Vaikas nenori mokytis: kaip jį sudominti?

Prasidėjus naujiems mokslo metams tėveliai vaikučius viltingai išleidžia į mokyklą, tačiau šis etapas kartais ne tik džiugina, bet ir kelia galvos skausmą. Ką daryti, jeigu vaiko mokykla visai nedomina? Kaip paskatinti vaiką mokytis, stengtis ir siekti žinių? Kodėl vieniems vaikams mokykla yra šventė, o kitiems - kalėjimas?

Ieškome priežasčių: kodėl vaikas nenori mokytis?

Norėdami padėti vaikui, visų pirma, turime suprasti jo elgesio ir problemų priežastis. O jų gali būti keletas... Galbūt vaikui sunkiai sekasi mokslai, nes jis neturi tinkamų mokomo dalyko pagrindų, galbūt yra „užleistų“ spragų. Gali būti, kad mažylis pradinukas dar nepasirengęs fiziškai, pavyzdžiui, jam sudėtinga laikyti rašiklį. Gal vaikas tiesiog perdėm aktyvus ir jam sunku susikaupti bei nusėdėti pamokoje. Gali būti, kad vaikas ilgai vakaroja prie kompiuterio, televizoriaus, neišsimiega ar nevalgo pusryčių, tad paprasčiausiai neturi energijos mokytis. O gal mokslai nemieli, nes mokykloje vaikas patiria patyčias, nesutaria su mokytojais ar mokslo draugais...

Stebėkite vaiko elgesį, atkreipkite dėmesį ar jis negrįžta iš mokyklos nusiminęs, užsisklendęs, ar problemų kelia tik konkrečios situacijos (pavyzdžiui, matematikos pamoka), ar vaiką gąsdina ir liūdina ėjimas ėjimas į mokyklą plačiąja prasme.

Švelniai ir atsargiai, lyg tarp kitko, jokiu būdu nežeminant, neremiant prie sienos pasikalbėkite su vaiku. Pasiūlykite veiklą, kurios metu būtų malonu kalbėtis - juk tiek mes, suaugusieji, tiek ir mažyliai kartu pramogaudami ar dirbdami atsipalaiduojame, gerokai lengviau atsiveriame. Drauge gaminkite vakarienę ar eikite pasivaikščioti, nusipirkite ledų ir prisėskite ant suolelio pailsėti bei paplepėti. Leiskite vaikui pačiam kreipti pokalbį norima tema, suteikite jam galimybę atsiverti. Prisiminkite ir papasakokite apie savo patirtį mokykloje bei sunkumus su kuriais susidūrėte, kaip juos sprendėte, paklauskite vaiko, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgtų jis, gal vaikas jau turi panašios patirties.

Būtinai atraskite laiko ir pasikalbėkite su vaiko mokytojais, galbūt jie turės savo įžvalgų ir galės pateikti savo versiją, kodėl vaiko nedomina mokslai. Juk vaikučiai iš prigimties yra labai žingeidūs, tikri „klaustukai“, tereikia laiku pastebėti galimas bėdas, jas išspręsti ir nukreipti mažylį teisinga kryptimi!

Drauge sprendžiame problemas ir mokomės mokytis

Supratę, kokios problemos gali lemti vaiko nenorą mokytis galėsime jam padėti. Jeigu vaikui sunku suprasti naują informaciją, nes yra užsilikusių senų spragų, tai turime jas užpildyti. Pasitarę su mokytojais ir vaiku sudarykite planą, kaip tai darysite.

Pasistenkite, kad žinių gavimas vaikui būtų įdomus ir priimtinas, pavyzdžiui, daugeliui vaikų patiks įvairios mokomosios programėlės telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Pradinukams neretai labai sudėtinga gražiai ir taisyklingai rašyti, trūksta tiek įgūdžių, tiek ir kantrybės jiems lavinti. Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti norimą rašiklį, praktikuotis ant spalvoto popieriaus lapų (žinoma, prieš tai subraižykite tokias linijas, kaip sąsiuvinyje). Jeigu koją kiša užsienio kalba (ir jeigu jūs ją mokate), tai pasistenkite ją naudoti kasdienėse situacijose, apsiperkant parduotuvėje, einant gatve, tvarkantis namuose („Gaminu pomidorų salotas. Man patinka pomidorų salotos. Gal žinai, kaip tai pasakyti angliškai?“). Išeikite į gamtą, paklauskite, kokios rūšies medžiai auga kieme, pasvarstykite, kodėl ant lapelio tupinti blakė tokia žalia, kad jos beveik nesimato. Nuobodus pasaulio pažinimas ir biologija akimirksniu įgaus prasmę!

