pats lengviausias kelias, tačiau jis išties veiksmingas. Reikės ir noro, ir pastangų, bet stengtis verta.

Žmogus yra savų ligų „bendraautoris“. Daugelio negalavimų priežastis gali  glūdėti vaikystėje, santykiuose su tėvais, arba nesąmoningoje baimėje nebebūti tokiems patraukliems, prarasti įgytą laisvę. Svarbu suvokti, ko bijome (tą padaryti padės specialistas) ir ko iš tikrųjų norime – išvysti pasaulį ar savo paties vaiką.

Medicinos psichologų nuomonė

Psichologai sako, kad žmogus panašus į medį. Jeigu šis džiūsta, galima drėkinti aplink jį orą, kamieną, valyti lapus, tačiau geriausia yra palaistyti. Tas pats pasakytina ir apie žmogų: neretai bandoma gydyti pavienius jo organus, tačiau jeigu nekreipiamas dėmesys į problemos šaknis, jis ir toliau kenčia.

Pagrindinės psichologinės nevaisingumo priežastys – su nėštumu ir gimdymu susijusios baimės, konfliktai su tėvais, nebrandumas (infantilizmas), noras pagimdyti „idealų“ vaiką, būti „idealia“ motina, įsitikinimas, kad vaikas padės suvienyti byrančią šeimą. Jos neigiamai veikia atitinkamus organus, sutrikdo hormonų pusiausvyrą... Bandymas apeiti psichologines problemas baigiasi tuo, kad net ir gimęs mažylis gali atnešti ne vien džiaugsmą. Vargu ar jis gerbs tėvus, jei matys, kad negerbiate savųjų, nuolat su jais konfliktuojate. „Netobulas“ vaikas kelia nusivylimą, o mažylis, augdamas konfliktiškoje atmosferoje, taip pat kenčia, dažnai serga.

Pozityvus nusiteikimas, atsakomybės jausmas, meilė ir šeimos tarpusavio supratimas padidina sėkmingo ir laimingo jos pagausėjimo tikimybę.

Kur veda svajonės

Jeigu moteris neturi anksčiau minėtų baimių, gali būti, kad kaltas jos noras bet kokia kaina pagimdyti kūdikį, ir dar tokį, kuris būtų toks, kokį jį įsivaizduoja, apdovanotas tam tikromis ypatybėmis ar talentais. Egzistuoja toks dėsnis: per stipri motyvacija sunaikina patį siekį. Šis faktas gerai žinomas mokslininkams: jie pastebėjo, kad jeigu ilgai nuo nevaisingumo gydyta pora įsivaikina arba tiesiog atsisako minties susilaukti vaiko, po poros mėnesių paaiškėja, kad moteris jau nėščia. O trūko taip nedaug....

Daugelis sveikatos problemų prasideda dėl žmogaus dvasinės būklės, vidinio gyvenimo aspektų: pavyzdžiui, jis nenori atsisakyti savo aistrų. Tai priveda prie neįsisąmoninamų vidinių konfliktų, kurie greitai ima kenkti iš vidaus. Tokiam žmogui padėti nelengva, ypač tada, jei ši problema jį ėda daugybę metų. Charakterį, įpročius ir pažiūras keisti sunku, nes tai tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, be to, įprasta kaltę suversti prastoms gyvenimo sąlygoms, aplinkybėms, fiziologijai – bet kam, tik ne sau.

Antrinis nevaisingumas

Tai negailestingas gydytojų verdiktas šeimoms, kurios pagaliau susilaukia atžalos, tačiau negali jai „nupirkti broliuko arba sesutės“. Šiuos atvejus paprastai galima paaiškinti. Pirmojo vaiko dažniausiai moteris susilaukia tada, kai yra įsimylėjusi, o jos partneris tenkina ją kaip potencialus tėvas.

Bėgant laikui požiūris keičiasi: žmogus, kuris atrodė kone idealus, moters akyse tampa žemiškesnis, ir šis paveikslas skiriasi nuo to, kurį ji sau įsivaizdavo ir pamilo. Susilaukti vaiko nuo tokio vyro nori jau ne kiekviena, tik šis nenoras gali būti vis dar neįsisąmonintas. Laikas eina – dėl šio barjero atsiranda ir fiziologinių pokyčių: moters kūne prasideda uždegiminiai procesai, kartais vystosi alergija vyro spermai.

Tokiais atvejais dažnai pakanka, kad antroji pusė pasikeistų bent mėnesiui, arba moteris lankytų psichologinės paramos grupes – kitų problemos gali pasirodyti daug rimtesnės. Jeigu tai jai padeda priimti savo situaciją tokią, kokia ji yra, nevaisingumo problema išsisprendžia beveik be gydymo.

Integralinės psichoanalizės kūrėjas Norberto Keppe išskyrė du pagrindinius jausmus, kurie neatsiejami nuo sveikatos ir ligos. Kelią į meilę, sveikatą ir laimę žmogui atveria dėkingumas tėvams, artimiesiems, gyvenimui – už tai, ką jis turi čia ir dabar. Priešingas jausmas yra pavydas. Jis kyla, kai žmogus nepatenkintas savimi (jam atrodo, kad gerai ten, kur jo nėra). Nuolatinis nepasitenkinimas sukelia hormonų disbalansą – dėl to gali atsirasti ir nevaisingumo problemų.

Kvapnus sprendimas

Vis dėlto nereikia manyti, kad nevaisingumo problemą jums gali padėti išspręsti tik psichologas. Universalių sprendimų, deja, nebūna. Nėra prasmės visiškai atsisakyti vaistų ar kokių nors kitų pagalbinių priemonių – jeigu naudosite juos tinkamai, jūsų organizmui jie gali pagelbėti.

Viena iš maloniausių ir gana efektyvių priemonių – eteriniai aliejai. Jie tiesiogiai veikia pagumburį, reguliuojantį viso organizmo veiklą, ir iš dalies hipofizę – ji atsakinga už hormonų terpės palaikymą. Tai nėra vaistas nuo visų ligų. Aromaterapiją reikėtų derinti su profesionalaus ir patyrusio psichologo konsultacijomis. Esmė ta, kad net ir suprantančiam tikrąsias ligų ir baimių priežastis žmogui sunku priimti realybę. Pasveikti reikia laiko, o aliejai šį procesą šiek tiek palengvina, padeda žmogui pasiekti vidinę harmoniją.