TV
Sekite tevudarzelis.lt „Google“ Vaikas bijo kitų vaikų. Ką daryti?
Bendrauti su bendraamžiais kai kuriems vaikučiams sekasi labai sunkiai. Padėti nugalėti iracionalią baimę – kiekvieno atžalą mylinčio tėvelio ir mamytės užduotis.
Kitų vaikų gali bijoti tiek mažyliai, dar tik pradedantys ugdyti savo komunikacinius įgūdžius, tiek ikimokyklinukai. Abiem atvejais pasekmės gali būti labai rimtos – juk vaikui, kuris nebendrauja su bendraamžiais ir jų bijo, bus daug sunkiau adaptuotis darželyje ir mokykloje.
Kai vaikas bijo kitų vaikų, jo elgesys, kai lieka vienas ir bendraamžių kompanijoje, smarkiai skiriasi. Eidamas pro vaikų žaidimų aikštelę, mažylis gali pradėti nervintis, atsisakyti eiti artyn. Jeigu gi kontakto su kitais vaikais išvengti nepavyksta, atžala ima rodyti akivaizdų nenorą bendrauti, drovumą, užsispyrimą.
Iškilus konfliktinei situacijai, vaikas gali nesugebėti apsiginti, pakovoti už savo interesus, arba atvirkščiai – rodyti nepagrįstą agresiją kitų vaikų atžvilgiu.
Kodėl vaikai bijo kitų vaikų?
Dažniausiai išskiriamos tokios priežastys:
- Jeigu vaikas bijo kitų vaikų, šią baimę ne visada galima priskirti prie kokių nors psichologinių problemų. Tai gali būti charakterio ypatybė (užsispyrimas arba didelis drovumas). Bėgant laikui šios savybės gali „apsišlifuoti“ ir išnykti visiškai, net ir nieko nedarant. Kitaip tariant, vaikas dar turi susiformuoti.
- Daugeliu atvejų vaikas gali bijoti kitų vaikų dėl vienos paprastos priežasties: jam trūksta socialinių įgūdžių. Jis gali nemokėti megzti pažinčių, nežino, ko tikėtis iš kolektyvo, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, ką galima daryti, o ko – ne. Taip dažniausiai nutinka tada, kai tėveliai (kartais patys to nesuvokdami) atriboja atžalą nuo kitų.
- Negatyvų požiūrį į tarpusavio santykius gali išprovokuoti ankstesnė nesėkminga patirtis. Vaikas jaučia nuoskaudą, fizinį arba psichologinį diskomfortą, kai kada – netgi skausmą, ir tai nepraeina be pėdsakų, paveikia psichiką. Vaikas ima laukti, kad traumuojanti situacija pasikartos, jos bijo ir stengiasi išvengti visais įmanomais būdais.
- Vaikas nepasitiki savimi, sunkiai užmezga kontaktą su bendraamžiais ir bendraudamas arba žaisdamas su jais nepatiria jokio malonumo.
- Vaikų psichikai didelį poveikį daro ir namuose karaliaujanti atmosfera. Jeigu tėveliai patys yra uždaro būdo, nekomunikabilūs, apsiriboja vienu ar dviem pačiais artimiausiais žmonėmis, su kuriais ir bendrauja, jeigu šeimoje nepriimta keliauti į svečius ar juos priimti, rengti vakarėlius, gimtadienio šventes ir panašiai, natūralu, kad vaikas perima tokį elgesio modelį.
10 patarimų, kaip kovoti su vaiko baime
Pasėti baimę galima greitai, o štai ją įveikti ir vėl išmokti bendrauti, patirti malonumą, kartais prireikia labai daug laiko. Kartais būtina netgi vaikų psichologo pagalba, tačiau dažniausiai, laiku pastebėjus problemą, išsisukti galima ir patiems.
- Vaikų bendravimo įgūdžius padeda lavinti įvairių būrelių, treniruočių lankymas, ekskursijos ir pan.
- Kaip galima dažniau kalbėkitės su vaiku socialinėmis temomis. Papasakokite, kas gali nutikti kolektyve, ir kaip tokiu atveju reikėtų reaguoti, kaip elgtis. Išmokykite, kaip apginti savo interesus, kaip reikėtų reaguoti, jeigu kas nors, pavyzdžiui, nori atimti žaislą. Jeigu vaikui sunku praktiškai pritaikyti įgytas žinias, savo pavyzdžiu parodykite, kaip reikėtų pasielgti.
- Vaikų aikštelėse ir kitose vaikų susibūrimo vietose rodykite atžalai savo palaikymą. Vaikas turi jausti, kad neleisite jo skriausti.
- Nereikia perlenkti lazdos – palikite erdvės, kad vaikas galėtų save realizuoti, ugdyti savo individualumą. Atsižvelkite į tai, kai renkatės auklėjimo metodus.
- Kovoti su negatyviomis emocijomis efektyviai padeda knygų skaitymas, piešimas, vaidyba.
- Kaip galima dažniau eikite į svečius ir kvieskitės kitus vaikus į savo namus, skatinkite atžalos norą pasikviesti draugų.
- Nuolat rodykite vaikui savo šiltus jausmus. Jis turi būti tikras, kad priimate ir mylite jį su visais jo trūkumais, tokį, koks jis yra.
- Nepamirškite girti vaiko – net ir už nedideles pergales. Vaikui svarbu pajusti savo vertę.
- Niekada neklijuokite kitiems vaikams negatyvių etikečių. Atvirkščiai: parodykite, kokie žaidimo kartu privalumai, papasakokite, kaip įdomu ir smagu bus žaisti su kitais vaikais.
- Neakcentuokite problemos ir jos negilinkite, nesistenkite priversti kitų vaikų bijančios atžalos įtraukti į kolektyvą. Psichoterapija turėtų būti kaip galima švelnesnė ir delikatesnė.