Vaikui bėdų gali kelti fizinė būklė, pavyzdžiui, miego stoka, alkis, tad pasirūpinkite, kad mokyklinukas būtų išsimiegojęs (ar žinojote, kad pradinukui per dieną reikia miegoti 10-13 valandų, mokyklinukui - 9-11, paaugliui - 8-10?), papusryčiavęs, kad kuprinėje turėtų lengvą užkandį ir gėrimą. Ypač aktyviems vaikams reikėtų turėti pakankamai fizinės veiklos, jiems puikiai tiktų po pamokų „išsikrauti“ sporto būrelyje. Niekaip negalinčius susikaupti ir sutelkti dėmesio teigiamai veikia ilgesni pasivaikščiojimai gamtoje, meditacija ir kvėpavimo pratimai - kasdien ryte, prieš mokyklą ir vakare, prieš miegą pakvieskite vaiką 5 minutes ramiai pasėdėti ant sofos ir giliai pakvėpuoti. Ir jums tai bus naudinga - juk visi kasdien susiduriame su stresu!

Nenoras nė į mokyklos pusę pažvelgti neretai susijęs su patyčiomis. Įtarę patyčias atsargiai pasikalbėkite su vaiku, mokytoju, klasės draugų tėveliais. Būtinai spręskite šią problemą įvairiapusiškai. Pabendraukite su mokyklos psichologu (jeigu mokykla tokį turi), o taip pat ir su pašaipūno tėvais (labai dažnai vaikai šaiposi dėl to, kad patys turi problemų, nepasitiki savimi, įsitvirtina išsiliedami ant silpnesnio). O svarbiausia, padėkite vaikui labiau pasitikėti savimi, patikinkite jį, kad jis tikrai nėra blogas, kad eilinio pašaipūno nuomonė jam tikrai neturėtų rūpėti, pasiūlykite jam daugiau pabendrauti su kitais vaikais, pakvieskite juos į svečius - juk turint bičiulių bus drąsiau, atsiras bendrų interesų ir nesinorės skirti laiko negatyvioms emocijoms. Apie tai, kaip padėti vaikui susirasti draugų skaitykite čia. http://mama.tv3.lt/show-article/8192/kaip-padeti-droviam-vaikui-susirasti-draugu

Vaikas turi žinoti, kad nepaisant visų problemų, jis nėra blogas, kvailas, negabus... Vaikui labai svarbu suvokti, kad matematikos, geografijos ar lietuvių kalbos nemokėjimas nepaverčia jo nevykėliu. Jis yra šaunus, geras ir protingas žmogus, kuris šiuo metu neturi pakankamai matematikos, geografijos ar lietuvių kalbos žinių. Skirsime tam truputį laiko ir tikrai pavyks! Negi tokiam gudruoliui gali kas nepavykti? Tereikia trupučio pastangų...

Motyvuojame vaiką mokytis: keletas naudingų gudrybių

Motyvacija - geriausia sėkmingo žmogaus palydovė. Nuolat skatinkite vaiko žingeidumą - klausinėkite, kartu eikite į biblioteką, naršykite internete, ieškokite atsakymų į įvairius klausimus. Įpratinę vaiką viskuo domėtis, spręsti iškylančias problemas, analizuoti įvairias situacijas pasieksite daug daugiau, nei griežtu tonu versdami atlikti namų darbus. Žinoma, atsakomybės jausmą ir būtinybę atlikti paskirtą darbą taip pat reikia ugdyti!

Rodykite vaikui teigiamą pavyzdį. Juk labai sunku įrodyti vaikui, kad jis privalo skaityti knygą, kuomet jūs žaidžiate kompiuterinį žaidimą ar žiūrite televizorių (o jeigu jau įsijungėme televizorių, tai galbūt galime pasižiūrėti dokumentiką?). Keliaudami lankykitės vaikams pritaikytuose, interaktyviuose muziejuose, žaiskite lavinančius stalo žaidimus, turėdami laisvą minutę ar dirbdami nesunkius darbus (vedžiodami šunį, plaudami indus, uogaudami) sugalvokite naudingų užduočių. Pavyzdžiui, paprašykite vaiko pasakyti kuo daugiau žodžių iš A raidės arba pateikti logišką asociaciją - mama sako „kelias“, o vaikui jis siejasi su... „automobiliu, vežimu, dviračiu, pėščiųjų perėja, šviesoforu ir kt.“

