Raudonukė: simptomai, ligos eiga ir gydymas (11)

Raudonukė – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti peršalimą primenančiais simptomais ir bėrimu. Susirgus vaikui ligos eiga lengva, tačiau ji labai pavojinga nėščiosioms ir jų įsčiose besivystančiam vaisiui – raudonukė stipriai padidina persileidimo ir apsigimimo riziką.

Kaip užsikrečiama raudonuke?

Raudonukę sukelia raudonukės virusas, priklausantis Rubivirus genčiai, Togaviridae šeimai.

Raudonuke užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, t.y. sergančiajam čiaudint, kostint. Rečiau užsikrečiama kontaktuojant su užsikrėtusiojo nosiaryklės išskyromis.

Sergantysis ligą platina apie 2 savaites, iki 10 dienų prieš atsirandant bėrimams ir dar kelias dienas po išbėrimo. Svarbu pažymėti, kad bėrimas kartais vos pastebimas, o ligos simptomai menki, tad kartais ligoniai raudonukę platina to nė nežinodami.

Jeigu raudonuke susergama nėštumo metu, kūdikis gali gimti turėdamas įgimtos raudonukės sindromą. Šia liga sergantys kūdikiai virusą platina daugiau nei metus.

Kas dažniausiai serga raudonuke?

Raudonuke gali užsikrėsti visi imuniteto raudonukei neturintys žmonės, tačiau dažniausiai serga maži ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Raudonukės simptomai

Raudonukė nėra sunki liga ir jos simptomai įprastai būna menki tiek vaikams, tiek ir suaugusiems (suaugusieji serga truputį sunkiau). Pasitaiko, kad žmogus raudonuke perserga bei įgyja imunitetą net nepastebėjęs ligos.

Inkubacinis raudonukės periodas trunka 11-24 dienas, įprastai – 14 dienų. Po inkubacinio periodo pasirodo ligos simptomai.

Iš pradžių pasireiškia peršalimą primenantys simptomai:

• Bendras silpnumas, nuovargis, karščiavimas (iki 38-39°C);
• Gerklės, akių skausmas, sloga, sausas kosulys;
• Limfmazgių padidėjimas;
• Suaugusieji gali jausti sąnarių skausmą.

Raudonukės bėrimas

Peršalimą primenančius simptomus papildo bėrimas. Raudonukės bėrimas neryškus, rausvos spalvos, dėmelės neiškilios, mažos, dažniausiai nesusilieja, išbertų vietų neniežti.

Bėrimas prasideda staiga, beveik iškart išberia visą kūną, truputį gausiau beria tiesiamuosius galūnių paviršius, aplink sąnarius ir sėdmenis. Bėrimas visiškai išnyksta per 2-3 dienas.

Raudonukės nustatymas (diagnozė)

Raudonukės simptomai dažniausiai labai nežymūs, primenantys peršalimą ar paprasčiausią nuovargį, o ligai būdingas bėrimas neryškus, trumpalaikis. Ligą reikia patvirtinti įvertinus paciento kortelę (norint įsitikinti, kad žmogus šia liga nesirgęs ir neskiepytas) bei atlikus tyrimus.

Sergant raudonuke bendras kraujo tyrimas turėtų parodyti leukocitų kiekio sumažėjimą ir limfocitų kiekio padidėjimą.

Norint patvirtinti diagnozę reikėtų atlikti IgM klasės antikūnų prieš raudonukę tyrimą. Jeigu tyrimo atsakymas teigiamas, žmogus serga arba neseniai persirgo raudonuke.

Raudonukės gydymas

Susirgus raudonuke joks specifinis gydymas nėra taikomas, nes nėra sukurta vaistų nuo raudonukės.

Ligos eiga lengva, vaikams raudonukė dažnai yra besimptomė, tad jokio gydymo neprireikia.

Jeigu ligonis jaučiasi prasčiau, gali būti taikomas simptominis gydymas, pavyzdžiui, skiriami karščiavimą ar skausmą mažinantys vaistai, lašai į akis, rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių.

Net jeigu ligonis jaučiasi gerai, jį reikėtų izoliuoti namuose, kad neužkrėstų kitų žmonių, o ypač nėščiųjų, kurioms raudonukė labai pavojinga.

Raudonukės komplikacijos

Raudonukės komplikacijos, išskyrus susirgus moterims ir nėščiosioms, pasitaiko retai. Dažniausios komplikacijos yra šios:

• Kraujotakos sutrikimai. Pasireiškia 1 iš 3000 atvejų. Dažniau vaikams.
• Encefalitas (galvos smegenų uždegimas). Pasireiškia 1 iš 5000 atvejų. Dažniau suaugusioms moterims.
• Poliartritas (skausminga liga, pažeidžianti sąnarius). Pasireiškia net 70% suaugusių moterų.
• Įgimtos raudonukės sindromas. Tikimybė, kad nėščioji raudonukę perduos vaisiui yra net 80-90%, jeigu užsikrečiama iki 10-12 nėštumo savaitės. Įgimtos raudonukės sindromas dažnai lemia persileidimą bei didelius apsigimimus.

Raudonukė nėštumo metu ir įgimtos raudonukės sindromas

Raudonukė labai pavojinga nėščiosioms ir jų besivystantiems vaisiams, ypač, jeigu susergama pačioje nėštumo pradžioje. Raudonukė neretai lemia persileidimą, o jeigu jis neįvyksta, dažnai svarstoma nėštumo nutraukimo galimybė, kadagi raudonukė lemia įgimtą raudonukės sindromą, pasireiškiantį sunkiais apsigimimais.

Dažniausiai pasitaikantys apsigimimai: kurtumas, regos sutrikimai ir aklumas, širdies ir kitų organų ydos, mikrocefalija ir kt.

Vaisingo amžiaus moterims, planuojančioms ateityje susilaukti vaikų rekomenduojama įsitikinti, ar jos turi imunitetą. Jeigu moteris nėra persirgusi raudonuke ir nėra nuo jos pasiskiepijusi, rekomenduojama skiepytis.

Skiepai nuo raudonukės

Pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo užfiksuota patvirtintų raudonukės atvejų (paskutinį kartą raudonukė patvirtinta 2013 m., fiksuoti 2 atvejai).

Nepaisant to, efektyviausia apsisaugojimo priemone nuo raudonukės yra laikoma vakcina ir ja rekomenduojama skiepyti visus vaikus, siekiant išvengti raudonukės protrūkių ateityje.

Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių nuo raudonukės vaikai skiepijami kombinuota MMR vakcina (skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės). MMR vakcina rekomenduojama skiepyti 15-16 mėnesių kūdikius, pakartotinai – 6-7-erių metų vaikus.

Skiepų nuo raudonukės veiksmingumas yra ~95%. Pasiskiepijus visomis rekomenduojamomis skiepo dozėmis (taip pat ir persirgus raudonuke) įgyjamas patikimas imunitetas visam gyvenimui.

Jeigu žmogus nebuvo paskiepytas vaikystėje, rekomenduojama pasiskiepyti bent jau vaisingo amžiaus sulaukusioms merginoms, moterims (ypač jeigu jos daug keliauja, lankosi regionuose, kuriuose vis dar pasitaiko raudonukės protrūkių).