Trumpas liežuvio pasaitėlis (332)

Trumpas liežuvio pasaitėlis gali trukdyti naujagimiui tinkamai žįsti, o paaugusiam vaikui - aiškiai kalbėti.

Kas yra liežuvio pasaitėlis?

Pasaitėlis – liežuvį su burnos dugnu jungiantis į plėvę panašus darinys. Pasaitėlius turi ne tik liežuvis, bet ir abi lūpos. Pasaitėliai prilaiko ir riboja lūpų ir liežuvio viršūnėlės (galiuko) judesius.

Įprastai pasaitėlis prasideda ties liežuvio viduriu – taip liežuvis gali laisvai judėti, jį paprasta iškišti. Tačiau problemų kyla tuomet, kai ši plėvelė per trumpa.

Kodėl susiformuoja trumpas liežuvio pasaitėlis?

Trumpas pasaitėlis – įgimta patologija. Trumpą liežuvio pasaitėlį vidutiniškai turi 1 iš 20 naujagimių. Taip pat nustatyta, kad berniukams ši patologija pasitaiko 2,5 karto dažniau nei mergaitėms. Dar sudėtingesnis atvejis – kai pasaitėlis yra visiškai įaugęs į burnos raumenis.

Šios patologijos susiformavimo priežastys nėra aiškios, tačiau bene dažniausiai medikai mini paveldimumą. Vaisiui augant gimdoje liežuvis paprastai užauga iki įprasto dydžio, tačiau pasaitėlio augimas dėl iki šiol nežinomų priežasčių sutrinka.

Trumpas liežuvio pasaitėlis ir žindymas

Liežuvis padeda ištraukti pieną iš krūties ir stumti per burną gerklės link. Tinkama liežuvio padėtis žindant – apžiotas spenelis ir areolė.

Dėl „prisegto“ liežuvio sutrikdomas normalus čiulpimas, rijimas: burnoje lieka nepakankamai vietos ir kūdikis gali apžioti tik dalį krūties, dažniausiai – spenelį. Krūties neapžiojant, spenelis spaudžiamas netinkamai – ne prie liežuvio kaip įprastai, tačiau prie dantenų.

Trumpo liežuvio pasaitėlio neigiama įtaka žindymui:

• Spenelis dėl trumpo pasaitėlio dažnai iškrenta iš burnytės, tad kūdikis susierzina.
• Kūdikis negali tinkamai ištraukti viso pieno – jis dažnai lieka alkanas, nepriauga svorio, gali turėti rimtesnių sveikatos problemų.
• Dėl sudėtingo žindimo kūdikis greitai pavargsta, ima virpėti jo žandikaulis.
• Negalėdamas žįsti, kūdikis siurbia, kanda dantenomis, todėl ilgainiui „nugraužia“ spenelius. Ant spenelių atsiranda žaizdelių, įtrūkimų ar pūslelių – žindymas tampa skausmingas ir mamai.
• Kūdikius neištraukiant pieno, atsiranda pieno sąstovis (laktostazė), gali išsivystyti skausmingas krūties uždegimas - mastitas.

Trumpas liežuvio pasaitėlis ir kalba

Trumpą liežuvio pasaitėlį turintys vaikai kalba neaiškiai, jų nesupranta aplinkiniai, nors pačiai kalbos raidai (t. y. kaip anksti vaikas pradės kalbėti) ši anatominė būklė įtakos neturi.

Paaugusiems vaikams, turintiems trumpą pasaitėlį, sudėtinga tarti garsus č, d, l, n, r, š, t ir ž (kartais kyla sunkumų tariant s ir z raides, dvigarsius dz, dž). Tiesa, tarties problemų gali atsirasti ir dėl daugybės kitų priežasčių, ne tik dėl per trumpo pasaitėlio.

Kaip pastebėti, kad liežuvio pasaitėlis per trumpas?

• Kūdikis negali žįsti taisyklingai, ilgesnį laiką neišlaiko krūties burnoje.
• Kūdikis žinda ilgai, nepasisotina, netrukus vėl rodo ženklus, kad yra alkanas.
• Kūdikis nepriauga svorio.
• Dažni atpylimai, pilvo pūtimas.
• Kūdikis, vaikas liežuvį gali iškišti labai nedaug – vos iki priekinių dantų.
• Liežuvio viršūnėlė bandant jį pakelti pasidaro V raidės formos.
• Liežuviu mažylis negali pasiekti gomurio.
• Tarp priekinių dantų formuojasi tarpelis.

Ką daryti, jei liežuvio pasaitėlis per trumpas?

Liežuvio pasaitėlio ilgis koreguojamas chirurgine operacija arba lazeriu.