Pasidalinkite su vaiku savo mokykline patirtimi. Vaikai dažnai idealizuoja suaugusiuojus, ypač tėvelius, tad supratimas, kad ir mama daugybos lentelę ne per dieną „perkando“ (tačiau, žinoma, nepasidavė, stengėsi po pamokų, ieškojo pagalbos) vaikui suteikia pasitikėjimo savimi, motyvuoja nenuleisti rankų, įkvepia sekti mamos pėdomis.

Nuoširdžiai džiaukitės vaiko pasiekimais, lygindami jį tik su juo pačiu. Tėvai dažnai daro klaidą, kaip pavyzdį pateikdami bendraklasius, vyresniuosius brolius ar seseris, kaimynų ar draugų vaikus. Vaikas jaučiasi prastesnis, nevykęs, nė nebesitiki pasiekti tokių aukštumų ir nebesistengia. Vertinkite vaiką, kaip unikalią asmenybę ir džiaukitės jo asmeniniu progresu. Nuostabu, jeigu vaikui, kuriam ilgai nesisekė, pagaliau pavyko išmokti eilėraštį (mintyse supraskime, kad bendraklasiai išmoko greičiau, bet vaikui to nesakykime, nepriekaištaukime). Šaunuolis! O kitą kartą tai padaryti pavyks dar greičiau, o gal net ir tikriems aktoriams bei skaitovams būdingą intonaciją pavyks pasiekti (nejučiom, smagiai, besidžiuojant savo darbu ir kitus pasivysime)!

Nepaverskite mokymosi atlygį turinčiu darbu („tu dabar 20 minučių spręsk užduotis, o tada galėsi pažaisti kompiuteriu“). Tegul žinios ir būna tas prizas! Pasistenkite, kad vaikas informaciją vertintų, kaip įdomų žaidimą ar kad justų jos vertę („mes turime 2 obuolius 4 šeimos nariams, kaip reikia juos padalinti? Visiems po pusę? Teisingai. Ar žinai, kad šį veiksmą galima užrašyti kaip trupmeną?“). Klausinėkite ir skatinkite ieškoti atsakymų, tegul mokymosi procesas būna įdomus, natūralus ir geidžiamas!

„Mano sūnus – šaunus ir protingas vaikas, tačiau mokykloje jam nesiseka ir jis gauna blogus pažymius“, – neretai skundžiasi tėvai. Pastarieji, susidūrę su vaikų motyvacijos mokytis stoka ir nebežinantys, kaip su tuo kovoti, dažnai griebiasi drastiškų priemonių: draudžia arba riboja pramogas, kerta per kišenę ar ima gąsdinti.
 
Specialistų teigimu, tai nėra efektyvūs būdai, siekiant įkvėpti vaikus mokytis.
 
„Motyvacijos trūkumo problema slypi ne tik pačiame formalaus ugdymo procese, atsakomybę čia derėtų prisiimti ir tėvams. Jie geriausiai pažįsta savo vaiką, mato, kas iš tiesų jį domina, įtraukia ir gali surasti smagių būdų sužadinti atžalos smalsumą, paskatinti veiklai.
 
Juk patirti pažinimo džiaugsmą galima ir keliaujant, diskutuojant, rengiant protmūšius ar tikslingai išnaudojant šiuolaikines technologijas“, – teigia programos vadovė Baltijos šalims Liga Bitė.
 
Tėvelių dėmesiui – patarimai, kaip motyvuoti savo vaiką mokytis ir kokių priemonių šiuo klausimu reikėtų vengti.
 

