Tinkamiausias amžius nėštumui

Mokslininkai nustatė, kad moterys, atidėjusios vaikų gimdymą po 35-tojo gimtadienio, labiau nei jų bendraamžės rizikuoja susirgti širdies ligomis, diabetu bei hipertonija.

Tačiau būsimosios mamos, kurios dar nesulaukė 20-ties metų, daug dažniau pagimdo pirma laiko, didesniam procentui jų išsivysto preeklampsija.

Kokius gi argumentus pateikia mokslininkai, aptardami skirtingo amžiaus moterų nėštumus?

Iki 20 metų

UŽ:

18-19 metų moterų kūnas idealiai pasirengęs nėštumui, po gimdymo jo audiniai atsistato daug greičiau, nei vyresnių moterų. Be to, šiame amžiuje paprastai nestokojama energijos, neretai yra daugiau noro ir galimybių ilgiau pabūti su vaikučiu.

PRIEŠ:

Šioms moterims kyla didesnė rizika pagimdyti pirma laiko. Gali būti, kad pačios nėščiosios kūnas dar yra augimo procese, taigi mamos audiniai konkuruoja su būsimuoju kūdikiu dėl maisto medžiagų – tai lemia mažesnio svorio kūdikio gimimą.

Taip pat padidėja osteoporozės, anemijos rizika mamai.

Nustatyta, kad labai jaunos mamos dažniau suserga preeklampsija (būklė, kai labai pakyla nėščiosios kraujospūdis ir sukelia priešlaikinį gimdymą).

Taip pat šioms mamoms padidėja pogimdyminės depresijos rizika. Dauguma tokio amžiaus merginų jaučiasi dar nepakankamai patenkinusios savų interesų, neužsitikrinusios gyvenimo galimybių, taigi gimus kūdikiui dažniau jaučiasi nusivylusios ir nelaimingos, neranda bendros kalbos su vaikų neturinčiais bendraamžiais.

20-30 metų

UŽ:

Biologiškai tai pats palankiausias metas išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Moters vaisingumas šiuo amžiaus tarpsniu pasiekia piką. Kūnas jau subrendęs ir visiškai pasirengęs reprodukcijai, mažiausiai tikimybės, kad kiaušinėliai turės pakitimų. Tokio amžiaus moterims mažiausia tikimybė, kad nėštumas bus komplikuotas.

PRIEŠ:

Tai laikotarpis, kai dauguma moterų stengiasi atrasti savo vietą gyvenime: rūpinasi karjera ir socialiniu gyvenimu, renkasi tinkamiausią partnerį. Jos trokšta pasinaudoti įvairiausiomis gyvenimo galimybėmis, dar turi laiko ištaisyti padarytas klaidas (pvz. kardinaliai pakeisti profesiją ar mokslo profilį). Taigi tuo metu atsiradęs kūdikis gali joms pasirodyti tokių galimybių apribojimu ir stabdžiu.

30-40 metų

UŽ:

Trisdešimtmetį perkopusios moterys paprastai jau būna užsitikrinusios finansinį ir karjeros stabilumą. Be to, jos emociškai brandžios, geriau žino, ko nori iš gyvenimo.

Labiausiai tikėtina, kad būtent šio amžiaus moteris turi stabilų partnerį, moka pasirūpinti ir savimi, ir buitimi. Netgi apskaičiuota, kad tokio amžiaus moterys preciziškiausiai laikosi sveikos gyvensenos principų, taigi šiuo gyvenimo tarpsniu planuoti nėštumą tikrai palanku.

PRIEŠ:

Pradeda didėti komplikuoto nėštumo ir gimdymo bei vaisiaus apsigimimų rizika. Persileidimo tikimybė ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje šokteli iki 14,7 proc.

Taip pat ženkliai išauga tikimybė, kad kūdikis turės įgimtą Dauno sindromą ar kitų raidos sutrikimų.

Šios moterys dažniau suserga nėščiųjų diabetu, jas neretai vargina aukštesnis kraujospūdis, dėl kurio gali išsivystyti preeklampsija.

Po 35-tojo gimtadienio moters organizme lieka vis mažiau kokybiškų kiaušinėlių.

40-50 metų

UŽ:

Ne tik fizine, bet ir emocine prasme nėštumas tokiame amžiuje – tikrų tikriausias moters triumfas: kūnas įveikė biologinį laikrodį!

Gyvenimas stabilus, tikslai suvokti, vaikučio atsiradimas – tarsi desertas ir dovana, vainikuojanti moters brandą.

PRIEŠ:

Įžengus į penktąjį dešimtmetį vaisingumas vis mažėja, pastoti tampa beveik neįmanoma perkopus 45-tuosius metus.

Persileidimo tikimybė didelė kaip niekada – apie 45-tuosius metus ji šokteli iki 50 proc.

Dar labiau padidėja ir Dauno sindromo rizika.

Taip pat didesnė ir negimdinio nėštumo, diabeto, hipertonijos tikimybė.

Gyvenimą neretai pasunkina dar ir tai, kad artimiausiems giminaičiams, kurie veikiausiai turėjo galimybę padėti jaunesnėms moterims rūpintis vaikais, šiuo metu patiems reikia pagalbos, tad moteriai tenka dvigubas rūpestis: ir kūdikiu, ir artimaisiais.