Pagal operavimo metodiką operacijos skirstomos į 2 rūšis:

• Frenotomija – pasaitėlio įkirpimas. Įprastai ji atliekama kūdikiams. Prieš gali būti nuskausminama specialiu geliu, tačiau daugeliu atvejų nuskausminimo neprireikia. Pasaitėlyje beveik nėra kraujagyslių, todėl kraujo pasirodo retai. Pasaitėlis įkerpamas žirklėmis suapvalintais galiukais ir paliekamas nesiuvant. Po procedūros kūdikis gali maitintis įprastai, nereikia laikytis specialaus režimo. Gijimas trunka iki 2 sav. Svarbiausia – kad frenotomiją atliktų patyręs gydytojas, nes paprasta pažeisti liežuvio veną ar nervą.
• Frenektomija – pasaitėlio pašalinimas (visiškas iškirpimas). Tai sudėtingesnė operacija, kurios metu pasaitėlis visiškai pašalinamas. Ji tinka ir tais atvejais, kai pasaitėlis storas. Operuoti galima taikant ir vietinę, ir bendrąją nejautrą. Frenektomija atliekama paaugusiems vaikams.

Frenektomijos trūkumai:

• Nemaloni, šiek tiek skausminga operacija.
• Sudėtingesnis pooperacinis laikotarpis, kurio metu skiriama speciali dieta.
• Naudojami siūlai – dažniausiai tirpūs, bet ne visuomet, tad po kurio laiko reikia juos ištraukti.

Pasaitėlio koregavimas lazeriu

Pasaitėlio ilgį galima koreguoti lazeriu. Įprastai procedūra atliekama 5 m. ir vyresniems vaikams.

Pasaitėlio plastikos lazeriu privalumai:

• Procedūra – trumpa ir paprasta.
• Vaikas nejaučia skausmo (tiek pačios procedūros metu, tiek ir po jos), diskomforto, nekraujuoja.
  Nenaudojami medicininiai siūlai.

Kaip žinoti, ar per trumpą pasaitėlį būtina pakirpti?

Pakirpti liežuvio pasaitėlį kūdikiui būtina tik tuo atveju, kai dėl šios patologijos jis negali čiulpti, ryti.

Net ir turėdami trumpą pasaitėlį, kai kurie kūdikiai geba žįsti tinkamai – pasaitėlis būna prisitvirtinęs skirtingose burnos dugno vietose, skiriasi liežuvio ilgis, o taip pat ir krūties anatominės savybės. Pavyzdžiui, jei krūtis ir spenelis – nedideli, net ir trumpą liežuvio pasaitėlį turintis kūdikis gali sėkmingai žįsti.

Dažnai trumpo pasaitėlio problemą padeda spręsti tinkamai paduota krūtis, o kartais be medikų pagalbos kūdikis apskritai negali žįsti ir pasisotinti. Todėl kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.

Jei, nesant būtinybės, pasaitėlis pakerpamas kūdikystėje, ateityje gali tekti daryti dar vieną operaciją – daugeliu atvejų (dėl žindimo, čiulptuko čiulpimo) kūdikių liežuvis mažai juda, yra vienodoje padėtyje – beveik nuolat prisispaudęs prie burnos dugno, tad pasaitėlis vėl grįžta į pirminę padėtį.

Kada tinkamiausias amžius pakirpti liežuvio pasaitėlį?

Medikų nuomonės dėl tinkamiausio amžiaus atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką – skirtingos. Tačiau daugelis sutinka, kad visų pirma reikia pasitelkti logopedo pagalbą – specialistas bandys „ištampyti“ pasaitėlį natūraliai, o jei tarties problemų specialistui pašalinti nepasiseks, tuomet reikėtų kreiptis dėl pasaitėlio operacijos.

Pasaitėlis dar gali formuotis ir apytiksliai 2–3 m. po gimimo – būtent dėl to, jei trumpas pasaitėlis netrukdo kūdikiui žįsti, medikai rekomenduoja palaukti ir tik tada vertinti situaciją. Kai kuriais atvejais problema išsisprendžia natūraliai.

Logopedai pataria plastiką atlikti 3–5 m. vaikams, nes tuo metu vaikas natūraliai baigia švepluoti – galima adekvačiai įvertinti, kiek įtakos tarčiai daro trumpas pasaitėlis. Sprendžiant, kada atlikti pasaitėlio plastiką, reikėtų orientuotis į tai, kad vaikas, dar iki pradėdamas lankyti mokyklą, spėtų išmokti taisyklingai tarti garsus.

Kita vertus, JAV pediatrų ir kitos asociacijos trumpo liežuvio pasaitėlio plastiką rekomenduoja atidėti net iki 6–8 m.