1. Susipažinkite su knygų pasauliu visi kartu. Be abejo, skaitymas ne tik lavina vaizduotę, bet ir gerokai praplečia pasaulėvaizdį, turtina kalbą. Vaikai linkę kopijuoti, lygiuotis į vyresniuosius, todėl tėvai turi galią užkrėsti vaikus teigiamu pavyzdžiu. Kaip itin efektyvią priemonę edukologai įvardija šeimos skaitymo valandą, kurios metu kiekvienas šeimos narys namuose atsiverčia knygą. Tai naudinga ne tik savišvietai, bet ir suartina šeimą, skatina diskusijas, bendrų vertybių formavimąsi. Perskaitytas knygas su vaikais verta aptarti, atsakyti į jiems iškylančius klausimus, paprašyti pasidalinti atradimais.
2. Švęskite savo vaiko pasiekimus, kad ir kokie maži jie bebūtų. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžiai, greičiau įveikta bėgimo distancija – sukirskite su vaiku ledų tortą ar surenkite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi. Apdovanokite vaiką už pastangas ir tobulėjimą, nelyginkite su kitais ir neskatinkite konkurencijos, verčiau mokykite bendradarbiauti. Šis įgūdis neabejotinai jam pravers.
3. Didžiausią dėmesį skirkite vaiko talentų, stipriųjų pusių ugdymui. Neskubėkite sunerimti, jeigu jūsų vaikas negavo aukščiausio įvertinimo iš matematikos kontrolinio darbo. Galbūt jam geriau pasisekė rašinys ar diktantas? Tokiu atveju daug tikslingiau moksleiviui duoti papildomų rašymo užduočių nei stengtis aprėpti daugiau negu jis sugeba ar nori pats. Stebėkite savo vaiką ir leiskite jam daryti tai, kas geriausiai sekasi, net jei kartais tai neatrodo pats racionaliausias užsiėmimas.
4. Prisijaukinkite išmaniąsias technologijas. Šiuolaikinės inovacijos leidžia sukurti patrauklią mokymosi aplinką kiekvienam vaikui. Mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse ar kompiuteriuose yra daugybė programų, skirtų pažinti pasaulį, mokytis kalbų, skaityti, skaičiuoti bei greitai pasiruošti bet kuriai pamokai. Šios mokymosi platformos yra ypač patrauklios vaikams, nes vis dar skiriasi nuo tradicinio ir ne tokio įdomaus mokymosi būdo, praktikuojamo dažnoje mokykloje. Jos įtraukia ir ugdymosi procesą paverčia žaidimu, kurį žaisti nori kiekvienas vaikas.
5. Palaikykite pagarbius ir šiltus santykius. Bausmės, grasinimai, pyktis ir manipuliavimas teigiamų rezultatų neduos – šiais veiksmais tik pabloginsite situaciją. Jeigu vaiko mokymosi rezultatai yra prasti, suprantama, kad tai atneša daug neigiamų emocijų, tačiau jų, kalbantis su atžala, reikėtų vengti. Apsišarvuokite kantrybe ir ramiai ugdykite atsakingumo jausmą, nes besiliejantis pyktis namuose greičiausiai atneš tik dar didesnį vaiko abejingumą tiek mokslams, tiek tėvų pamokymams.
6. Įdiekite dienos rėžimą. Viena pagrindinių jūsų užduočių yra sureguliuoti savo atžalų dienos ritmą, nes pats vaikas gali dar sunkiai suvokti, ką ir kokiu paros metu yra tikslingiausia daryti. Valandomis nustatytos ribos mokymuisi, pramogoms ar poilsiui nėra bausmė, atvirkščiai – tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Tėvai turėtų užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu – neruoštų pamokų žiūrėdamas televizoriaus ar valgydamas, o koncentruotųsi tik į mokslą. Papildomos veiklos blaško ir neleidžia atlikti užduočių kokybiškai.
7. Nemoralizuokite dėl ateities. Suaugusieji neretai mėgsta pamokslauti vaikams apie išsilavinimo svarbą jų ateičiai: nesimokysi – dirbsi juodžiausius darbus. Pripažinkime, juk niekas iš mūsų ateities nuspėti negali, o akademiniai pasiekimai ne visada užtikrina profesinę sėkmę ir laimingą gyvenimą. Tad verčiau negąsdinkite, o leiskite skleistis geriausioms vaikų savybėms ir talentams. Ugdydami asmenines vaiko savybes ir emocinį intelektą, padėdami jam socializuotis, skatindami kūrybiškumą, prisidėsite prie įvairiapusės asmenybės formavimosi.
8. Nesikoncentruokite tik į pažymį. Ties akademiniais dalykais pasaulis nesibaigia, todėl labai svarbu stengtis vaiką sudominti mus supančiu pasauliu. Užuot pykę dėl prastų pažymių, leiskite padūkti kieme ir susirasti draugų, įtraukite į šeimos veiklą, skatinkite sportuoti, piešti, dainuoti, konstruoti robotus ar mokytis programavimo. Tai praplės vaiko akiratį ir leis suprasti, kuri sritis jam įdomiausia. Tikėtina, kad tai darys teigiamą įtaką ir rezultatams mokykloje.

Vieni vaikai mokosi lengvai ir noriai, jų nereikia raginti. Kitų priprašyti neina nei gražiuoju, nei piktuoju... Kodėl taip nutinka ir ką reikėtų daryti?

Priežastys, dėl kurių vaikui gali būti atgrasu ir sunku ruošti namų darbus, mokytis apskritai

Vienos priežasties išskirti negalima – paprastai nenorą mokytis lemia iš karto keli veiksniai. Pavyzdžiui:

 

• Psichologinės problemos (pavyzdžiui, kai mokykloje iš kitų vaikų patiriamos patyčios, nėra kontakto su mokytojais. Vaikai nori ne formalaus, o šilto kontakto – kad mokytojai jais domėtųsi. Kartais skundžiasi, kad mokytojai jų nemėgsta).
• Įvairūs psichikos sutrikimai: vaikas gali sirgti depresija, justi nerimą ir pan.
• Bendrosios sveikatos problemos: vaikas gali nenorėti mokytis jausdamas nuovargį, jeigu yra vangus, serga lėtinėmis, infekcinėmis, endokrininėmis ligomis. Vangumo, sumažėjusios energijos požymiai ypač būdingi sutrikus skydliaukei, ankstyvojoje diabeto stadijoje.
• Už vaiko sugebėjimus didesni mokyklos keliami reikalavimai. Negebėdamas arba nespėdamas įvykdyti aukštų reikalavimų ir už tai pelnydamas tėvų bausmes, užsitraukdamas pedagogų nepasitenkinimą, vaikas taip pat nenorės mokytis. Taip atsitiks ir tada, kai jis, be bendrojo lavinimo mokyklos, lankydamas ir muzikos mokyklą, būrelius ir pan., nespės atlikti visų užduočių ir taip pat bus baudžiamas arba peikiamas.
• Norą mokytis atima ir per dideli tėvų reikalavimai, gero žodžio už pastangas stoka.

Kaip savo nenorą mokytis teisina vaikai

„Mokytis sunku“. Bent jau nelengva – ir tai yra tikra tiesa. Vaikai gauna per daug informacijos, tačiau vargu ar kas artimiausiu metu pasikeis. Kita vertus, programos sudaromos taip, kad vidutinių gabumų „statistiniam mokiniui“ nebūtų neįkandamos.

Daugiausia problemų kyla praleidus kokią nors temą arba nedarant namų darbų. Aptarkite situaciją su vaiku: gal jis iš tiesų kažko negirdėjo (sirgo, ko nors nesuprato) ir todėl dabar nebegali pasivyti bendraklasių?

Kai dalykas tampa nesuprantamas, jis ima atrodyti ir nuobodus. Jeigu vaikui nesiseka, natūralu, kad jis ima blogiau save vertinti. Apsauginė jo reakcija pasireikš kaip neapykanta kurioms nors konkrečioms pamokoms, todėl nereikia stebėtis, jeigu vaikas ims jų vengti, stengsis išsisukti visais įmanomais būdais.

Tokiu atveju vertėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti korepetitorių paslaugomis. Jeigu to padaryti neleidžia finansinės galimybės, skirkite atžalai daugiau laiko: kartu ruoškite pamokas, pasiaiškinkite sudėtingesnes temas.
 
„Mokytis nuobodu“. Taip, vienuolikos metų vaikui mokslai dažniausiai didelio susidomėjimo nekelia. Esmė ta, kad medžiaga būna dėstoma tikrai nuobodžiai (gal ir ne visada, bet labai dažnai), be jokio kūrybiškumo. Kitaip tariant, tai – sausa teorija, kurią reikia iškalti. Daug kas priklauso nuo mokytojų. Jeigu jie nesugeba sudominti, tuo tenka užsiimti tėveliams.

Ką galima padaryti: aptarkite su vaiku jo pomėgius. Gal atėjo laikas peržiūrėti prioritetus? Juk išmokti ir įsisavinti viską yra nerealu.

Kita vertus, gali būti ir taip, kad „neįdomu absoliučiai viskas“. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį, kuo vaikas užsiima už mokyklos ribų, kokios jo pramogos. Gal kai kurių geriau atsisakyti?

„O kam iš viso mokytis?“ Dažnai vaikai ir jų tėvai tiesiog nemato, kur ir kaip pritaikyti įgytas žinias – atrodo, kad jos visiškai nereikalingos ir neaktualios, per daug nutolusios nuo realybės. Tačiau nereikia pamiršti, kad tikslieji mokslai gana neblogai supažindina su mus supančiu pasauliu. Na, o būti raštingam ir išsilavinusiam dar niekam nepakenkė.

Kai kurių dalykų net ir nereikia įsiminti visam gyvenimui (pavyzdžiui, kaip vyksta cheminės reakcijos, arba kuo vardu buvo kurios nors knygos antraeilis veikėjas) – jie moko analizuoti, mąstyti, rasti nestandartinį sprendimą, įveikti sunkumus, apibendrinti ir daryti išvadas

Tokio požiūrio priežasčių gali būti daug – gal klasėje tvyro nemaloni atmosfera, kyla konfliktų su pedagogais, o gal tiesiog paniškai bijoma išeiti prie lentos. Rodykite dėmesį vaikui, nepamirškite paklausti, kaip praėjo diena, įsiklausyk į tai, ką jis pasakoja – tai padės laiku išsiaiškinti problemą ir ją išspręsti.

„Mokytis per daug paprasta“. Kad ir kaip keistai tai skamba, neretai būtent ši problema lemia tai, kad vaikas nemėgsta kurių nors pamokų. Įsivaizduokite, kad geras treneris, ruošęs čempionus, priverstas mokyti plaukti mažus vaikus. Jam bus nuobodu. Lygiai taip pat dingsta noras ruošti pamokas, atsiranda nuostata, kad galima ir nesimokyti, nes viskas aišku ir taip.

Blogai ne tik tai, kad prarandamas susidomėjimas vienu ar kitu dalyku, bet ir tai, kad nepajuntama, kaip greitai viskas apvirsta aukštyn kojom (anksčiau ar vėliau vaikas ima su siaubu suvokti, kad nieko nebesupranta).

Tokiu atveju reikia būti labai atidiems, nepraleisti to momento, kai viskas sekasi gerai, tačiau susidomėjimas dar niekur nedingo. Gal metas išbandyti savo jėgas olimpiadoje arba pakeisti mokyklą?
 
Patarimai tėvams ir mažos gudrybės

 

• Niekada nerodykite savo nepasitenkinimo pablogėjusiais pažymiais. Tai tikrai nepadės – gali tik pakenkti.
• Nelipinkite vaikui etiketės. Nesėkmės ir taip nemalonios, o jeigu dar ir mama nuolat bara, kad vaikas „nemokša“, „negabus“, „tinginys“ ir panašiai, užduotis tampa beveik neįmanoma. Jis atsiriboja nuo tėvų, pyksta ant mokytojų ir liaujasi bandęs ką nors pakeisti.
• Neperlenkite lazdos. Perdėtas griežtumas toks pat žalingas, kaip visiška laisvė. Reikalaudami iš vaiko, kad mokytųsi vien dešimtukais, užkraunate jam nepakeliamą psichologinę naštą. Prieš keldami tokį uždavinį, iškelkite sau klausimą: o jūs ar sugebėtumėte?
• Kritikuokite ne vaiką, o jo poelgius. Sakykite: „Man nepatinka...“, „Aš manau...“ Persistengti su pagyrom taip pat nereikia. Frazė „Tu toks puikus berniukas, bet va, tingi“ yra gana pavojinga. Nors daugeliui tėvelių atrodo, kad ji turėtų paskatinti imtis veiksmų, atžala gali interpretuoti ją savaip: „Kam man mokytis, jeigu aš ir taip geras?“
• Atminkite: tėvų dalyvavimas ugdymo procese yra būtinas. Mokymasis – ne tik vaiko reikalas, bet ir jūsų pareiga. Vaiko mokslais derėtų pasidomėti nuolat. Tik tada galite būti tikri, kad laiku pastebėsite atsiradusias spragas.
• Jei įtariate, kad vaikas neišmoko piktybiškai, nedelsdami ieškokite priežasčių. Pasikalbėkite su klasės auklėtoja. Gal vaikas nepritampa klasėje, nesutaria su mokytojais ir pan. Pagalvokite ir apie tai, ar jūsų pačių šeimoje viskas yra gerai.
• Nereikalaukite iš vaiko daugiau, negu jis gali. Antraip noras mokytis dings iš viso. Pirmūnais gali mokytis ne visi. Ir apskritai – ne dešimtukai lemia gyvenimo sėkmę...
• Mokslininkų nustatytas faktas: vaikams daug lengviau įsiminti informaciją, jeigu ji pateikta vaizdiniais. Tai galima pritaikyti mokantis lietuvių kalbos taisykles, literatūros kūrinius, užsienio kalbas ar net matematikos formules. Tiesiog paskatinkite vaiką piešti ar pieškite drauge su juo situacinius paveiksliukus, kuriuose galima pritaikyti išmokti reikiamus žodžius ar taisykles.
• Pasitelkite žaidimus – taip galima labai nesunkiai ir veiksmingai išmokyti vaiką įvairių nuobodžių dalykų (pavyzdžiui, daugybos lentelės, linksnių ir t.t.). Viskas, ko reiki – tai fantazija. Tada net pats sudėtingiausias mokslas gali tapti pačiu įdomiausiu dalyku.
• Bet kokia pagyra turi būti pelnyta, o bet kuri (nors ir mažytė) pastanga pastebėta ir įvertinta.
• Dažnai tėveliai už gerus pažymius žada kokį nors atlygį. Kartais tai tikrai padeda, tačiau toks metodas yra gana rizikingas. Dingsta vidinė motyvacija, jos vietą užima materializmas. Tėveliai pasijunta įkaitais, nes vaikas ima manipuliuoti: „O ką aš gausiu už tai, kad...?“ Vis dėlto tai nereiškia, kad skatinti nereikia. Galima ką nors įteikti už sėkmingus mokslo metus. Nesiderėkite: iš karto suderinkite sąlygas ir jų laikykitės, ir viskas eis kaip per sviestą!

Ir pabaigai – tiesiog pamąstymui... Didysis japonų pedagogas Sh. Suzuki yra pasakęs: „Nėra netalentingų vaikų. Kiekviename jų iš prigimties glūdi genijus. Tik nemokykite vaikų mokytis, o skatinkite jų pažinimo džiaugsmą”.

Žiemos atostogos jau praėjo, viskas grįžta į senas vėžes... Deja, tai reiškia, kad ir vėl teks susidurti su įprastomis problemomis, pavyzdžiui, su vaikų nenoru mokytis.

Jeigu tavo sūnelis arba dukrytė lanko mokyklą, pats metas susigriebti – mokslo metai jau įpusėjo, atidėlioti nėra kada. Deja, vaikams labiau patinka sėdėti prie kompiuterio arba televizoriaus, o ne prie knygų... Namų darbai jiems kelia siaubą, o pasipylę dvejetukai ir trejetukai motyvacijos neprideda. Tad kaip priversti juos mokytis?

„Mokytis nuobodu“

Taip, vienuolikos metų vaikui mokslai tikrai neatrodo patrauklūs. Esmė ta, kad medžiaga būna dėstoma tikrai nuobodžiai (gal ir ne visada, bet labai dažnai), be jokio kūrybiškumo. Tai sausa teorija, kurią reikia iškalti. Daug kas priklauso nuo mokytojų. Jeigu jie nesugeba sudominti, tuo tenka užsiimti tėveliams.

Aptark su vaiku jo pomėgius. Gal atėjo laikas peržiūrėti prioritetus? Juk visko išmokti ir įsisavinti yra tiesiog neįmanoma.

Kita vertus, gali būti ir taip, kad „neįdomu absoliučiai viskas“. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį, kuo vaikas užsiima už mokyklos ribų, kokios jo pramogos. Gal kai kurių geriau atsisakyti?

„Mokytis sunku“

Taip, tai tiesa. Šiandien visi kalba, kad vaikai gauna per daug informacijos, tačiau vargu ar kas artimiausiu metu pasikeis. Kita vertus, programos yra kruopščiai sudaromos taip, kad vidutinių gabumų „statistiniam mokiniui“ jos nebūtų neįkandamos.

Daugiausia problemų kyla praleidus kokią nors temą arba nedarant namų darbų. Aptark situaciją su vaiku: gal problema ta, kad jis iš tiesų kažko negirdėjo (sirgo, ko nors nesuprato), tad dabar nebegali pasivyti kitų?

Kai dalykas tapo nesuprantamas, jis ėmė atrodyti ir nuobodus. Jeigu vaikui nesiseka, natūralu, kad jis ima blogiau save vertinti. Apsauginė jo reakcija bus neapykanta kurioms nors konkrečioms pamokoms, tad nenustebk, jeigu sūnus ar dukra ims jas praleidinėti, bandyti išsisukti visais įmanomais būdais.

Tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie galimybę samdyti korepetitorių. Jeigu to padaryti neleidžia finansinės galimybės, skirk atžalai daugiau laiko: kartu ruoškite pamokas, pasiaiškinkite sudėtingesnes temas.

„Mokytis per daug paprasta“

Kad ir kaip būtų keista, dažnai būtent ši problema lemia tai, kad vaikas nemėgsta kurių nors pamokų. Įsivaizduok, kad geras treneris, ruošęs čempionus, priverstas mokyti plaukioti mažus vaikus. Argi jam nebus nuobodu? Lygiai taip pat dingsta noras daryti tuos pačius paprastus namų darbus, atsiranda nuostata, kad galima ir nesimokyti, nes viskas ir taip aišku.

Blogai ne tik tai, kad prarandamas susidomėjimas dalyku, bet ir tai, kad nepajuntama, kaip greitai viskas apvirsta aukštyn kojom (vaikas ima su siaubu suvokti, kad nieko nebesupranta).

Tokiu atveju reikia būti labai atidiems, nepraleisti to momento, kai viskas sekasi gerai, tačiau susidomėjimas dar niekur nedingo. Gal metas išbandyti savo jėgas olimpiadoje arba pakeisti mokyklą?

„O kam mokytis?“

Dažnai vaikai ir jų tėveliai nemato, kur būtų galima pritaikyti įgytas žinias, nes atrodo, kad jos visiškai nereikalingos, neaktualios, toli nuo realybės. Tačiau nereikia pamiršti, kad tikslieji mokslai gana neblogai supažindina su mus supančiu pasauliu. Na, o būti raštingam ir išsilavinusiam dar niekam nepakenkė.

Kai kurių dalykų net ir nereikia įsiminti visam gyvenimui (pavyzdžiui, kaip vyksta cheminės reakcijos, arba kuo vardu buvo kurios nors knygos antraeilis veikėjas) – jie moko analizuoti, mąstyti, rasti nestandartinį sprendimą, įveikti sunkumus, apibendrinti ir daryti išvadas. O ar galima be viso to apsieiti?

Priežasčių gali būti daug – gal klasėje tvyro nemaloni atmosfera, kyla konfliktų su pedagogais, o gal tiesiog paniškai bijoma išeiti prieš klasę atsakinėti. Būk dėmesinga savo vaikui, nepamiršk pasidomėti, kaip praėjo diena, įsiklausyk į tai, ką jis pasakoja – tai padės išsiaiškinti problemą ir ją išspręsti, kol dar yra laiko.

Ko negalima daryti, jei vaikas mokosi blogai?

Neprilipink vaikui etiketės. Mokyklinukui nesėkmės ir taip yra nemalonios, o kai dar ir mama nuolat bara, kad jis „nemokša“, „negabus“, „tinginys“ ir panašiai, užduotis tampa beveik neįmanoma. Vaikas atsiriboja nuo tėvų, pyksta ant mokytojų ir liaujasi bandęs ką nors pakeisti.

Kritikuok ne vaiką, o jo poelgius. Sakyk: „Man nepatinka...“, „Aš manau...“ Persistengti su pagyrom taip pat nereikia. Frazė „Tu toks puikus berniukas, bet va, tingi“ yra gana pavojinga. Nors daugeliui tėvelių atrodo, kad ji turėtų paskatinti imtis veiksmų, atžala gali interpretuoti ją savaip: „Kam man mokytis, jeigu aš ir taip geras?“

Dar vienas pavojus – kai vaikas įpranta teisintis. „Aš būčiau paruošęs namų darbus, bet...“

Bet kokia pagyra turi būti pelnyta, o bet kuri (nors ir mažytė) pastanga pastebėta ir įvertinta.

Dažnai tėveliai už gerus pažymius žada kokį nors atlygį. Kartais tai tikrai padeda, tačiau toks metodas yra gana rizikingas. Dingsta vidinė motyvazija, jos vietą užima materializmas. Tėveliai pasijunta įkaitais, nes vaikas ima manipuliuoti: „O ką aš gausiu už tai, kad...?“

Tai nereiškia, kad jo nereikia skatinti. Gali ką nors įteikti už sėkmingus mokslo metus. Nesiderėk: iš karto suderinkite sąlygas ir jų laikykitės, ir viskas eis kaip per sviestą!